Tačiau „Kurk Lietuvai“ projekto dalyviai Arnoldas Pikžirnis, Julija Kačanova ir jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ (Vyriausybėje) vadovas Paulius Vertelka mano kitaip. Iš svetur grįžo tam, kad keistų Lietuvą.
Problema – kompleksai
Garsiai skelbiamos šalies problemos – anokia naujiena. Lietuvoje nėra pagarbos žmogui, biurokratai tyčiojasi iš piliečių, verslininkai engia, žmogus žmogui – ne žmogus.
Mastrichto ir Londono karališkajame universitetuose mokslus krimtęs A.Pikžirnis įsitikinęs, kad per 24 nepriklausomybės metus tėvynė pasikeitė. Tačiau esminiai pokyčiai – ateityje.
„Turime milžinišką potencialą, kuriuo pasinaudosime ir tikrai lietuviai padarys maksimumą. Pokytis įvyks, bet tam reikia laiko. Artėjame prie lūžio taško, kai dar daugiau dalykų keisis“, – optimistiškai apie tėvynės ateitį dėstė „Kurk Lietuvai“ dalyvis.
A.Pikžirnio teigimu, didžiausia problema – kompleksai, dėl istorinių priežasčių įaugę į lietuvį.
„Turėtų pasikeisti atmosfera. Tuos žmones, kurie buvo išvykę, vėl sutikti namuose. Manau, tai bus vienas svarbiausių klausimų, kurį spręsime per ateinančius dešimt metų. Kaip iš naujo sukurti Lietuvą su grįžtančiais žmonėmis ir kurie atsineša patirtį iš kitur. Kai kurie lietuviai turės peržengti tam tikrą ribą. Tai – neišvengiama“, – teigė A.Pikžirnis.
J.Kačanova mano, kad užsienyje gyvenantys žmonės turi daugiau pasitikėjimo savimi ir labiau tiki pokyčiais. Lietuviai vis dar nusiteikę pesimistiškai ir turi nevisavertiškumo jausmą.
„Mums lengviau bumbėti, nei bendrauti arba rasti išeitį, stengtis ką nors pakeisti“, – kalbėjo rinkodaros magistro laipsnį Didžiojoje Britanijoje įgijusi mergina. – Visi žmonės yra linkę ieškoti lengvesnių kelių, sėdėti ant lovos ir klausti: „Oi ir vėl, ką aš čia galiu pakeisti?“
9 metus JAV praleidęs P.Vertelka teigia, kad sunkiausia su lietuviais diskutuoti ekonominėmis temomis. Bet daugeliui tautiečių trūksta pilietiškumo ir atsakingumo už savo valstybę.
„Tikrai galime sukurti gerą Lietuvą“, – įsitikinęs jaunųjų profesionalų programos vadovas.
„Kai esi užaugęs toje valstybėje, tu ją vertini kritiškiau nei šalį, į kurią išvažiavai susiformavęs kaip asmenybė. Kai išvažiuoji pirmuosius metus į užsienį tiesiog graibai viską, lygini su savo valstybe. Aplinkos pakeitimas atrodo šviežias gūsis, bet ilgainiui supranti, kad visur yra problemų. Bet kiek žmonės yra pasiruošę jas spręsti? – retoriškai klausė A.Pikžirnis. – Mes esame pratę būti radikalūs ir žiūrėti tik iš vieno taško. Tai liečia net mūsų bendravimą. Pasižiūrėkime, koks jis nenuoseklus ne tik tarpusavyje, bet ir viešojoje erdvėje. Trūksta supratimo, kad mums dar reikia mokytis. Man to šiek tiek trūksta Lietuvoje, kad mokėtume pripažinti savo klaidas.“
Kaunietis pastebi, kad lietuviai, skirtingai nei olandai, yra labiau linkę perduoti problemos sprendimą, o ne ją spręsti: daryti spaudimą, diskutuoti ir gilintis į jas.
Nesupranta demokratijos
„Didelė problema – rinkėjų nesuvokimas, kaip veikia demokratija“, – į tautiečių daržą akmenį meta A.Pikžirnis.
Daugiau nei 50 procentų Seimo narių išrenkami vienmandate rinkimų sistema. Kontrolės trūkumas savo išrinktiems kandidatams į valdžią – viena iš didžiausių problemų.
Rinkimai tampa prievole kiekvienam šalies piliečiui, tačiau pilietinė kontrolė turėtų atsirasti po rinkimų.
