Internetas yra beribis, bet jo platybės gali imti ir susitraukti į tris paieškos žodžius „spausdintuvų kasečių pildymas“. Jų pakanka, kad ieškantysis įsmeigtų žvilgsnį į „Daily Print“ svetainės puslapį.
Tai pirmoji įmonė Lietuvoje, kuri per sunkmetį didiesiems konkurentams iškrėtė pokštą, - sukūrė elektroninę spausdintuvams skirtų kasečių parduotuvę ir suskato priimti užsakymus internetu. Taip trijų vaikinų idėja tapo verslu, - iš kokio miesto bebūtų gautas užsakymas, kitą dieną į užsakovo duris jau pasibelsdavo pilna kasete nešinas „Daily Print“ darbuotojas.
Pirma taisyklė: neišlaidauk
Kas prisimena, kokio dydžio buvo minimali alga prieš pat sunkmetį? Neatskaičius mokesčių, ji 2008-aisiais tesiekė 800 litų. Tačiau būtent tokia alga tenkinosi jaunuoliai, tuo metu įkūrę spausdintuvų kasečių keitimo bendrovę „Daily Print“.
Iš pradžių jie dirbo tik trise, - pildė spausdintuvų kasetes, nardydami pas užsakovus po Vilnių. O po pusmečio į darbą priėmė pirmą žmogų iš pašalies – vairuotoją.
„Viską, ką uždirbdavome, investuodavome į įmonę. Apskritai tuo metu gyvenome visą dėmesį sutelkę į verslą. Nešvaistėme pinigų. Gerai ėmė sektis? Galima prisipirkti automobilių? Apkeliauti pasaulį?
Nieko panašaus. Išsimokėdavome minimalias algas, o visa kita skyrėme įmonei, - kiekvieną centą. Nemanau, kad mūsų šeimoms dėl to buvo lengva“, - pradžių pradžią prisiminė bendrovės „Daily Print“ vadovas ir bendraturtis Vilimas Klimaitis.
Dirbami kaip mažmenininkai, vaikinai nutarė nesteigti įmonės padalinių kituose miestuose, bet investuoti į gerą elektroninę parduotuvę. Ir tapo pirmi, tai padarę Lietuvoje.
„Įvertinome tai, kad „padengti“ savo filialais Lietuvą investicijų reikėtų milžiniškų, darbuotojų – taip pat daug. Suvaldyti visa tai nebūtų paprasta, juoba kad samdomi žmonės retai kada dirba „kaip sau“.
Pasirinkome kitą kelią, - pirkėjus nutarėme pasiekti per elektroninę erdvę. Todėl daug reklamavomės ir tebesireklamuojame internete - stengiamės būti matomi“, - patirtimi dalijosi V.Klimaitis.
Būdavo, užsisako žmogus paslaugą, o kurjeris jau kitą dieną į bet kokį Lietuvos miestelį nuveždavo užpildytą kasetę ir pasiimdavo tuščią.
Jų verslas seniai išaugo kūdikio marškinėlius. „Daily Print“ įmonės veikla išsiplėtė iki techninio spausdintuvų aptarnavimo, o didmeninės prekybos spausdintuvų kasetėmis paslaugos nusidriekė „aukšyn“ - nuo Baltarusijos iki Skandinavijos, „gilyn“ į Europą - per Lenkiją iki Vokietijos.
Per šešerius metus įmonės darbuotojų skaičius padidėjo iki 26 žmonių, o metinė apyvarta nuo pirmųjų, pačių steigėjų investuotų 12 tūkst. litų išaugo iki 9 mln. litų.
O ar gretai minimali alga bent jau padvigubėjo?
„Po kelerių metų šiek tiek pasididinome savo algas. Bet iki šiol išlikome konservatyvūs, nesišvaistome pinigais. Vis dar, dirbdami ir kaip didmenininkai, smarkiai plečiamės.
Užsienyje ieškome ne galutinio vartotojo, bet paslaugos teikėjų. Jiems siūlome prekes, tarp kurių – ir mūsų pačių gaminamos kasetės: superkame panaudotas kasetes Lietuvoje bei užsienyje jas perdirbame, užpildome, pakuojame ir eksportuojame“, - kalbėjo V.Klimaitis.
