Būtent tokie drabužiai, kuriuos vilki NATO kariai, gaminami Kauno rajone, Garliavoje, trikotažo įmonėje „Garlita“. Išskirtinius trikotažo gaminius siuvančių konkurentų Europoje bendrovė neturi.
Nei šilta, nei šalta
„Kada žmogus suserga? Tuomet, kai jo kūnas suprakaituoja, sušlampa, o aušdamas pradeda vėsti. Mūsų drabužiuose panaudotas dvigubos apsaugos mechanizmas nepraleidžia spindulių, kurie šildytų kūną. Jei ant rankos pasitiesite tą audinį ir priglausite karštą lygintuvą, ranka beveik neįkais.
Antroji to audinio pusė – kūną vėdinantis sluoksnis. Susidaręs prakaitas siunčiamas į tarpinį sluoksnį. Tada kūnas nedrėksta, jam nei šilta, nei šalta“, – vieną naujausių įmonės gaminių pristatė „Garlitos“ vadovas Juozas Martikaitis.
Anot jo, toks drabužis tiktų turistams, žvejams, sportininkams – ypač dviratininkams, bėgikams.
„Jis taip pat skirtas dėvėti aukštos temperatūros zonoje dirbantiems kariams, stebėtojams, konsultantams“, – kuriamą gaminį pristatė inovatyvios įmonės vadovas.
Nepavaldūs ugniai
Naujienų „Garlitos“ vadovas J.Martikaitis turi ir daugiau. Šiuo metu įmonėje jau gaminami nedegūs drabužiai. Jie sukurti su viena šveicarų laboratorija, kuri specializuojasi karinėje pramonėje.
„Tokie drabužiai labai svarbūs tankistams ir lakūnams. Kai šaudmuo pataiko į tanką, jo vidus užsidega. Jei Ukrainos tankistai būtų dėvėję nedegius drabužius, nebūtų taip nukentėję. Tinka ir karo lakūnams, kuriems tenka su parašiutu šokti iš degančio lėktuvo“, – dar vieną sudėtingą gaminį pristatė įmonės savininkas ir vadovas.
Tik štai neperšaunamųjų drabužių pagaminti „Garlitai“ dar nepavyko.
„Kuriami vis galingesni ginklai, todėl kol kas tokio drabužio neįmanoma pagaminti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Verpalai – su nanodalelėmis
„Garlita“ – pirmoji Europoje trikotažo aprangos gamybos procese pritaikė žaliavas su nanotechnologijomis, leidžiančias sukurti megztinius, apsaugančius nuo ultravioletinių spindulių ir pasižyminčius kitomis unikaliomis savybėmis.
Lietuviška įmonė iš verpalų su nanodalelėmis gamina megztinius, kurie atbaido uodus, saugo nuo ultravioletinių spindulių ir bakterijų, kurie yra prisotinti vitamino E. Įmonėje kuriami ir megztiniai, atsparūs pjūviams ir aštriems daiktams. Dar vienas svarbus reikalavimas, keliamas šiems megztiniams, – jie turi atlaikyti 60 skalbimų seriją.
„Vitamino E prisotinti drabužiai reikalingi povandeninių laivų jūreiviams. Šio vitamino trūkumas gresia konfliktais įguloje, ją sunku suvaldyti. Kad šešiems mėnesiams įgulai pakaktų vaistų, jų reikėtų pasiimti 200 kilogramų. Kai svarbus kiekvienas kilogramas, balasto sumažėja vaistus įskverbus į drabužius. Kapsulė iš lėto tirpsta ir per odą organizmas pasisavina vitaminus“, – aiškino J.Martikaitis.
O štai pjūviams atspariuose audiniuose yra stiklo plaušelių. Juos patartina dėvėti motociklininkams, gaisrininkams, lakūnams, karinių struktūrų atstovams.
Tarp įmonės produkcijos galima rasti gaminių, atsparių purvui ir drėgmei, kurių paviršiaus pluošte yra nematoma apsauga nuo vandens, purvo, naftos.
Specializuoti, pasitelkus nanotechnologijas pagaminti drabužiai kainuoja triskart brangiau nei įprastiniai.
Aprengė ir kariuomenę, ir policiją
Specifinė įmonės veiklos kryptis išryškėjo tuomet, kai įmonė pelnė NATO kariuomenės pasitikėjimą ir pradėjo gaminti karinę uniformą daugeliui šalių. Neilgai trukus J.Martikaičio pasiteirauta, ar „Garlita“ nepagamintų megztinio, saugančio nuo ultravioletinių spindulių.
