„Esame tiesiog priklausomi nuo sniego – tai jis lemia mūsų produkcijos paklausą. Sandėliai ištuštėja labai greitai, jei tik gausus sniegas pasirodo anksti ir gana ilgai išsilaiko. O jeigu žiemos tenka ilgiau palaukti, atsargos senka lėtai“, – sakė bendrovės direktorė Lina Janulevičiūtė.
Pernai 600 tūkst. porų slidžių lazdų pagaminusi ir 28 milijonų litų apyvartą pasiekusi Ukmergės įmonė nesirengia sustoti. Tikslas – milijonas porų lazdų kasmet.
Patikėjo lietuvių sugebėjimais
Kai 2007 metais garsi pasaulyje slidinėjimo tekstilės, slidžių tepalų ir lazdų gamintoja „Swix Sport“, ieškodama pigesnės darbo jėgos, nutarė įkelti koją į Lietuvą, tikrai neplanavo, kad po metų čia veiks jau visas šios kompanijos slidžių lazdų gamybos padalinys.
Investavę 3,45 milijono litų ir sukūrę apie 15 darbo vietų norvegai iš pradžių ukmergiškiams patikėjo gaminti vien slidžių lazdas iš aliuminio.
„Per pirmuosius veiklos metus daug dirbome, gaminome kokybiškai ir laiku. Tai yra svarbiausia: klientas turi žinoti, kad prekę tikrai gaus, kaip pažadėta“, – teigė bendrovės vadovė.
Kadangi lietuviai ne tik pateisino, bet ir pranoko norvegų lūkesčius, Ukmergėje nuspręsta gaminti ir gerokai brangesnes slidžių lazdas iš anglies pluošto.
Tad „Swix Sport Baltic“ metų apyvarta staigiai šoktelėjo į įspūdingas aukštumas – nuo 2,7 milijono 2007-aisiais iki 24 mln. litų 2010 metais ir kasmet tebeauga iki šiol.
„Tokiomis sąlygomis, kokiomis dirbame mes, jokia Lietuvos įmonė paprasčiausiai neišliktų.
Slidžių lazdų gamyba užtrunka daugiau nei pusmetį: iš anksto turime užsisakyti ir sumokėti tiekėjams už žaliavas ar detales, kurios mus pasiekia po kelių mėnesių, o tada pagaminti produkciją ir vėl laukti, kol ji bus parduota.
Gera ir lengva Lietuvoje dirbti, kai mūsų pagrindinė įmonė yra stipri. Mes čia tik gaminame, o rinkodara, produktų kūrimu ir pardavimu užsiima norvegai.
Iš ten gauname ir lėšų mūsų veiklai finansuoti, tad netenka pajusti grynųjų pinigų stygiaus, nereikia laukti, kol valstybė sugrąžins pridėtinės vertės mokestį už eksportą“, – sakė L.Janulevičiūtė.
Pirmiausia išbando sportininkai
Ukmergėje gaminama daugybė skirtingų rūšių lazdų: vienos skirtos slidinėti kalnuose, kitos – lygumose, skirtingų reikia profesionalams ir mėgėjams, vyrams ir moterims, o kur dar vaikiškos.
Čia dar gaminamos ir šiaurietiškojo ėjimo, riedutininkų ir ledo lazdos. Pastarosios padeda atsispirti čiuožinėjant specialiomis pačiūžomis ant užšalusių vandens telkinių.
„Sulaukiame specialių užsakymų pagaminti slidžių lazdas olimpiadoms, maratonams, su tam tikrais piešinėliais ar garsių Norvegijos sportininkų autografais.
Visus savo produktus „Swix Sport“ pirmiausia kuria profesionalams: juos išbando garsiausi pasaulio sportininkai, o tik paskui, atsižvelgus į jų rekomendacijas, gaminiai pritaikomi eiliniam vartotojui“, – aiškino pašnekovė.
Į Lietuvą – per Suomiją
Slidžių lazdoms reikalingos žaliavos ir detalės į Ukmergės gamyklą skirtingu laiku atkeliauja iš įvairių pasaulio šalių – Kinijos, Taivano, Italijos, Norvegijos, taip pat ir iš Lietuvos. Pats darbymetis šioje įmonėje būna vasarą.
Didžioji dalis – apie 60 procentų pagamintos produkcijos iškeliauja į Norvegijos Lilehamerio mieste esančius sandėlius, o kita dalis tiesiogiai pristatoma užsakovams ir platintojams į Švediją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Slovakiją, Rusiją, Kanadą, JAV, Japoniją ir net Australiją.
Nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų kainuojančiomis slidžių lazdomis jų gamintoja bendrovė „Swix Sport Baltic" tiesiogiai neprekiauja.
„Pati sulaukiu daug telefono skambučių, žmonės teiraujasi, ar gali atvykę į įmonę įsigyti slidžių lazdų. Tačiau mūsų produkcijos platinimu Baltijos šalyse užsiima atstovai Suomijoje.
Slidžių lazdos pirmiausia išsiunčiamos į Suomiją ir iš ten po to sugrįžta į mažmeninę prekybą Lietuvoje“, – sakė L.Janulevičiūtė.
Atlyginimas – ne norvegiškas
Norvegų bendrovė „Swix Sport Baltic“ šiuo metu turi apie penkiasdešimt darbuotojų. Beveik visi jie yra ukmergiškiai, išskyrus pačią įmonės direktorę L.Janulevičiūtę ir gamybos vadovę Aušrą Latvaitienę, kurios į darbą važinėja iš Kauno.
„Nors ir ne itin kvalifikuotą rankų darbą žmonės atlieka labai kruopščiai.
Tiktai dėl jų galime didžiuotis aukšta savo gaminių kokybe, kuri, pasak norvegų, čia dar labiau pagerėjo negu gaminant lazdas Norvegijoje“, – sakė L.Janulevičiūtė.
Darbą čia surado skirtingų profesijų atstovai: buvusi vaikų darželio auklėtoja, virėja, siuvėja, statybininkas ir kt.
„Atlyginimai pas mus nėra dideli, ne norvegiški – darbuotojai uždirba nuo minimalios algos iki daugiau nei 400–500 eurų.
O tai yra dešimt kartų mažiau nei Norvegijoje“, – neslėpė L.Janulevičiūtė.