Antra taisyklė: kūryba - būtinybė
Įmonės neišsiverčia be kompiuterių, be spausdintuvų – taip pat. Vadinasi, ir kasetės nestovi tuščios. Tad ir 2008-aisiais buvo įmonių, kurios teikė kasečių pildymo paslaugas. Kaip pavyko tarp jų įsisprausti?
„Žinojau, kokia tai niša. Ji man buvo pažįstama, nes turėjau šiek tiek sukaupęs patirties.
Supratau, kad visos galimybės anaiptol nėra išnaudotos. Lietuvoje veikė keletas didesnių įmonių, bet jos buvo didelės, nerangios. O man atrodė, kad verta pabandyti į tą nišą įnešti jaunatviškos energijos, - kitaip suteikti paslaugą“, - pasakojo Vilimas. Kaip? Tai reikėjo sugalvoti, sukurti ir stumtelėti pirmyn.
Pasak V.Klimaičio, verslo sėkmė slypi mąstyme. Be jo ir be kūrybos verslas negali pajudėti iš vietos.
„Neatsitiktinai pirmaisiais metais visas pajamas skyrėme paslaugos plėtrai. Juk didžiųjų įmonių konkurencija buvo stipri, o ir mažos jau dygo.
Visa bėda, kad dauguma naujų įmonių, kurios pajunta, kad sukaupė pinigų, pradeda nepagrįstai išlaidauti. Ir nugarma į dugną.
Mūsų nuostata buvo kita. Tai, ką uždirbome, investavome į prekes, sandėlio plėtrą.
Ieškojome ir atradome tam tikrų kontaktų užsienyje, todėl galėjome atsigabenti pigesnių nei būta Lietuvoje dažų, pradėjome tiekti ir originalių kasečių. Įdomu tai, kad tapę tiekėjais, visa tai parduodavome ir savo konkurentams, kurie galop tapo mūsų partneriais“, - pasakojo „Daily Print“ vadovas.
Pasak V.Klimaičio, jis pats niekada nestudijavo vadybos. Tačiau buvo ir išliko kūrėjas.
„Nesu matematikas ar makroekonominių rodiklių skaičiuotojas. Nebūtina, imantis verslo, turėti vadybos ar ekonominį išsilavinimą.
Užtat būtina nuolat turėti idėjų ir tikėti, kad jas įmanoma įgyvendinti. Bet tam reikia skirti visą energiją, „degti“, o ne dūsauti nutarus, kad „pabandysiu“.
Juk kūrybingi, drąsūs žmonės ir neturėdami jokio ekonominio išsilavinimo sukuria tokį verslą, kurį pamato visas pasaulis“, - kalbėjo V.Klimaitis.
Trečia taisyklė: nebijok
Šešeri metai savame versle, - ar patirtis išsklaidė baimės šmėklas? Ar vis dar baugu suklysti? Netekti klientų? Imtis plėtros?
„Ne, baimė mūsų nepersekioja. Bet tai anaiptol nereiškia, kad mums nekyla sunkumų. Nuolat atsiranda rūpesčių, iššūkių. Tenka sukti galvą, kaip juos įveikti.
Nesame stebukladariai. Pati pradžia buvo ypač sunki, nes buvome silpni finansiškai. Tačiau skaičiavome ir rizikavome tikėdami, kad mums pavyks. O kai tiki tuo, ką darai, pastangos savaime duoda vaisių “, - kalbėjo V.Klimaitis
Jo teigimu, jis ir abudu jo bičiuliai dirbo taip, kaip liepė nuojauta ir protas. Jiems netrūko verslumo, jie buvo ir išliko kūrybiški, imlūs naujovėms.
„Užtat ir sukūrėme savitą, nestandartinę įmonę, kuri ir toliau auga. Mūsų konkurenčių - didžiųjų įmonių apyvarta traukiasi, o mūsiškės vis dar didėja“, - patikino pašnekovas.
