Pirmieji lietuviški kremai maišyti statybininkų vagonėlyje

„BIOK laboratorijos“ pradžių pradžia – 1988-ieji, kai be mokslinės veiklos likę Biotechnologijų instituto mokslininkai: Marija Danilevičiūtė, Rima Rašap, Gintaras Gavėnas, Rimantas Petniūnas bei Juozas Steponavičius – ieškodami būdų užsidirbti įsteigė kooperatyvą.

Veido kremų idėja atėjo tarsi savaime, nes tuo metu tokių produktų rinkoje trūko, o chemikai gebėjo padaryti tai, ko buities sąlygomis be specialių įrengimų padaryti neįmanoma – sumaišyti pagrindines kremo dalis: vandenį su riebalais.

Šiandien įmonėje nebėra nei vieno jos įkūrėjo. Paskutinysis prieš kelerius metus pasitraukė R.Petniūnas.

Daugiau nei prieš dvidešimtmetį Biotechnologijų instituto kieme, V.A.Graičiūno gatvėje stovėjusiame vagonėlyje užmaišytas veido kremas lėmė, kuria kryptimi dirbs mokslininkų įkurtas kooperatyvas.

Prie mokslininkų prisijungę pirmieji darbuotojai buvo pažįstami ir giminės. O verslo pradžioje pagamintus produktus mokslininkai pardavinėdavo Sporto rūmuose vykusiose mugėse. Kaip pasakojo vienas verslo pradininkų R.Petniūnas, būdavo, prikrauni, kiek telpa į bagažinę, nuveži į muges, parduodi, o grįžęs toliau maišai.

BIOK įkūrėjai visą verslą statė iš savo lėšų – skolintis vengė, tad investuodavo tiek, kiek uždirbdavo. Todėl tiktai verslui įsisukus mokslininkai ryžosi įsigyti pastatą Žarijų gatvėje. Čia buvo įrengtos gamybos linijos, sandėliai bei kabinetai administracijai.

Kai įmonės steigėjai 2005-aisiais verslą pardavė, prasidėjo naujas BIOK etapas. Tačiau pirmieji keturi įmonės veiklą žymintys veido kremai su nedideliais patobulinimais gaminami ir dabar. Tai klasikiniai „Margarita“ maitinamieji ar drėkinamieji kremai.

„Mums smagu girdėti, kai produktus perkančios jaunos merginos pasakoja, kad atsimena savo mamas naudojus „Margarita“ kremus“, - sako „BIOK laboratorijos“ rinkodaros vadovė Romualda Stragienė.

Nuo kelių darbuotojų pradžioje BIOK išaugo iki 55 žmonių kolektyvo, nuo keturių kremų gaminių sąrašas išsitęsė iki 180-ies. Jei 2005-aisiais BIOK gamino 37 produktus ir pasiekė 5 mln. litų apyvartą, tai šiemet apyvarta turėtų būti 20 mln. litų.

„Kaip ir kiekviename versle yra sėkmingų ir nesėkmingų produktų. „BIOK laboratorijos“ archyve ilsisi „numarinti“ prekių ženklai „Smilga“, „Faustas“, „Organic Trends“. Jų pardavimai nepateisino lūkesčių, o mažomis smulkiomis partijos gaminti neverta – įmonės gamybiniai pajėgumai yra pritaikyti didesniems kiekiams, todėl išgyvena tik populiarūs ir apyvartūs kosmetikos produktai.  „Nužudyti“ savo produktus nėra lengva, nes į juos būna įdėta ne tik pinigų, bet ir širdies. Lengviau su tuo susidoroja nauji darbuotojai, nes jie į verslo rodiklius žiūri be didelių sentimentų, kol patys neprisiriša“, - pasakoja R.Stragienė.

Iš kitos pusės, būtent nuosavi prekių ženklai tapo įmonės sėkme, nes dabar „Margaritos“ arba „Rasos“ kosmetika yra gerai atpažįstama pirkėjų.

„BIOK laboratorija“ turi privalumą, kad į rinką atėjo tais laikais, kai lentynose nieko nebuvo. Tačiau BIOK prieš dešimtmetį buvo tokie pat gamintojai, kaip ir kiti, pavyzdžiui, „Higėja“, „Koslita“. Jie visi tuomet buvo nedidukai, vietiniai, gamino nedaug produktų. Tačiau vieni išsivystė, kiti – ne. Matyt, skyrėsi mąstymas, vadyba“, - svarsto R.Stragienė.

Vis dėlto išskirti įmonei ypač sėkmingo periodo ji nesiryžta, mat nuoseklus augimas – vidutiniškai po 15 proc. - stebėtas kasmet. Net ir krizės metais pardavimai augo, nes pigesnių produktų ieškodami vartotojai atrado lietuviškos kosmetikos gamintojus.

