Kauniečiai atskleidė, kaip tapti automobilių prekybos sostine

Tuomet šiame versle iškilo nauja žvaigždė – tai nuo 1993-ųjų lapkričio veikiantis Kauno automobilių turgus Taikos prospekte, kuriame dabar vienu metu galima rasti apie 4000 įvairių transporto priemonių.

Kauno automobilių turgus šiuo metu vadinamas vienu didžiausių Rytų Europoje ir gerai žinomas net tolimų Azijos šalių gyventojams.

„Kiek čia parduota automobilių? Labai sunku spėlioti, bet labai daug. Turbūt keli milijonai“, – svarstė Kauno turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.

Prekybos automobiliais pagyvėjimas Kaune sutapo su Rusijos finansų krize, kuri kaimyninę šalį užklupo 1998 metais.

Rusai be paliovos plūdo į Suvalkijos sostinę pirkti automobilių, todėl šiame mieste rinkdavosi ir didžioji dalis pardavėjų. Net kauniečiai trečiadieniais automobilius gabendavo į Marijampolės turgų.

Dėl Rusiją užklupusių finansinių sunkumų pirkėjų iš šios šalies drastiškai sumažėjo, todėl neliko kam siūlyti automobilių.

Daug laisvo ploto turintys kauniečiai sugalvojo naujovę – naudotų automobilių prekeiviams pasiūlė išsinuomoti atskiras aikšteles, kuriose laukti pirkėjų galima kiekvieną dieną, todėl turgus buvo gyvas kasdien.

Šis sumanymas visiškai pasiteisino. Nors didžioji dalis Rusijos pirkėjų vis dar neturėjo galimybės pirkti automobilių, Kauną netrukus atrado kazachai.

Kazachų atėjimas lėmė Kauno automobilių turgaus suklestėjimą, kuris vėliau jau nepasikartojo.

„Šios šalies gyventojams patiko Kaunas, o žinios apie turgų ėjo iš lūpų į lūpas. Tai buvo geriausia reklama“, – prisiminė V.Naujanis.

Kauno patrauklumą lėmė ir objektyvios aplinkybės – visai netoli turgaus nutiesta geležinkelio linija, įsikūręs muitinės postas, todėl patogu sutvarkyti visus formalumus ir išsiųsti krovinį į užsienį.

Turgaus savininkams teko plėsti valdas – pirkti ir nuomoti žemės sklypus. Automobiliams statyti skirta teritorija išsiplėtė iki 14 hektarų, o vienu metu pardavėjai suveždavo net 9000 automobilių.

Tuo metu mašinas aktyviai pirko ne tik kazachai, bet ir baltarusai, todėl pardavėjai turėjo tik vieną rūpesti – kur gauti automobilių, mat juos parduoti nekildavo sunkumų.

Visa tai pasibaigė, kai Kazachstanas įstojo į Muitų sąjungą kartu su Rusija ir Baltarusija. Iš Europos Sąjungos į šias šalis įvežami automobiliai smarkiai pabrango. Maždaug metams Kauno turgus ištuštėjo.

Iš Kauno išvykus kazachams, turgaus karaliais tapo kirgizai, kurie naudotus automobilius taip pat gabeno traukinio vagonais. Kai kurie bankų padaliniai net pritrūkdavo JAV dolerių, mat pinigų sumos automobiliams pirkti kartais išties būdavo įspūdingos.

V.Naujanis baiminasi, kad greitai neliks iš kirgizų, mat Kirgizija nuo kitų metų pradžios taip pat ketina stoti į Muitų sąjungą.

Aišku, dabar atvykėliai iš tolimosios šalies automobilius perka labai aktyviai, tačiau kitąmet situacija gali smarkiai pasikeisti.

„Kirgizams reikia gerokai pigesnių automobilių, jie pirkinių dairosi Lenkijoje ir net Slovakijoje“, – pasakojo turgų valdančios bendrovės vadovas. Kita vertus, jie Lietuvoje atliko gerą „sanitarinį“ darbą – išsivežė visus senus autovežius, kurių techninė būklė kėlė rimtų abejonių Vakarų Europos pareigūnams.

Kaune taip pat galima išvysti tadžikų, turkmėnų, gruzinų, baltarusių, moldavų, latvių, estų.

V.Naujanis labai dideles viltis sieja su ukrainiečiais. Pavieniai atvykėliai iš Ukrainos ir dabar užsuka į Kauną, tačiau dažniausiai domisi komercinės paskirties transporto priemonėmis.

Kodėl lietuviai jau porą dešimtmečių aktyviai užsiima naudotų automobilių prekyba, o kaimyninių šalių gyventojai pirkinių dairosi būtent Lietuvoje?

V.Naujanis mano, kad būtent daugelio metų veiklos patirtis lėmė lietuvių sugebėjimus automobilius pasiūlyti neįtikėtinai mažomis kainomis.

„Reikia neįtikėtinų sugebėjimų automobilius Vakarų Europos šalyse nupirkti už tokią kokią, kokią sugeba suderėti lietuviai“, – stebėjosi bendrovės „Varanas“ vadovas. Jis pastebėjo, kad turguje jau darbuojasi prekeivių palikuonys, kurie sėkmingai perima tėvų patirtį.

Būtent kaina didžia dalimi lemia, ar pavyks Lietuvoje sėkmingai parduoti automobilį.

Kita vertus, konkurencija ir užsienyje didelė – naudotų automobilių aktyviai ieško prekeiviai iš Čekijos, Lenkijos, Rumunijos, Balkanų šalių, galintys mokėti brangiau.

Mokesčių prievaizdai naudotų automobilių prekyvietes linkę vadinti šešėlinio verslo inkubatoriumi, mat pardavėjai slepia pajamas ir nemoka mokesčių. Ar jie teisūs?

„Veiklos pradžioje to šešėlio išties būdavo nemažai, tačiau laikai keičiasi, niekas grynųjų pinigų lagaminais nebevežioja. Dauguma prekeivių įkūrė bendroves, o atliekant pavedimus banke nei pajamų, nei išlaidų neįmanoma nuslėpti“, – kalbėjo V.Naujanis.

Pasak jo, vadinamasis šešėlis šiame versle prasideda dar Vakarų Europos šalyse, kai mašinų pardavėjai dėl vienokių ar kitokių priežasčių dokumentuose pageidauja nurodyti mažesnę transporto priemonės kainą negu ji yra iš tikrųjų.

Nenorėdami smarkiai nukentėti prekeiviai vėliau taip pat priversti gudrauti. V.Naujanis įsitikinęs, kad prekyba naudotais automobiliais, kaip ir kitais naudotais daiktais, neturėtų būti reglamentuojama taip griežtai, kaip naujais.

Verslininkas siūlė neužmiršti, kad apie 70 proc. automobilių iškeliauja iš Lietuvos, tačiau dalis prekeivių atsivežtų pinigų lieka Lietuvoje – jie moka už maistą, būstą, drabužius, įvairias paslaugas. ˙