Kartu su kolegomis visoje Lietuvoje pavojingus medžius pjaunantis V.Kližentis sako, kad svarbiausia šiame darbe – neprarasti baimės jausmo ir budrumo. Mat kai žmogus pradeda nebebijoti, jis gali prarasti ir atsargumo jausmą, o darbas – baigtis nelaime.
Aukštalipio ir pjūklininko pažymėjimus turintis V.Kližentis medžius pjauna pagal individualius užsakymus.
„Dažniausiai kreipiasi pavieniai žmonės arba statybos įmonės. Medis pavojingu tampa tada, kai ima trukdyti pastatams, kai jo šakos pinasi į elektros laidus. Lietuvoje atėjo tas laikas, kai vaikai ėmė pjauti tėvų jiems pasodintus medžius“, - pasakojo pašnekovas.
Tiek prie individualių, tiek prie daugiabučių namų medžiai dažnai buvo pasodinti neįvertinat atstumų ir pasekmių. Todėl per kelias dešimtis metų jis užaugo tiek, kad ėmė trukdyti. Jei medis, tarkim, ąžuolas, yra saugomas ir įrašytas registre, tuomet reikia gauti leidimą jį pjauti“, - sakė V.Kližentis.
Priklausomai nuo medžio ūgio ir storio, prie vieno jo pjovėjams tenka dirbti net kelias dienas.
„Vieną klevą pjovėm pustrečios dienos, kasdien dirbdami po 8-10 valandų. Jo kamieno skersmuo buvo daugiau nei metras, jis augo labai nedėkingoje vietoje – tarp namų“, - pasakojo jonavietis.
Tuo tarpu pjaunant medį Anykščiuose pjovėjams teko lipti net į 28 metrų aukštį.
„Dirbdamas šį darbą turi būti puikios sveikatos. Apie jokius galvos svaigimus negali būti net kalbos, apie kraujospūdžio „šokinėjimą“ – irgi. Kai žmogus tvirtai stovi ant žemės, krentant medžiui jis gali pasitraukti. Bet būdamas medyje pasitraukti negali – nėra kur. Todėl atidumas ir kiekvieno pjūvio apgalvojimas – būtinas“, - pasakojo V.Kližentis.
Sudėtinga dirbti ir kapinėse. Skirtingai nuo kitų vietų, genimų šakų negali mesti ant žemės – kabodamas medyje turi jas surišti ir saugiai nuleisti.
„Nes vienas paminklas kainuoja kelis tūkstančius litų“, - sakė jonavietis. Lipdami į medžius pjovėjai naudoja ne tik apsaugas – kartu su savimi jie „nešasi“ ir įrangą: „Todėl lipant į medžius viso tenka kartu kelti ir apie 15 kilogramų svorį“.
