Toks pažįstamas ir širdžiai mielas medienos kvapas atvykėlius pasitinka iš toli – dar neįvažiavus į įmonės teritoriją. Didžiulėse patalpose, kur gaudžia milijonus kainavę įrenginiai, jis sukuria jaukią aurą.
V.Putino rezidencijos žiemos sodas – iš lietuviškų konstrukcijų
Energingas, vietoje nenustygstantis jos vadovas Donatas Veinšreideris į Kazlų Rūdą važinėja iš Vilniaus, daugelis kitų administracijos darbuotojų – iš Kauno. Toks atstumas – anokia bėda, numoja jis ranka. Juoba kad pačiam vadovui tenka kelias dienas per savaitę praleisti sostinėje, kurioje veikia nemažai dėmesio ir sprendimų reikalaujanti projektavimo kompanija.
Neslėpdamas pasididžiavimo D.Veinšreideris ima pasakoti apie kone visam pasauliui pažįstamus įmonės gaminius. Nors patikino, kad įmonės prestižą kuria produkcijos gabaritai ir išskirtiniai objektai, bet ne jų savininkai, prasitarė, kad pernai jų produkcijos prireikė netoli Sankt Peterburgo esančiai Vladimiro Putino rezidencijai.
Iš „Jūrės medžio“ gaminių buvo suręstas žiemos sodas. Tačiau kur kas didesnį pasididžiavimą įmonės darbuotojai jaučia dėl visoje Norvegijoje išsidėsčiusių pėstiesiems ir automobiliams skirtų tiltų, taip pat baseinų, vienuolynų, stadionų, kurių atraminės konstrukcijos buvo pagamintos Kazlų Rūdos įmonėje.
Be konkurentų
„Jūrės medis“ – lietuviško kapitalo įmonė, savo istoriją paveldėjusi dar iš sovietinių laikų, kai čia, miškų apsuptoje Kazlų Rūdoje 1974 metais buvo pastatyta klijuotos medienos konstrukcijų gamykla. Nuo tada nei Lietuvoje, nei kaimyninėse valstybėse klijuotos medienos gamintojai rimtų konkurentų neturi.
„Yra įmonių, kurios jas klijuoja, bet paprastai tie gaminiai nesertifikuoti, labiau skiriami privačiam naudojimui“, – tarsteli pašnekovas.
Taigi „Jūrės medis“ – didžiausias gamintojas regione. Svarbiausių konkurentų galima sutikti tik Vokietijoje, Danijoje.
Beveik visi gaminiai – eksportuojami
80 proc. Kazlų Rūdoje pagamintos klijuotos medienos yra eksportuojama. Daugiausia į Vakarų Europą – Vokietiją, Italiją, Norvegiją, Lenkiją. Pernai Lietuvos verslininkams atsivėrė Ispanijos rinka, esama klientų Katare, Pietų Korėjoje, Japonijoje.
„Mūsų įmonėje gamyba ir pardavimas skaidomi į dvi pagrindines dalis. Daugybė objektų neapsieina be mūsų konstrukcijų. Tai sporto salės, baseinai, sandėliai.
Lietuvoje mūsų konstrukcijos panaudotos statant Marijampolės futbolo stadioną, „Megos“ prekybos centrą, Šiaulių areną, vienuolyną, Vaizgakiemio žirgyną, daugybę sandėlių, sporto salių, vandens parkų. Tokiems pat objektams klijuotos medienos konstrukcijos naudojamos Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose rinkose“, – pasakoja įmonės vadovas.
Tuo tarpu Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje daugiausia prekiaujama standartine įmonės produkcija. Tai – sijos, kurios toliau keliauja į medienos centrus, o vėliau panaudojamos statybose.
„Klijuotos medienos statybinės medžiagos skirtos ne apdailai, bet pastatus laikančioms konstrukcijoms. Jos yra sertifikuotos, turi savo stiprumo klases“, – teigia pašnekovas.
Augimas – iki 150 proc.
Įmonės vadovas neslepia – sunkiausia buvo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje.
„2008 metais užbaigėme modernizavimą, pakeitėme gamybinę liniją, rekonstravome pastatus. Kaip tik tuo laiku užklupo krizė, o įmonės pajėgumas, priešingai, išaugo, taigi mums reikėjo nedelsiant užsiauginti gamybą. Ir mus tai pavyko. Būtent 2008–2009 metais mūsų eksportas augo 150 proc.“, – pasakoja „Jūrės medžio“ vadovas.
Įmonėje per metus pagaminama apie 20–24 tūkst. kubinių metrų klijuotos medienos.
Gamyboje naudojamos iš Lietuvoje, Latvijoje augančių medžių pjautos lentos. Pastaruoju metu daugėja gaminių iš rusiškos medienos. Iš Sibiro vežami maumedžiai, eglės ir pušys atkeliauja nuo Sankt Peterburgo, Syktyvkaro apylinkių.
„Nuo medienos kokybės priklauso gamybos efektyvumas, sąnaudos, medžiagų sunaudojimas. Juk kuo prastesnė mediena, tuo daugiau jos keliauja į atliekas“, – sako D.Veinšreideris.
Anot pašnekovo, visos atliekos taip pat panaudojamos – malkos yra parduodamos, o likusios yra sukūrenamos įmonės katilinėje.
