Apie 40 arų gervuogių auginantis G.Barkauskas pastebi, kad šiuos uogakrūmius Lietuvoje auginti gana sudėtinga: sunku gauti tinkamų sodinukų, žiemą gervuogės dažnai nušąla. Ūkininkas džiaugiasi, kad auginti uogas ir atlikti ūkio sertifikavimą jam padėjo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP).
„Esame bandę auginti ir lenkiškas, ir olandiškas veisles. Galiausiai iš 10 veislių atsirinkome tinkamiausią – uogos skanios, dera kiekvienais metais, sodinukai labai gerai žiemoja – ir 30 laipsnių šalčio žiemą ištvėrė“, – džiaugiasi pašnekovas. Jis prisimena, kad šios veislės sodinukų jis pirko Vilniuje iš pagyvenusio žmogaus, kuris neprisiminė veislės pavadinimo ir kilmės. Ūkininkas spėja, kad gervuogių sodinukai greičiausiai bus atkeliavę iš Vokietijos.
Rugpjūčio pirmoje pusėje prinokstančios uogos yra skinamos rankiniu būdu, dėl to, pasak G. Barkausko, yra nepigios. „Turime uogų skynimo kombainą, kuris tinkamas skinti serbentams, galima mėginti skinti ir avietes. Tačiau gervuogė niekuomet nebus skinama mechanizuotai – pirštais reikia pajusti, ar ji kieta, neprinokusi – tokia bus neskani, ar jau per minkšta – pernokusi. Gervuogės būna tinkamos vartoti tik trumpą periodą, kai būna ir gražios, ir skanios. Technika negali užtikrinti kokybės“, – įsitikinęs jis.
10 ha ūkyje vyras taip pat augina išskirtinės kokybės avietes, braškes, juoduosius serbentus, kriaušes, slyvas, trešnes, o visai neseniai pabandė auginti persikus. „Lietuvoje užauginti persikai labai skanūs. Vis ieškau geriausios kultūros, išmėginu naujas“, – sako ūkininkas.
Naudingos sveikatai
G.Barkauskas pastebi, kad Lietuvoje mažai kas augina gervuoges, todėl konkurencijos beveik nėra. Paklaustas, ar galvoja apie tarptautinę rinką, ūkininkas atsako neigiamai. „Visą rinką užsienyje kontroliuoja serbai ir lenkai, kainos mažos. Šiose šalyse darbo jėga dar pigesnė, nei Lietuvoje“, – pastebi jis.
Ūkininkas sako savo augintas uogas savaitgaliais pardavinėjantis Visagino, o darbo dienomis – Anykščių turguose. Uogų likučius vyras parduoda vienam ūkininkui, kuris gamina sultis. Gervuogės ilgai neišsilaiko šviežios, todėl pašnekovas jas pardavinėją skynimo dieną, o neparduotus likučius – perdirbimui. Vyras skaičiuoja, kad šiemet už kilogramą jų šiemet prašys 2–3 eurų, už likučius – perpus mažiau.
Pašnekovo manymu, gervuogės Lietuvoje nėra populiarios uogos – jų niekas per daug nesiskubina įsigyti. Ūkininkas svarsto, kad taip galėtų būti dėl to, kad šalyje gervuogės auginamos retai, todėl trūksta pasiūlos, žmonės nėra prie jų įpratę.
„Reikia labai pasistengti, norint parduoti gervuoges. Nors nustatyta, kad jos, kaip ir šilauogės turi daug vertingų medžiagų, tačiau gervuogėms reikia specifinio pirkėjo – ne visiems patinka jų skonis. Šilauogės padeda gydyti vėžinius susirgimus, širdies, kraujagyslių ligas – padeda funkcionuoti žmogaus organizmui, turi vitaminų A, B, C ir E“, – tvirtina šių uogų augintojas.
Šaldo su kitomis uogomis
G.Barkauskas teigia, kad dauguma miško uogų yra skanesnės laukinės, o ne sukultūrintos žmogaus, tačiau gervuogėm ši taisyklė negalioja: „Gervuogės yra išimtis – kultūrinės gerokai skanesnės. Žinoma, daug kas priklauso nuo auginimo sąlygų. Jei uogos bus auginamos duodant daug mineralinių trąšų, purškiant pesticidų, jų ne tik maistinė vertė, bet ir skonis bus prastesnis, pavyzdžiui, auginant hidroponikos šiltnamiuose. Augalui reikia iki 80 skirtingų elementų, trąšų, organinės kilmės produktų.“
Pasak ūkininko, gervuogės vertingiausios šviežios, nes šaldytos arba virtos praranda savo skonį. „Nors šaldytos jos savo vertę išlaiko, tačiau jas visuomet šaldome su kitais vaisiais ar uogomis. Gervuogės gerai sugeria, perima kvapus ir skonius, todėl šaldant ar verdant uogienę jas tinka maišyti su persikais, vyšniomis, braškėmis“, – pasakoja jis.
Anykštėnas pastebi, kad pirkėjai dažniausiai apie vaisių ar uogų maistingumą ir vertę klaidingai sprendžia tik pagal išvaizdą. „Žinoma, jei vaisius ar uoga papuvę, sugedę, tuomet tai nėra kokybiškas produktas. Tačiau kokybės matas yra skonis“, – teigia jis.
Padengė išlaidas
G.Barkausko ūkis iš Europos Sąjungos pagal KPP programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gavo paramą, kuri padėjo padengi įvairias išlaidas. „Susigrąžinome išlaidas už ūkio sertifikavimą, žemės tyrimus, išlaidas produkcijos pakuočių kūrimui ir gamybai“, – džiaugiasi ūkininkas.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook„ paskyros!
