Pirmoji Rytų Europoje prieš kelerius metus už 232 tūkstančius eurų nusipirkusi suomišką pieno pilstymo automatą, Alytaus pieninė prieš kelis mėnesius prie jo pastatė ir švedišką robotą – jis dėžes su produkcija perkelia ant palečių.
Apie 175 tūkstančius eurų kainavęs robotas pakeitė 6 žmones, kuriems per parą tekdavo perkrauti apie 50 tonų pieno, kefyro, jogurto, ir padėjo pagerinti darbo našumą.
Šie darbuotojai nebuvo atleisti, nes gamybos apimtis nuolat didėja, ypač vasaros sezono metu.
Dėl to šiemet pradėtas naujas 400 tūkstančių eurų vertės naujų fermentavimo linijų ir talpyklų, skirtų pasterizuotam pienui ir rūgštiems pieno produktams, investicinis projektas. Jas jau gamina Alytaus bendrovė mašinų gamykla „Astra“.
Fermentavimo salėje grietinei, kefyrui, rūgpieniui, pasukoms, jogurtui neužtenka vienuolikos talpyklų, todėl nuo birželio bus pridėtos dar šešios.
Pradėti ir centrinės visiškai automatizuotos linijos ir talpyklų plovimo stoties modernizavimo darbai.
Bus dar labiau užtikrinti mikrobiologinės taršos ir higienos reikalavimai, sumažės ir aplinkos tarša.
Užtenka senų pastatų
Minčių ir erdvių plėstis ir be naujų statybos pastatų pakanka, nors atnaujinti senus nėra lengviau. Prieš vienuolika metų Vilniaus bendrovė „Rivona“ iš tuomečio Vilniaus banko įsigijo didelius bankrutavusios Alytaus pieninės pastatus su įrenginiais ir sėkmingai ją atgaivino – senas tradicijas pagausino naujomis.
Paskutinė sovietų laikais Lietuvoje pastatyta pieno perdirbimo įmonė buvo milžiniška, todėl norint plėstis pastatų vis dar užtenka. Tik prieš dvejus metus ledų cechui buvo pastatytas naujas pastatas vietoj nugriautų mechaninių dirbtuvių.
Atnaujinami ir sandėliai, nes ploto reikia vis daugiau. Praėjusiais metais modernizuotas senasis, anksčiau naudotas tik vasaros sezono metu.
Įrengta naujas kompresorių centras, naujas garintuvas, todėl pagerėjo produkcijos atšaldymo sąlygos. Daroma mažesnė įtaka aplinkai, nes mažiau sunaudojama elektros energijos.
Ne tik gamybos linijoms, bet ir sandėliams, cheminei ir mikrobiologinei laboratorijoms atnaujinti buvo skirta daug investicijų ir kasmet jų nemažėja.
Natūralių produktų pieninė
Alytaus pieninės asortimentas nuolat gausėja. Jame – jau per pusšimtį gaminių: vis daugiau pirkėjų noriai renkasi alytiškių pagamintą sviestą, pieną, kefyrą, grietinę, varškę, sūrį, ledus ir kitą produkciją.
Gausiausias jos pasirinkimas „Norfos“ prekybos tinkle, bet prekiaujama ir kituose prekybos centruose ir mažesnėse parduotuvėse, noriai perka vaikų darželių, mokyklų, kitų įstaigų valgyklos.
Paragavusieji „Pieno rojaus“, „Piemenėlio“, „Gar2“ ar N prekės ženklais pažymėto pieno ir įvairių jo produktų pirkėjai dažniausiai tampa nuolatiniais vartotojais, nes ši produkcija įtinka tiek mėgstantiems riebesnius, tiek liesesnius produktus.
„Mes patrauklūs, nes pieninėje gaminami tik švieži natūralūs produktai. Turbūt vieninteliai Lietuvoje visiškai nenaudojame jokių augalinių riebalų, tik esančius piene.
Gerą kokybę taip pat užtikrina patikima kontrolės sistema – nuo žaliavinio pieno iki sandėlio, kuriame žiemą ir vasarą pastovus temperatūros režimas – 2–4 laipsniai šilumos.
Mūsų produkcijoje nėra jokių konservantų, todėl jos galiojimo laikas trumpesnis.
Turime ES veterinarijos ženklą ir galėtume visus produktus eksportuoti. Bet tuomet jų vartojimo terminas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 dienų“, – tvirtino bendrovei „Rivona“ priklausančios Alytaus pieninės direktorius Valius Packevičius.
Ieško geriausių tiekėjų
Kasdien pienas ir grietinėlė pradedami pilstyti tuomet, kai iš „Rivonos“ bendrovės logistikos centro gaunami visų parduotuvių užsakymai. Tą pačią dieną produktai ir išsiunčiami.
Tik sūris, varškė, sviestas, kefyras, jogurtas, grietinė tiekiami pagaminti iš anksto.
