Apie tai, kad imantis naujos veiklos baimė kurį laiką buvo šalia, kalba ir startuoliai, grožio bendruomenės internete tokia.lt įkūrėjai.
„Vieni žmonės iš prigimties yra jautresni, kiti – ramesni. Vis dėlto stresas prieš verslo startą yra natūrali būsena. Esame iš tų, kurie ramiai, bet stropiai įvertina pradedamo verslo riziką.
Neabejojame ir tuo, kad kasdien priimant tam tikrų sprendimų ir daug dirbant tą riziką galima valdyti, - sumažinti ją tiek, kiek tik įmanoma. Šiuo požiūriu komandoje esame bendraminčiai.
Be to, nuolat konsultuojamės su Startup.lt programos mentoriais, klausiame patarimų verslo žmonių, kuriuos sutinkame - informacijos priimant vieną ar kitą sprendimą niekada nebūna per daug“, - sakė vienas iš svetainės tokia.lt įkūrėjų, bendrovės „Tokia“ vykdantysis direktorius Vygintas Ankudavičius.
Žvelgia ir į užsienį
Į projekto tokia.lt plėtrą rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“ šiemet, 2014-aisiais, investavo kone 1 mln. litų. Ši investicija, anot V.Ankudavičiaus, skirta iš esmės patobulinti esamą produktą – suteikti jam naujų galimybių ir funkcijų bei plėtrai užsienio rinkose įsiūbuoti.
O baimė suklupti, nepateisinti investuotojų lūkesčių? Ar ji netrukdo dirbti? Juk nėra paprasta gyventi iš neuždirbtų pinigų?
Šie klausimai jaunų verslininkų nesutrikdė. „Investicija nėra paskola. Jaučiamės įpareigoti pasiekti gerų rezultatų, tačiau dėmesį sutelkėme būtent į juos, o ne į baimę“, - patikino V.Ankudavičius.
Iš tiesų jauna įmonė iki šiol daugiausia dėmesio skyrė vietos rinkai, - tam, kokios informacijos – mokomosios vaizdo medžiagos, patarimų internete ar tiesiog kontaktų reikia lietuvaitėms.
Tačiau neabejojama ir tuo, kad tokia.lt teikiami sprendimai yra aktualūs merginoms ir kitose valstybėse. Tad staruoliai nesileidžia pančiojami baimės parklupti ir atkakliai planuoja plėtrą ir užsienyje.
Kol kas jie sutelkė dėmesį į Italiją, Prancūziją, - šalis, kur grožiui išleidžiama itin daug pinigų ir kur socialinis merginų aktyvumas internete yra vienas didžiausių Europoje.
Paslaugos – merginoms, idėja - vaikinų
Pasak tokia.lt rinkodaros vadovės Ramunės Tumasonytės, įkurti portalą idėja kilo dviem vaikinams - Vygintui ir Andriui. Išgirdusi vaikinų pasiūlymą prisijungti prie judviejų komandos, Ramunė nė nesuabejojo. Juoba kad pati tuo metu dirbo mados srityje, ir grožio industrija jai nebuvo svetima sritis.
„Ir Vygintas, ir Andrius turėjo nemažai draugių, kurios namuose teikdavo kuo įvairiausias grožio paslaugas, pavyzdžiui, darydavo pedikiūrą, manikiūrą, kirpdavo klientes ir taip užsidirbdavo pinigų.
Tačiau vaikinai pastebėjo, kad joms, pasitelkus internetą, vis dėlto sudėtinga prisikviesti naujų paslaugos pirkėjų.
Net susikurtuose puslapiuose internete ar socialinio tinklalapio facebook paskyrose merginų kūrybinius darbus dažniausiai pamatydavo tik esami klientai ir draugai“, - pasakojo R.Tumasonytė.
Be to, anot Ramunės, grožio specialistėms trūksta ir laiko, ir specifinių rinkodaros žinių, kad jų pačių sukurti interneto puslapiai padėtų surasti, - priviliotų naujų žmonių, ieškančių grožio industrijos profesionalų.
„Todėl ir gimė interneto portalas tokia.lt, kuriame nemokamai gali registruotis kiekvienas grožio paslaugų teikėjas ir jame dalintis savo darbų nuotraukomis. O jų populiarinimu ir naujų klientų suradimo būdais rūpinasi tokia.lt komanda“, - užsiminė Vygintas.
Tad jau geri metai, kaip visi vartotojai atviroje bei nemokamoje tokia.lt platformoje galima surasti visažistes, manikiūrininkes, šukuosenų meistres bei kitas grožio paslaugas teikiančias specialistes, peržiūrėti jų darbų nuotraukas, video pamokas, asmeninėmis žinutėmis suderinti vizito laiką bei kainą.
Greta visažisčių, kirpėjų ir kitų grožio specialisčių sukurtų darbų, kartu su nuotraukomis pateikiama informacija ir apie naudotas kosmetikos priemonės.
Tad šiuo metu tokia.lt bendruomenė jau vienija daugiau nei 21 000 narių, o grožio specialistą galima išsirinkti daugiau nei iš 1 tūkst. profesionalų.
Svarbiausia - klientas
Ramunė, Vygintas ir Andrius - jauni verslininkai. Jiems patiems teko ragauti ir samdomų darbuotojų duonos, pavyzdžiui, Vygintas dirbo įmonėje, užsiimančioje verslo procesų optimizavimu ir verslo sistemų diegimu. Ramunė, baigusi mados verslo studijas Danijoje, suskubo padirbėti ir skaitmeninės reklamos agentūroje, ir avalynės parduotuvių prekinio ženklo „Step Top“ rinkodaros vadove.