Net ir maža jų įmonė, apšilusi rinkoje kojas, pradėjo prekiauti originaliomis prekėmis. Ir pats Vilimas, ir jo kolegos nepabūgo – ėjo pas didžiausius rinkos dalyvius, siūlė jiems savo paslaugas.
„Kai toms įmonėms pardavėme vieną, kitą gerą prekę už patrauklią kainą, jos pačios pradėjo teirautis, užsisakyti paslaugas. Taip ir įsibėgėjome“, - užsiminė V.Klimaitis.
Ketvirta taisyklė: klausyk, ką sako širdis
Pasak V.Klimaičio, tiems, kurie galvoja apie savo verslą, jis pataria įsiklausyti į savo norus.
„Pradedant verslą psichologiškai labai svarbu nebijoti, kad dings tai, ką vadiname pastovumu. Daugelis žmonių nieko nesiima vien dėl to, kad bijo prarasti ramybę.
Jie pasvajoja apie savo verslą, bet turi nuolatinį darbą, įsipareigojimų, ir užgesina idėjas. Būna, kad žmogus visą gyvenimą taip ir nugyvena nepatenkintas tuo, ką dirba, bet nesiryžta nieko keisti. Arba nutaria, kad „neverta draskytis“.
Mūsų patirtis liudija, kad labai svarbu nebijoti ir nedvejoti, nesižvalgyti atgal. Mažai pinigų? Neuždirbsit jų daug? Taip nebūna, kad, pradėjus verslą, po pusmečio pinigus būtų galima semti rieškučiomis. Bet ar tikrai geriau lenkti nugarą kur nors Anglijoje? Visą amžių dirbti samdomu darbuotoju?“ - svarstė „Daily Print“ steigėjas.
Jo teigimu, reikia kantrybės. Ir laistyti tą savo verslo medį idėjomis tol, kol jis pradeda duoti vaisių.
Penkta taisyklė: pasirink komandą
Pasak V.Klimaičio, versle nėra paprasta prisiimti riziką. O tai daryti tenka nuolat.
„Mums pasisekė, kad esame trys bendraminčiai. Ir kad visus sprendimus priimame trise, pasitarę.
Todėl ir tiems žmonėms, kurie pradeda kurti verslą, norėčiau patarti, kad jie labai atidžiai pasirinktų komandą. Tai taip pat svarbu, kaip per karą einant į žvalgybą.
Juk su tais žmonėmis reikės kasdien dirbti, tartis, įveikti sunkumus, ieškoti išeičių iš aklavietės. O jei nesutaps požiūris? Jei vienas trauks į save, kitas – į save? Aiškins, kad jo alga - per maža?
Mes nešvaistome energijos tuštiems ginčams. Diskutuojame, įvertiname, kiek ir ko galime prarasti, ką už tai gauti, ir – dirbame, netrypčiodami vietoje, bet nuolat kurdami naujoves“, - kalbėjo V.Klimaitis.
Šešta taisyklė: pasitikėk
Anot pašnekovo, imantis verslo, labai svarbu pasiskirstyti darbus: numatyti, ką pats dirbsi, o ką – kolegos. Ir nesiblaškyti.
„Tenka matyti įmonių, kurių savininkai galvoja, kam neverta samdyti vairuotojo prekėms išvežioti ir kloti jam pusantro tūkstančio litų algos. Esą, geriau jau pats tai padarys.
Tačiau vadovai, kurie patys griebiasi visų darbų, nepatikėdami jų kitiems, nesukuria pridėtinės vertės - neuždirba įmonei pinigų, kuriuos galėtų uždirbti suradę naujų klientų ir pagausinę pardavimų“, - sakė V.Klimaitis.
Jis įsitikinęs, kad nebus sėkminga tos įmonės veikla, kurios vadovas „gali viską“.
„Reikia žmonių, kurie nudirbtų paprastus, bet būtinus darbus.
Mes patys pradėjome samdyti žmones supratę, kad to neišvengsime. Bet juk dirbome sau, vardan ateities, ir nesikrimtome, kad tas vairuotojas, kurį po pusmečio pasamdėme, uždirbo gerokai daugiau, nei mes patys“, - prisiminė pašnekovas.
