Ateina nesudėvimos dovanos
Kabykla – žuvies griaučiai, pasagos, žvakidės, raganos namelis su katinu ir šalčio nubalinta eglute, laimės pasagos, rinkinys židiniui su briedžio ragų rankenomis, geležines kojas iškėtęs voras, dekoratyvinės vinys – kabliukai ir gausybė kitokių geležinių įdomybių išdėliota nedidukėje Rolando Kriaučiūno krautuvėlės erdvėje.
Šventinės grūsties čia nėra, užsuka ne atsitiktiniai, o pirkėjai, iš anksto apsisprendę, kad nori būtent nesudėvimos dovanos.
Prieš šventes kalvis sulaukia ir netradicinių užsakymų. Pernai R.Kriaučiūnas kaldino stovą didžiuliam stručio kiaušiniui.
Šiemet tautiečiai šventėms pageidavo vėtrungių. Anksčiau buvusias populiarias raganas, velnius ir gaidžius dabar keičia undinės ir drakonai. Kalvis užsakovams stengiasi pasiūlyti lietuviškesnių personažų, yra nukalęs vėtrungę – bitę.
Geležis irgi turi savas madas
„Gyvename ne iš suvenyrų ir meno dirbinių, o iš vartų, tvorų ir kryžių gamybos“, – atvirauja krautuvėlės šeimininkas R.Kriaučiūnas.
Kalvė, kur kaldinami įvairūs stambesnių gabaritų gaminiai ir kur su šeimininku kartu dirba kalvis iš Obelių Vidas Kelečius, įkurta R.Kriaučiūno namų kieme. Įmonė veikia aštuoneri metai. Iki tol R.Kriaučiūnas užsiėmė menine kalvyste.
„Kai prasidėjo verslas, menai baigėsi, kūrybai retai beištaikau laiko, nes yra gausybė lakstymo ir biurokratijos“, – prisipažįsta jis.
Baigiantis metams dirbtuvėse dažniau lankosi prašmatnesnių dirbinių pageidaujantys užsakovai.
„Nebenori senybinių tradicinių paraitymų, prašo aukštesnio lygio kūrinio. Geležies dirbiniai irgi turi savas madų tendencijas, klasiką keičia modernesnis dizainas“, – aiškina kalvės šeimininkas.
Tačiau mažoji metalo plastika paklausiausia senoviniu pavidalu, prieš šias Kalėdas išpirko visas geležines rožes.
Liko vienas su geležim
R.Kriaučiūnas į kalvystę pasuko netikėtai. Panevėžyje gimęs, augęs ir čia technikume vandentiekininko specialybę įgijęs vyras į Rokiškį atsekė paskui žmoną. Baigusi stomatologiją ji paskyrimą gavo į Obelius, tad jauna šeima įsikūrė sutuoktinės tėvų name, kur dabar ir veikia kalvė.
Iš pradžių vyras dirbo mašinų gamykloje, o vėliau gavo pasiūlymą pasimokyti kalvystės.
Geležį pamilo iš karto, tapo tautodailininku, kūrė įvairiausias geležines grožybes.
Giminės name R.Kriaučiūnas dabar gyvena vienas. Žmona mirė prieš 10 metų.
„Tuokiausi bažnyčioje, daviau priesaiką, kol mirtis mus išskirs, taip ir nugyvenau“, – tarsteli vyras.
Ištekėjusi vienturtė dukra su šeima išsikraustė gyventi į Braziliją.
„Idėjų daug, bet rankų mažai, nėra kas dirba, kalvystės amatas nyksta. Be to, kalvystės rinka perkrauta, niekuo nebenustebinsi. Štai Čekijoje gyvenantys broliai kalviai iš traukinio bėgių nukalė palmę su smulkiausiais lapais. Europiniai pinigai eina abejotiniems ir trumpalaikiams projektams, o šimtmečių tradicijas turinčiam kalvystės amatui paramos gauti nepavyksta“, – apgailestavo R.Kriaučiūnas.
Sekite verslo žinias mūsų FB puslapyje.