„Išrenkame, paleidžiame, o jis tegul tvarkosi, kad man tik galvos neskaudėtų. Išrinkau, mokame algą, ir viskas gerai. Turėtų būti kitokia ir nuolatinė politikų kontrolė. Žmonės dar nesugeba suvokti ir skaido į dalis: „aš“ ir „valstybė“. Galiu elgtis kaip noriu, o valstybė turi būti gera. Tai lyg du atskiri pasauliai, bet taip nėra. Mūsų kasdienybę sudaro nedideli dalykai“, – kaip lietuviams reikėtų keisti požiūrį į politikus, dėstė A.Pikžirnis.
„Niekas kitas, o tik tie patys žmonės renka valdžią. Jie renkasi, kas jiems atstovauja, kas už juos priima sprendimus ir iš ko jie gali reikalauti atsakomybės. Deja, Lietuvoje tai neveikia“, – apie vieną didžiausių lietuvių ydų kalbėjo P.Vertelka. – Dažnai sakoma: „Nors aš balsavau, vis tiek ten susirinko tie patys įstatymų priėmėjai. Priėmė ne kas man naudinga, o kitam.“ Ir lieka kalti tik tie, už kuriuos demokratiniu keliu buvo balsuota. Jeigu vieną kartą reikalavimų neatitiko tavo kandidatas, kodėl tu kitais metais renkiesi tą patį?“
Kviečia grįžti
Iki šiol daugelis ekspertų teigia, kad lietuvių emigracijos mastas ir toliau yra itin didelis. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos statistikos departamentas jau kurį laiką neskaičiuoja neoficialiai iš šalies išvykstančių žmonių. Tad tikrieji pastarųjų metų emigracijos rodikliai gali būti kitokie.
A.Pikžirnis neslepia, kad įtikinėti draugų grįžti į Lietuvą jam nereikia, nes siūlo rizikuoti: „Nesakau, kad viskas bus gerai. Išvažiuodami jie irgi negauna garantijų, kad viskas bus gerai. Taip, kaip ir grįždami į Lietuvą. Daugelis nori grįžti pasisėmę darbo patirties ar baigti studijas. Turime suvokti, kad esame nedidelė valstybė, bet galime jai duoti daug.“
23-ejų vaikinas papasakojo ir smagią istoriją, kuri nutiko studijuojant Nyderlanduose. Buvę bendrakursiai olandas ir belgas nusprendė apigyventi Lietuvoje. Praleidę daugiau nei metus mūsų šalyje, užsieniečiai išvažiavo tęsti mokslų į užsienį, bet žadėjo sugrįžti.
Vis dažniau klausimo, ar galima gyventi Lietuvoje, sulaukia ir J.Kačanova:„Pasirodo, toks susidomėjimas tikrai yra. Galbūt jie ir socialiniuose tinkluose pamato, kad dirbu ir esu laiminga. Gal tikrai savo pavyzdžiu, net neturėdami tokio tikslo, skatiname juos grįžti. Tikrai, manau, galima rasti darbą neturint pažinčių.“
Kada bilietą tik į vieną pusę nusipirks P.Vertelkos draugai – taip pat laiko klausimas.
„Manęs klausia: „Kaip tau sekasi? Aš irgi norėčiau grįžti, bet tu papasakok, kaip tau toje Lietuvoje.“ Atsakau, kad sekasi tikrai gerai ir verta grįžti. Sėkmės istorijos tų, kurie grįžo ir Lietuvoje liko, kad realizuotų save, gali padaryti daug įtakos norintiems grįžti“, – pasakojo JAV studijavęs vaikinas.
P.Vertelkos nuomone, iš kiekvienos valstybės verta mokytis, net ir mūsiškės: „Kaip ir mes, visos kitos valstybės taip pat ieško tų pačių problemų sprendimų. Nesame unikalūs, kad turėtume tik Lietuvai būdingas problemas. Žinoma, yra valstybių, kurios labiau pažengusios. Kiek mačiau užsienyje, ten irgi keliami tokie pat iššūkiai, tik gal anksčiau į juos buvo reaguojama.“
„Kurk Lietuvai“ programoje dalyvauja 20 dalyvių, kurie sprendžia 11 problemų. Kas 4 mėnesius rotacijos principu nacionalinio lygmens viešojo sektoriaus institucijas dalyviai konsultuoja Lietuvos įvaizdžio gerinimo, konkurencingumo didinimo, verslumo skatinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir su jais susijusiais klausimais.