„Svarstėme, kas nulėmė BIOK sėkmę. Matyt, tai buvo išskirtinis dėmesys prekės ženklui ir jo vystymui“, - priduria „BIOK laboratorijos“ direktorius Vaidotas Krencius.

R.Stragienė prisimena, kaip atėjus naujiems vadovams teko „perlaužti“ mąstymą: „Juk anksčiau etiketė būdavo suvokiama kaip savikainos dalis, kurią reikėdavo pagaminti kiek įmanoma paprasčiau ir pigiau. Dabar visi aiškiai supranta, kad ta pati etiketė tai – rinkodaros dalis, padedanti parduoti produktą“.

„BIOK laboratorijos“ gaminiai veidui vietos rinkoje populiarūs ir žinomi, tačiau įmonei tenka konkuruoti su stambiais žaidėjais. Artimiausi varžovai – pasaulinės bendrovės „Loreal“ (Prancūzija) ir „Beiersdorf“ (Vokietija).

Tačiau savam kieme pranašu nebūsi. „BIOK laboratorija“ turi ambicingų planų eksporto dalį apyvartoje nuo 10 proc. per ateinančius penkerius metus išauginti iki 50 proc. Jei ketinimus pavyks įgyvendinti, gali prisieiti statyti dar vieną gamyklą, nes dabartinės laboratorijos pajėgumų, net ir dirbant trimis pamainomis, gali nepakakti.

Pagrindiniai taikiniai, į kuriuos žiūri lietuviškos kosmetikos gamintojai – Ukraina, Baltarusija, Latvija.

V.Krencius pasakoja, jog iki Ukrainos ir Rusijos konflikto buvo atsiradę partneriai pastarojoje valstybėje. Tačiau karas planus sujaukė. Iš kitos pusės, geopolitinė situacija gali paspartinti reikalus minant kelius į Ukrainą.

„BIOK laboratorijos“ vadovas sako, jog Ukrainos parduotuvėse mąžtant rusiškų prekių, į jų vietas lentynose ukrainiečiai noriai deda kitų gamintojų produktus.

„Ukrainiečiams nelengva ekonomine prasme, tačiau jie – ištroškę naujienų. Todėl mums tai – ir sunkus metas, ir – galimybė“, - sako V.Krencius.

Lietuviškos kosmetikos gamintojai tikisi gauti Ukrainos valstybinių institucijų išduodamą sertifikatą. Jį turint bus galima į Ukrainą gabenti produkciją atskirai neregistruojant kiekvieno gaminio. „Po parodos, kurioje dalyvavome Ukrainoje, turime kelis partnerius, kurie laukia šio sertifikato. Gavus sertifikatą su jais pajudės reikalai“, - teigia „BIOK laboratorijos“ vadovas.

Jis pripažįsta, kad su Rytų rinkomis laboratorija siejo spartesnius augimo planus. Tačiau geopolitinė situacija juos pakoregavo.

„BIOK laboratorijos“ vadovai nespjauna ir į Skandinavijos, Kinijos rinkas. Tačiau skandinavai domisi tik natūraliomis priemonėmis, jie nori sertifikuotų prekių, todėl, kad įeitum į šias rinkas, reikia daugiau pasiruošimo. Į Kiniją ekologiškus „BIOK laboratorijos“ gaminius vežantis Honkongo verslininkas dar tik bando rinkos galimybes: su lietuviškais produktais jis dalyvauja parodose, ieško prekybos partnerių.

„Galime tik patvirtinti, kad niekas išskėstomis rankomis nelaukia“, - atvira R.Stragienė.

Tai, kad „BIOK laboratorija“ - lietuviška įmonė, neturinti motininės kompanijos kažkur užsienyje, jos vadovams leidžia elgtis drąsiau, eksperimentuoti kuriant produktus. Kad ir sukurti juodą dantų pastą.

Nuo idėjos iki galutinio produkto praeina pusantrų-dveji metai. Todėl jau dabar R.Stragienė žino, kad kitų metų pabaigoje jie rengiasi nustebinti rinką. „Tai bus naujas kokybės laiptelis, nes dar yra segmentų, kuriuose mūsų nėra“, - sako „BIOK laboratorijos“ rinkodaros vadovė.

Ko laukti kosmetikos rinkoje? Kokias tendencijas pastebi jos gamintojai? V.Krencius teigia, jog griežtėja reikalavimai kokybei, todėl kosmetika artėja prie medicinos. Ieškoma, ko įdėti į produktą, kad jis pakeistų plastines operacijas: užsitepei regeneruojančio kremo – ir nereikia skalpelio.