Pirmojo unikalaus megztinio, panaudojant nanotechnologijas, gamyba buvo labai sunki – reikėjo rasti mokslininkų, išsiaiškinti, kaip nanodaleles įtaisyti trikotažo pluošte, kad išsilaikytų ir per gamybos procesą, ir nešiojant, apmokyti darbuotojus.
Dabar inovatyvumu, kokybe ir ekologiškumu garsėjančią „Garlitos“ produkciją perka ne tik įvairių kitų NATO šalių kariuomenė, bet ir Lietuvos kariškiai.
„Šiuo metu turime sudarę sutartį su greitojo reagavimo būriais, kuriems reikalinga sudėtinga ir patikima apranga“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė įmonės savininkas.
„Garlitai“ neretai tenka aprengti ne tik armiją, bet ir policiją, muitininkus.
Tačiau išskirtinių produktų, ypač susijusių su jėgos struktūromis, užsakymų gausa priklauso nuo laimėtų konkursų.
Dovanojo Suomijos prezidentei
Apie NATO kariuomenės pirkinius J.Martikaitis atvirauti negali – riboja konfidencialumo sutartis. Tačiau apie dvejopos paskirties gaminius, kurie skirti ir kariuomenei, ir civiliams, nereikia slapukauti.
Tarkime, apie antimoskitinius gaminius, kurie skirti saugoti nuo erkių, uodų, moskitų, maliarinio drugio. Šie drabužiai tinka ne tik karštuose kraštuose esantiems kariams, bet ir medžiotojams, žvejams, grybautojams.
„Tokią aprangą esame gaminę Pietų Afrikos Respublikos ir Nigerijos kariuomenei. O štai ne vieną šimtą pjūviams ir aštriems daiktams atsparių megztinių užsisakė brangakmenių kasyklos Sibire apsauga“, – sakė J.Martikaitis.
Nuo uodų saugančią aprangą „Garlita“ padovanojo Lietuvoje viešėjusiai Suomijos prezidentei Tarjai Halonen, kuri laikoma užkietėjusia žveje.
Įmonė yra gerai ištobulinusi prakaituoti neleidžiančią ir visus linkius tobulai atitinkančią dviratininkų aprangą. Šį mėnesį ji tik buvo pristatyta Niurnberge vykstančioje parodoje.
Naudojami tik kaktuso spygliai
Į užsienį „Garlita“ veža ne tik karinės linijos, bet ir kitus savo gaminius: drabužius vaikams, madingus drabužius, namų tekstilę. Turi madingų gaminių, vaikų tekstilės, namų trikotažo kolekcijas. Gamina mokyklines uniformas tiek Lietuvos, tiek ir Airijos ir Anglijos mokykloms.
„Ypač dideli reikalavimai keliami kūdikių drabužiams. Jie turi būti pagaminti švarioje aplinkoje, jiems naudojama tik labai kokybiška, chemiškai neapdorota žaliava. Naujagimiams skirtiems šliaužtinukams, kojinėms, pirštinėms šiaušti naudojami ne metaliniai, bet iš Meksikoje augančių kaktusų pagaminti spygliai“, – gamybos subtilybes aiškino verslininkas.
„Garlita" taip pat gamina laisvalaikio aprangą, moteriškus drabužius, kokybiškus drabužius žymiems europiniams prekės ženklams.
Ši „Garlitos“ produkcija yra pasklidusi kone po visą pasaulį. Toliausiai nuklydo į Pietų Afrikos Respubliką, kur gyvenanti litvakų kolonija jaučia sentimentus Lietuvai. Į Katarą, Kuveitą, Saudo Arabiją keliauja ir tradiciniai gaminiai, ir uniformos.
Užsakymų iš Rusijos įmonė neturi. J.Martikaitis teigia, kad prieš kokius 15 metų toji rinka juos taip išmaudė, kad su ja nenori turėti nieko bendra.
„Nuo pat pradžių orientavomės į Vakarų rinką. Ir dar nenusivylėme. Kai Vakarus užklupo krizė, užkariavome Azijos, poros Afrikos valstybių rinkas“, – krizės metu priimtais sprendimais džiaugėsi pašnekovas.
Teko badauti ir su reketininkais susidurti
Šiuo metu „Garlita“ – auganti ir užsienyje vardą turinti įmonė. Tačiau „Garlitos“ kūrimo pradžia daugiau kaip prieš du dešimtmečius buvo labai sunki.
