Vasaros pabaigoje įkurta įmonė „Kmokas“ gamina kmokus – želės rutuliukus iš įvairaus skonio sirupo. Eksperimentai užtruko – pirmieji klientai pradėjo rikiuotis lapkričio pradžioje.
Tačiau L.Rainys ir jo partneriai tikina, kad būtent taip ir planuota. Pirma, pristatyti savo produkciją Baltijos maisto ir gėrimų mugėje lapkričio pradžioje, pasitikrinti, kaip žmonės reaguoja ragaudami kmokų, o tuomet jau skelbti prekybos startą.
Mugėje gamintojai pristatė trijų skonių kmokus – persikų, vyšnių ir braškių. Tačiau yra išmėginę ir rutuliukus iš pomidorų sulčių, kokakolos, arbūzų. Užsakovams užsimanius, galėtų pagaminti ir iš sultinio – tiek mėsos, tiek žuvų.
Pirmieji klientai – kavinės, barai ir restoranai, kuriems „Kmokas“ siūlo jų gaminius naudoti desertams ar kitiems patiekalams puošti ir gardinti, berti į taures su alkoholiniais gėrimais, tarkim, putojantį vyną, taip pat kavą.
Pagal pirminį planą, „Kmokas“ siekia užkariauti restoranų, kavinių, barų šeimininkų širdis ir gaminti kmokus pagal jų užsakymą, tačiau nespjauna ir į galimybę gaminti juos masiškai ir tiekti prekybos tinklams.
Kmokų gamintojai užmetė tinklą ir didesnėje erdvėje. Viena pieno produktų įmonė dabar atlieka bandymus, ar kmokai tinka jogurtams pagardinti, o bandelių kepėjai mėgina tarp tešlos sluoksnių priberti margaspalvių rutuliukų. Jei produktai pavyks, gali būti, kad ir L.Rainys su partneriais turės ieškoti daugiau darbuotojų, mat gamybos mastas gerokai padidėtų.
Ir direktorius, ir konditeris
Uždarąją akcinę bendrovę „Kmokas“ įkūrė trys draugai, lygiomis dalimis sumetę savo santaupų. Jų startinis kapitalas sukosi apie keliasdešimt tūkstančių litų.
25 proc. tos sumos „suvalgė“ patalpų nuoma, 40 proc. - kmokų formavimo įranga. Likę pinigai – mokesčiams, reklamai, pakuotėms.
Tiesa, įmonėje kol kas dirba dviese – vienas, L.Rainys, tapo direktoriumi, bičiulis – vadybininku. Tiesa, vadovų pareigas jie pamiršta, kai tenka suktis prie kmokų formavimo aparato.
L.Rainys sakė, kad jei gamybos mastas išaugtų, jie greitai pasisamdytų dar darbuotojų. Yra jau numatę, kas galėtų jais tapti. O kol kas daugiausia laiko prieina skirti klientų paieškoms.
Ėmėsi gamybos
„Mūsų startuolis nėra tipinis. Daugelis startuolių imasi IT paslaugų, automobilių priežiūros įmones kuria, kirpyklas, reklamos agentūras ar elektronines parduotuves steigia. Man norėjosi ko nors neįprasta. O gamyba – sena sritis, tačiau nepopuliari.
Tikimės augti ir tai daryti greitai“, - kalbėjo L.Rainys.
Jis išdavė, kad, verslui įgijus pagreitį, „Kmokas“ siūlys ne tik kmokus, bet ir naujų gaminių. Kokie jie? L.Rainys tik šypsosi.
„Reikės palaukti dar metus, kol kas tik mėginame“, - sakė 28 metų verslininkas.
Ieškojo įdomios idėjos
L.Rainys pasakojo, kad prieš imdamasis verslo rašė rimtą jo planą. Ir šiandien jis nedvejoja – planas būtinas. Tačiau vyras susidūrė su keliomis nelengvai įveikiamomis užduotimis. Itin sunku buvo apskaičiuoti sąnaudas, mat sirupo, iš kurio gaminami kmokai, kaina, priklausomai nuo rūšies, labai skiriasi.
„Juk jei gaminsi iš vandens, bus gana pinigu. O jei iš brangaus konjako?“ - kalbėjo L.Rainys.
Sunku įvertinti ir pardavimus. Vieni partneriai greitai apsisprendžia, o kiti ilgai svyruoja.
