Tuo metu, kai bėgančia eilute televizoriaus ekrane buvo ieškoma loterijos vedėjo, 33-ejų S.Jačėnas buvo bedarbis. Paskambinęs skelbime nurodytu telefonu jis išgirdo loterijos laidos režisierių Audrių Giržadą, kuris pakvietė aktorių atvykti į atranką.
19 metų – tiek laiko Lietuvos televizijų eteryje rodomas žaidimas „Teleloto“. Šį sekmadienį, birželio 7-ąją, „Teleloto“ kamuoliukai riedės tūkstantąjį kartą.
Įkurti loteriją idėja kilo Antanui Muraškai, loterijos idėją atnešusiam į Lietuvą. Iki 1989 m. jis dirbo
Kūno kultūros ir sporto komitete buhalterinės kontrolės skyriuje. O tais metais sugalvojo, jog neseniai įsteigtam Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui reikia padėti gauti nuolatinį finansavimą.
„Nežinau, kas man tuo metu kaukštelėjo į galvą: mesti darbą su geru atlyginimu ir eiti į nežinią. Pradėjau futbolo varžybose pardavinėti loterijos bilietus, o mus susiradę amerikiečiai pasiūlė įdiegti lošimo terminalus“, – prisiminė „Olifėjos“, valdančios loteriją „Teleloto“, generalinis direktorius A.Muraška.
8 proc. nuo pardavimų loterijos organizatoriai skiria LTOK remti. Iš viso sportui „Olifėja“ jau yra skyrusi 48 mln. eurų.
Anuomet didieji prizai siekdavo 400 tūkst. litų arba 100 tūkst. JAV dolerių. „Tai pinigai, galintys pakeisti gyvenimą. Tačiau kai laimėtojų klausdavome, ką jie su tokia suma darys, atsakydavo: „Turiu dviejų kambarių butą, pasikeisiu į trijų“, – pasakojo A.Muraška.
Buvo metas, kai žaidimo organizatoriams teko verstis per galvą ieškant pinigų laimėjimams, mat per trumpą laiką buvo laimėti trys didieji prizai. „Po trečiojo karto sėdėdavau prie televizoriaus įsikandęs pirštą ir galvodavau – negi vėl iškris“, – juokėsi loterijos sumanytojas.
„Geriausi man prisiminimai siejasi su loterijos pradžia, kuri buvo labai įspūdinga – Lapės, mažas kaimelis prie Kauno, o čia būrys žmonių, amerikonai. Tai buvo bene pirmasis užsienietiškas projektas, atvežtas į Lietuvą“, – prisiminė A.Giržadas.
Amerikiečiai „Teleloto“ žaidimą siūlė surengti ir Belgijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Tačiau šiose šalyse jis ilgai negyvavo. O Lietuvoje šis žaidimas skaičiuoja jau 19 metus. A.Muraška svarsto, jog taip yra dėlto, kad žmonėms tinka pasiūlytas formatas – sėdint prie televizoriaus dalyvauti žaidime braukant skaičius biliete.
Kone visą laiką nuo pat „Teleloto“ atsiradimo pradžios loterijos bilietas kainavo 2 litus. Vienu metu kaina buvo pakilusi iki 3 litų, tačiau, pasak A.Muraškos, nors pinigų surinko tiek pat, tačiau lošiančiųjų buvo trečdaliu mažiau. Todėl grįžta vėl prie 2 litų kainos.
Tūkstantasis lošimas prie televizorių pritrauks gerokai daugiau žmonių nei įprastai. Jau dabar matyti, kad bilietų parduota dusyk daugiau nei praėjusią savaitę. Tris keturis kartus daugiau bilietų parduodama ir kalėdiniu laikotarpiu. Taip nutinka dėl to, kad organizatoriai žaidėjams privilioti pasiūlo didesnį prizinį fondą.
Iki tūkstantojo žaidimo „Teleloto“ žaidėjai yra laimėję:
daugiau nei 4,2 tūkst. automobilių,
daugiau nei 900 didžiųjų prizų,
33 namų, 11 butų, 8 čekius butui pirkti,
157 aukso puodus,
63 žmonės tapo „Teleloto“ milijonieriais.