Nors verslą profesionalus inžinierius J.Martikaitis pradėjo jau sulaukęs 40-ies, vadovavimo įgūdžių neturėjo. Su pirmaisiais užsakovais kalbėjosi pasitelkęs anglų–lietuvių kalbų žodyną. Ir pinigų trūko, ir reketas ramybėje nepaliko.
„Keturių mašinų negrąžino. Tokie laikai buvo, paskui atsirado draudimas, pradėjome draustis ir reketas baigėsi“, – anuos laikus prisiminė verslininkas.
Pradedančiam verslininkui ir jo šeimai, sudėjus visas santaupas į nuosavą verslą, teko ir pabadauti.
„Sumokėdavau darbuotojams atlyginimus, o šeima neturėdavo už ką pavalgyti, tada važiuodavome pas mamą į kaimą lašinių pasiimti ir pinigų pasiskolinti“, – prisimena dvynes dukteris auginęs J.Martikaitis.
Naujos įmonės statyba vyko be jokių paskolų iš bankų. Prisiskolino iš giminių, pardavė senas patalpas.
„Pinigų mažai turėjome, bet rizikavome. Manėme, kad turi pavykti. Norėjome įdiegti visas naujoves. Žinojome, kad konkurencija bus didelė, todėl jei neturėsime modernios gamyklos, mūsų niekas nevertins“, – praeitį prisimena J.Martikaitis.
Šiuo metu abi jo dukterys dirba įmonėje. Joje dirba ir verslininko žmona.
„Dabar dukterys į parodas ar derybas traukia. Per metus aplanko 15–16 tarptautinių parodų, pavasarį ir rudenį surengia dviejų kolekcijų pristatymą Paryžiuje. Taip ir malamės po pasaulį“, – juokėsi pašnekovas.
Moka stipendiją
Vedžiodamas po įmonę, sveikindamasis su darbuotojais J.Matikaitis pasidžiaugė pagaliau surinkęs tokią komandą, su kuria ir į žvalgybą eitų.
„Dešimtmetį rinkausi“, – tarstelėjo.
Tiesa, įmonei tinkamų specialistų paieška – nesibaigiantis procesas. Štai ir šiuo metu įmonėje darbą rastų 20 darbuotojų.
„Didžioji dalis darbuotojų – iš Garliavos, Kauno, aplinkinių gyvenviečių. Kol gerą siuvėją parengiame, kartais ir treji metai praeina. Mes čia jas ir mokome.
Pirmuosius ketvertą mėnesių įmonė moka stipendiją, kuri siekia apie 333 eurus. Pernai rengėme 42 darbuotojus, iš jų dirbti liko 36. Kiekvieną mėnesį reikėjo išmokėti daugiau kaip 14 tūkst. eurų žmonėms, kurie dar nieko nemoka. Būtų labai gerai, kad profesinės technikos mokyklos tuo užsiimtų, bet tokios srities specialistų nesulaukiame“, – nuoskaudos neslėpė verslininkas.
Tie, kurie dirba gerai, atlygiu skųstis negali. Mūsų apsilankymo dieną J.Martikaitis vartė atlyginimų lapus.
„Gerai dirbančios mūsų siuvėjos ir mezgėjos per mėnesį į rankas gauna nuo 725 iki 927 eurų“, – sakė vienos didžiausių Garliavos darbdavių „Garlitos“ vadovas J.Martikaitis.
Faktai:
„Garlita“ – viena didžiausių darbdavių Garliavoje.
Įmonėje dirba 172 žmonės, dar yra 20 laisvų darbo vietų.
Eksportas sudaro apie 95 proc.
Per mėnesį vidutiniškai pagamina apie 40 tūkst. vienetų.
Kiekvienais metais vien tik užsakovams iš Anglijos pagamina apie 40–60 tūkst. vienetų produkcijos.
Išskirtiniai gaminiai sudaro nuo 40 iki 60 proc. visos įmonės gamybos apimties.
Į Skandinaviją kasmet iškeliauja po keliasdešimt vienetų gaminių.
Per metus surengiama 15–16 parodų.
Kiekvieną pavasarį ir rudenį Paryžiuje rengiami kolekcijos pristatymai.
Įmonėje dirba 172 darbuotojai.
Atidarė cechą Alytuje, dar vienas netrukus pradės veikti Varėnoje.