„Lietuviai verslininkai – konservatyvūs. Jie mano: geriau tegul konkurentai išmėgina, o tada jei jiems prigis naujovė, aš pradėsiu pirkti šią prekę. O jei kaimynas nusvils, tuomet sutaupysiu.
O aš manau kitaip: reikia naujoves mėginti, nes būtent jos suteikia konkurencinį pranašumą. Juk kavinė, kuri siūlo blynus su paprasta uogiene, pralaimės kovoje su ta, kuri siūlo su kmokais“, - savo produktą gyrė L.Rainys.
Kai išaugs gamybos mastas, „Kmokas“ ieškos investuotojų. O kol kas jie su kredito unija tik aptarė galimybę dėl INVEGA garantijos.
„Jei atsirastų didelių užsakymų, reikėtų ir apyvartinių lėšų“, - kam būtų reikalingos investicijos iš šono, paaiškino l.Rainys.
Kol kas verslo partneriai siekia išsisukti su turimais pinigais, tad gyvena iš santaupų – anksčiau dirbo vadybininkais.
Susiejo su A.Sekmoku
Kmokų gamintojai turėtų sudominti ne tik virėjus ar konditerius, o vėliau galbūt ir pardavėjus, bet ir kalbininkus. Žodis „kmokas“ nieko nereiškia, jį sukūrė patys gamintojai. Prigalvoję įvairių keistų žodžių, vedė juos į google.lt paieškos langą ir žiūrėjo, kokius rezultatus ši sistema pateikia.
„Jei ir išmesdavo ką, tai Sekmoko pavardę“, - juokėsi įmonės „Kmokas“ direktorius L.Rainys, prisiminęs sutapimą su buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko pavarde.
O vėliau žodžio skambumą patikrino vaikai - mažylių teismui buvo pateikti keli bereikšmiai, bet skambūs žodžiai. Jie pasirinko "kmoką".
Verslininkas turi turėti planą
Virginijus Doveika
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius
„Pradedant verslą svarbu ne tik turėti ambicingą idėją, tačiau ir tinkamai planuoti - įvertinus konkurencinę situaciją rinkoje numatyti konkrečius žingsnius, kurių imsitės idėjos įgyvendinimui.
Pradedantis verslininkas turėtų apgalvoti, kokių tikslų jis turėtų pasiekti per pirmuosius veiklos metus ir vėliau: kokias rinkodaros priemones taikyti, kokius prekių platinimo kanalus naudoti, kiek klientų pritraukti ir pan.
Tas pats galioja ir planuojant įmonės finansus - apgalvokite, kiek pajamų ir pelno realu gauti per pirmą ketvirtį, pusmetį, metus. Natūralu, kad pirmuosius kelis mėnesius ar net pirmuosius metus verslininkas uždirba mažiau nei išleidžia, todėl reikia įvertinti, ar turimo finansinio rezervo pakaks iki tol, kol jūsų verslo idėja pradės nešti pelną.
Šios pradinės lėšos gali būti ir asmeninės santaupos, ir lėšos iš draugų ar giminaičių. Taip pat verslininkai gali kreiptis į verslumo skatinimo fondus ar verslo angelus, kurie dažniausiai investuoja į spartaus augimo potencialą turinčias įmones. Be to, lėšų iš šalies galima pritraukti ir tada, kai savo verslo idėją jau esate pradėję įgyvendinti.
Tai, kad verslininkas yra suplanavęs konkrečius veiksmus, kurių imsis, įvertinęs planuojamas pajamas ir galimas veiklos sąnaudas, tad gali prognozuoti pelną, yra svarbus argumentas siekiant pritraukti investuotojus.
Žinoma, net ir atsakingai planuojant, verslininkams gali kilti iššūkių, kuriuos vien savo jėgomis įveikti gali būti sunku. Jauni verslininkai turėtų nevengti kreiptis patarimo į ekspertus – į verslą investavusius verslo angelus, verslumą skatinančių organizacijų mentorius ar jauno verslo konsultantus. Pasitikrinti savo verslo idėją pradedantys verslininkai gali ir mūsų banke - turime specialią metodiką, pagal kurią galime padėti savininkui įvairiapusiškai ir kritiškai pažvelgti į savo idėją, patobulinti ją.“