Naujas, ne mažiau sėkmingas verslas
Ilgainiui „Jūrės medžio“ produkcija pradėta naudoti vis platesniam gaminių asortimentui. 2009 metais įsteigtoje antrinėje įmonėje „JM Haus“ iš klijuotų rąstų jau pagamintas ne vienas jaukus namas, pirtis ar poilsiavietė. Vienas kitas toks statinys iškilo Lietuvoje, bet didžioji dalis projektų įgyvendinti Pietų Korėjoje ir Japonijoje.
„Abiejose šalyse regime didelę rinką. Ypač aktyvi mūsų partnerė yra Pietų Korėja. Nors atstumas iki abiejų šalių nemažas, nugabenti konstrukcijas nėra brangu. Tarkime, „Jūrės medžio“ produkciją du tris kartus brangiau pristatyti į Katarą ar Ispaniją“, – sako D.Veinšreideris.
Emigracija nebuvo skausminga
Ne viena įmone galintis pasigirti Kazlų Rūdos miestelis didele darbo jėgos emigracija nesiskundžia. Tiesa, „Jūrės medžio“ vadovas neslėpė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą tokia grėsmė buvo iškilusi, juoba kad įmonei reikalingiausi – daugelyje šalių labai paklausūs staliai. Tačiau ilgainiui nemažai svetur laimės ieškojusių darbuotojų sugrįžo atgalios. Šiuo metu įmonėje dirba 110 žmonių – daugiausia Kazlų Rūdos ir aplinkinių vietovių gyventojai.
Tiesa, D.Veinšreideris prasitaria, kad norint didinti gamybos apimtį naujų darbuotojų reikėtų gerai paieškoti.
„Žmonių kaip ir yra, bet tinkamų – nelabai“, – neslepia jis.
Į artimiausius įmonės planus įtrauktos plėtros galimybių paieškos.
„Dabar sprendžiame savikainos, pajėgumo klausimus, nes kol kas parduodame tiek, kiek pagaminame. Galvojame, kaip padidinti pajėgumą“, – ateities planus dėsto 40 mln. litų apyvartą pasiekusios įmonės vadovas.
Nušluostė nosį norvegams
Pastaruoju metu Norvegija dabinasi Kazlų Rūdoje pagamintais tiltais. Įdomi istorija susiklostė. „Jūrės medžiui“ šioje rinkoje pavyko nušluostyti nosį didelę patirtį turinčiai norvegų kompanijai „Moelven“, kuri nuolat laimėdavo konkursus.
„Didžiuojamės, kad Norvegijoje laimėjome valstybinius konkursus ir gaminame jiems tiltus. Anksčiau visus tiltus gaminusi „Moelven“ patyrė didelį šoką. Buvo siunčiamos delegacijos, važiavo ministerijos atstovai žiūrėti, ar kažkur Kazlų Rūdos miškuose pasislėpę gamintojai yra patikimi“, – šypsosi nepatiklių klientų žvalgytuves prisiminęs D.Veinšreideris.
Norvegijos žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad šio valstybinio užsakymo vertė – 20 mln. Norvegijos kronų (apie 8,7 mln. litų).
Kodėl pas mus gi tokie tiltai nestatomi?
Pašnekovo žodžiais, Lietuvoje nėra nei tokios tradicijos, nei architektų, kurie mokėtų dirbti su tokiomis medžio konstrukcijomis.
„Anksčiau neretai išgirsdavau, kad medis – nepatikima, nestipru. Iš tiesų klijuotos medienos savybės pagal savo parametrus gerokai lenkia metalinių konstrukcijų arba gelžbetonio savybes. Medis nerūdija, jis atsparus korozijai, todėl yra labai tinkamas sandėliams, kuriuose laikomos cheminės medžiagos, trąšos. Jis nepakeičiamas baseinuose, vandens parkuose, kur nuolat tvyro drėgmė“, – gerąsias medienos savybes vardijo verslininkas.
Jo teigimu, iš tokios medienos pagaminti statiniai gali stovėti šimtus metų, svarbu, kad būtų tinkamai suprojektuota ir prižiūrėta. Tarkime, Norvegija gali didžiuotis ne viena medine bažnyčia, kurių laikas, regis, nepalietė.
Faktai:
„Jūrės medis“ – viena seniausių ir didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos regione.
Veiklą ji pradėjo 1974 metais.
Į technologinės linijos modernizavimo projektą 2008 metais investuota 10 mln. eurų.
Tai leido gamybos apimtį padidinti iki 30 tūkst. kubinių metrų per metus ir atvėrė galimybes gaminti iki 40 metrų ilgio ir daugiau kaip 2 metrų aukščio klijuotos medienos konstrukcijas.
„Jūrės medis“ eksportuoja savo produkciją daugiau kaip į 12 šalių – tai sudaro apie 80 proc. visos pagamintos produkcijos.
Pagrindinės eksporto rinkos – Vokietija, Norvegija, Lenkija, Latvija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Rusija.
„Jūrės medžio“ produkcija sertifikuota Vokietijos „MPA Stuttgart Otto-Graf-Institut“ sertifikatu, taip pat atsakingo miško valdymo sertifikatu FSC.
Šiuo metu įmonėje yra 110 darbuotojų.