Dėl įmonėje įdiegtos visiškai sandarios pieno pilstymo linijos negali būti jokio sąlyčio su aplinka ir žmogaus rankomis, nėra jokios galimybės, kad į pieną patektų svetimkūnių ar mikroorganizmų, kurie spartina produktų gedimą.
„Norfos“ prekybos tinklas vienintelis Lietuvoje turi savo pieninę. Ji per parą perdirba apie 100 tonų pieno.
Neįsipareigojusi nė vienam pieno tiekėjui, tad gali ieškoti patikimiausių visoje šalyje.
Nuolatiniais tiekėjais tapusios didelės žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai net nebando siūlyti prastesnės kokybės pieno, nes tokio nepavyktų prakišti.
Iš pienvežio į žaliavos talpyklas pienas pradedamas pumpuoti tik atlikus visus reikalingus tyrimus. Pirmiausia patikrinama, ar nėra antibiotikų, nes neleidžiamas net mažiausias jų kiekis.
Artėja ledų sezonas
„Technologinio proceso metu pienas atskiriamas į liesą pieną ir grietinėlę ir naudojamas norint pasiekti nustatytą bet kurio gaminio riebumą.
Gaminame ir liesesnių produktų. Vienas tokių – liesiausi mūsų ledai, pažymėti ženklu N. Todėl juos galima drąsiai pirkti net ir mažiems vaikams, ir tiems, kurie laikosi dietos.
O riebesnių ledų mėgėjai negaili pagyrų „Piemenėlio“ plombyrui. Apie ledus užsiminiau todėl, kad jau prasidėjo naujas jų gamybos sezonas.
18 žmonių per tris pamainas pagamina 80–90 tūkstančių porcijų daugiau kaip 20 rūšių ledų traškiuose vafliniuose rageliuose, puodeliuose, ant pagaliuko ne tik su mūsų įmonės ženklais, bet ir didelių įmonių užsakymu su jų prekės ženklais“, – sakė pieninės vadovas V.Packevičius.
Šios pieninės ledų pasirinkimas sparčiai gausėja. Prieš dvejus metus atidarytame ceche, kurį įrengti tuomet kainavo pusketvirto milijono litų, iš pradžių buvo gaminami tik 6 rūšių ledai.Pernai per metus Alytaus pieninė smaližiams patiekė 9 milijonų porcijų. Skinasi kelią ir ledų eksportas – jų jau paragavo latviai, vokiečiai.
Kepėjai giria sviestą
Į Vakarų šalis eksportuojamas sviestas dažnai sulaukia ypatingų pagyrų ir iš pirkėjų mūsų šalyje.
Dzūkijoje populiaraus šimtalapio kepėjai įsitikinę, kad 82 procentų riebumo „Piemenėlio“ sviestas labiausiai tinka šiam pyragui – ne prasčiau nei naminis.
Alytaus pienininkai spaudžia varškės sūrį iš liesos, 13 ir 22 procentų riebumo varškės su saugoma geografine nuoroda, taip pat ir ypatingą saldų šventinį sūrį Kalėdoms ir Velykoms.
Paklausi ir liesa bei 9 procentų riebumo varškė – biri ir trinta, sufasuota į briketus po 200 gramų.
Antimikrobinėje polipropileno plėvelėje po 400 gramų ir 1 kilogramą birios varškės skonis ilgiau išlieka nepakitęs, todėl apie 160 tūkstančių eurų kainavęs jos fasavimo automatas prieš porą metų buvo dar vienas gerų investicijų sprendimas.
Pigiau nelaukti pirkėjų nusiskundimų
Pagamintos kiekvienos partijos produktų kokybė tikrinama pieninės cheminėje ir mikrobiologinėje laboratorijose, taip pat siunčiami ir į dvi akredituotas respublikines.
„Atlikus visus tyrimus, prieš fasavimą produktus būtinai įvertiname ir pagal juslinius rodiklius – kvapą, skonį, konsistenciją. Po vieną visų produktų kiekvienos partijos pavyzdį saugome iki galiojimo laiko pabaigos. Jei pasitaikytų skundų, galėtume patikrinti. Skundų gauname labai retai. Pirkėjai skambina kokybės telefonu paklausti, iš ko ir kaip gaminame varškę, varškės sūrius, sviestą, kitus produktus. Padėkoja už skanius gaminius, dalijasi savo įžvalgomis. Visai neseniai paskambinęs pirkėjas prašė sumažinti cukraus kiekį jogurte. Kita pirkėja klausė, kodėl negaminame 1 procento riebumo kefyro“, – pasakojo Alytaus pieninės kokybės ir laboratorijos vadovė Roma Kavaliauskaitė.
Ji, kaip ir pieninės vadovas, įsitikinusi, kad pigiau patiems iš karto išbrokuoti nepavykusį gatavą produktą ar netinkamą žaliavą, nei sulaukti nepatenkintų pirkėjų vertinimo.