Ar jiems teko patirti, kad jų, startuolių požiūris į verslą yra kitoks, nei vyresnės kartos verslininkų?
„Skirtingo amžiaus žmonių požiūris, tikėtina, yra skirtingas. Tai – natūralu.
Mūsų, startuolių projektas – skaitmeninis. Jau vien dėl to esame priversti kitaip priimti sprendimus bei kitokiais būdais burti bendruomenę, nei tai tenka daryti įprasto verslo atstovams.
Nemanome, kad apskritai egzistuoja vienintelis teisingas verslo kelias. Svarbiausia - būti lankstiems besikeičiančioje aplinkoje: laiku sureaguoti į pokyčius.
Be abejonės, iš vyresniosios kartos verslininkų ir mes turime ko pasimokyti. Nes svarbiausi verslo principai, pavyzdžiui, "klientas – svarbiausia", nesikeis per amžius“, - kalbėjo V.Ankudavičius.
Ir Vygintas, ir Ramunė yra įsitikinę, kad savo verslo niekuo nerizikuojant neįmanoma sukurti. Tačiau iššūkis, kurį jie priėmė – santykinai ramų samdomų darbuotojų darbą išmainė į savo verslą - vertas tos rizikos.
„Savas verslas tam tikromis aplinkybėmis yra natūrali ir asmenybės augimo dalis“, - pratarė pašnekovai.
Ant stalo – ir darbų planai
Versle, kaip gyvenime, sėkmė čia yra, čia ji – jau plasnoja šalin. Ar apskritai įmanoma ją išsaugoti? Atsakydami į šį klausimą, tokia.lt įkūrėjai per daug nefilosofuoja. Pasak Ramunės, sėkmė niekada ilgam neužsilieka.
„Pasidžiaugėme tuo, kad gerai startavome. Bet neužsnūdome ant laurų. Būtina nuolat tobulėti.
O visus atsivejančius iššūkius galima įveikti, jei komanda – vieninga. Laimei, mums tos vienybės netrūksta“, - paantrino Vygintas.
Vis dėlto, anot pašnekovų, nors verslo improvizacijoms jie ir paliko vietos, tačiau vien jomis nepasikliaujama. Verslo plėtra, kaip ir kasdieniai darbai, yra planuojami.
Apskritai, jų teigimu, startuoliai priversti planuoti daugiau ir kokybiškiau nei bet koks kitas senesnės kartos verslas.
„Kaip gali kontroliuoti tai, ko negali suplanuoti? Improvizacijos netrūksta, tačiau verslo sprendimai priimami ne improvizuojant, bet skaičiuojant.
Mūsų projektas – internetinis, tad turime galimybių naudotis gausia analitine informacija. Skaičiai yra pagrindinis įrankis, būtinas įmonei tinkamai valdyti“, - paaiškino V.Ankudavičius.
xxx
Žlugimo priešnuodis - tinkamai suplanuota veikla
Virginijus Doveika
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius
"Pradedant nuosavą verslą nerimas, kad gali nepasisekti, yra natūralus. Verslo pradžios laikotarpis, kada gyvenama iš dar neuždirbtų pinigų, kelia daug iššūkių, tad dalis verslininkų baiminasi, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai pasibaigs nesėkme, atsiliepsiančia tiek pačiam verslininkui, tiek jo komandai.
Iš tiesų dalis jaunų verslų žlunga dar nesulaukę pirmojo gimtadienio, tačiau pagrindinė to priežastis – tinkamo planavimo stygius ir siekis viską atlikti patiems.
Gebėjimas tinkamai planuoti veiklą ir racionaliai valdyti finansus yra stipriausias priešnuodis pradedančiojo verslininko baimėms. Jau prieš įgyvendindami savo verslo idėją reikia turėti asmeninių santaupų, kurios bus reikalingos verslo pradžioje ir kaip pragyvenimo šaltinis, kol verslas pradės duoti nuolatinių pajamų. Idealiausia, jei turima tiek santaupų, kad jų užtektų pragyventi dvylika mėnesių.
Tai, kad verslininkas moka planuoti asmeninius finansus ir sukaupti pakankamą finansinį rezervą, rodo, kad greičiausiai jis mokės racionaliai valdyti ir įmonės finansinius srautus. Tai ypač svarbu gavus pirmąją investiciją, nes gali kilti pagundų per greitai plėsti komandą, investuoti į naują įrangą, kuri nebūtinai pagerins įprastus rezultatus.
Jei sugebama pirmąsias iš investuotojų gautas lėšas panaudoti efektyviai, ateityje investicijų pritraukti būna lengviau, nes tokiais startuoliais jau pasitikima.
Be to, kreipiantis į investuotojus svarbu pristatyti ne tik verslo idėją, bet ir kuo konkretesnį verslo planą – ateiti pas juos jau subūrus komandą, iki galo išvysčius idėją ir, idealiu atveju, verslo modelį išbandžius su pirmaisiais klientais.
Verslo pradžioje verslininkai dažnai siekia viską daryti patys, nesikreipia pagalbos į labiau patyrusius.
Reikia atsiminti, kad jaunam verslininkui dažnai gali trūkti reikiamos patirties ar žinių, tad reiktų nebijoti patarimo kreiptis į ekspertus – tai gali būti ir į pradedančiųjų verslą investavę „verslo angelai“, verslumą skatinančių organizatorių mentoriai ar jauno verslo konsultantai."
