Suvalkijos sostinės bandelėmis lepinami ir japonai

Tačiau netrukus paaiškėjo, jog pirkėjams šie produktai pernelyg brangūs.

Bendrovės įkūrėjas Klemencas Agentas, nepabūgęs pradėti šį verslą, kai 1998-aisiais Lietuvą skaudžiai grybštelėjo Rusijos krizė, nusprendė, jog reikia ne importuoti šaldytus gaminius, bet juos gaminti Marijampolėje.

Per keliolika metų lietuviško kapitalo bendrovė „Mantinga“ tapo viena didžiausių Rytų Europoje šaldytų duonos ir pyrago gaminių įmonių. Jos asortimente – per 300 pavadinimų produktų.

Bendrovėje dirba per 800 žmonių.

„Mantinga“ apie 40 proc. savo produkcijos parduoda Lietuvoje. Kita dalis eksportuojama į 30 užsienio valstybių. Plėsti eksportą padeda ir Europos Sąjungos parama.

„Daugiausia mūsų produkcijos suvalgo Skandinavijos šalių gyventojai. Danai mėgsta kepinius su marcipanais, suomiams ir švedams kepame bandeles su kardamonu“, – vardijo bendrovės „Mantinga“ valdybos pirmininkas K.Agentas užsakovų skonio specifiką.

Įmonė duonos ir pyrago gaminius išveža į Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, Daniją, Norvegiją, Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją, JAV, Japoniją bei dar keliolika šalių.

2009-ųjų metų krizė nesužlugdė įmonės. Buvo nuspręsta tik šiek tiek mažiau kepti brangių kepinių. Tačiau tais metais padidėjo fasuotų produktų paklausa, dėl to išaugo ir „Mantingos“ prekės ženklo žinomumas.

Nuolat tarptautinėse parodose dalyvaujanti „Mantinga“ nuosmukio nepatyrė ir šalies verslui sunkiausiais 2009–2010 metais sukūrė net 130 naujų produktų, tai nulėmė produkcijos pardavimų stabilizavimą ir net augimą.

K.Agentas teigė, jog tų metų krizė paskatino labiau domėtis naujovėmis.

2009-aisiais „Mantinga“ pelnė Inovatyvios įmonės vardą.

Įmonė Lietuvoje dirba su didžiaisiais prekybos centrais, mažesnėmis parduotuvėmis, viešbučiais, restoranais, kavinėmis, mokyklomis bei degalinėmis.

Ypatingas bendrovės gaminamos produkcijos privalumas – ilgas greitai užšaldytų gaminių realizacijos laikas – 12 mėnesių.

Jau daugelį metų bendrovės „Mantinga“ gaminiai laimi aukščiausias prizines vietas nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“.

Įmonė didžiuojasi praėjusiais metais gautu originaliu apdovanojimu.

Lietuvos verslo paramos agentūra sėkmingai projektus vykdančiai bendrovei „Mantinga“ įteikė ne tik padėką „Svajonių pavertimas realybe“, bet ir mažą ąžuoliuką, kaip simbolį už sėkmingai įleistas šaknis versle ir realius projektų įgyvendinimus.

Šalia įmonės pasodintas ąžuoliukas per metus jau gerokai ūgtelėjo.

Prieš dvejus metus „Mantinga“ įgyvendino solidų projektą – pastatė naują šaldytų duonos gaminių bei picų ir atvėsintų užkandžių gamyklą „Mantinga Food“.

Per trejus metus iškilo moderni, ekonomiška ir aukščiausius maisto saugos standartus atitinkanti gamykla.

Joje sumontuota dviaukštė automatizuota natūralaus akmens krosnis, viena moderniausių Rytų Europoje picų gamybos ir pakavimo linija.

„Mantinga Food“ produkcija – duona, picos, sumuštiniai, sriubos. Dalis šių gaminių eksportuojama į kaimynines Baltijos valstybes.

Tarptautinius standartus atitinkančioje gamykloje „Mantinga Food“ dirba apie 400 žmonių.

„Pagaminti kokybišką, skanų ir aukščiausius tarptautinius maisto saugos reikalavimus atitinkantį sumuštinį yra menas. Jo mes mokėmės Anglijoje, Britų sumuštinių asociacijoje.

Kepinių gamyboje naudojame tik aukštos kokybės miltus. Mūsų produktus natūraliai konservuoja šaltis. Greitai užšaldyti gaminiai išsaugo šviežių kepinių skonį ir kvapą“, – tvirtino K.Agentas.

Jis teigė, jog gamyboje naudojama kiek įmanoma daugiau lietuviškų žaliavų.

Per mėnesį „Mantinga“ grupės įmonės pagamina 2300–2500 tonų produkcijos.

Bendrovei „Mantinga Food“, sukūrusiai daug darbo vietų, prieš kurį laiką Lietuvos darbo birža įteikė apdovanojimą „Už jaunimo integraciją į darbo rinką“.

Įmonėje dirba net 55 proc. darbuotojų iki 25 metų amžiaus.

Vienos didžiausių Rytų Europoje šaldytų duonos ir pyrago gaminių bendrovės „Mantinga“ personalo direktorė Sonata Misiukevičienė teigė, jog į įmonę ateinančių dirbti Marijampolės kolegijos absolventų pasirengimo lygis ne visada tenkina įmonės reikalavimus.

Direktorės manymu, ne mokymo kokybė kolegijoje prasta – nėra studentų motyvacijos.

„Mūsų įmonėje laukiami nauji išsilavinę darbuotojai. Jų atlyginimas bei jo didėjimas priklauso nuo paties darbuotojo, kiek sugebėjimų ir noro dirbti jis parodo per kelis mėnesius.

Įmonei trūksta įrangą remontuojančių specialistų. Mes pasiruošę patys mokyti, nes mokymo įstaigos neturi tokios bazės“, – sakė S.Misiukevičienė.

Ji vaizdingai apibūdino, kokių jaunų darbuotojų labiausiai laukiama – su vidiniu varikliuku.

Bendrovės „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus pastebėjo, jog klysta manantys, kad grupės įmonėse yra nekvalifikuoto darbo: „Net valytoja turi būti kvalifikuota specialistė, nes cechai valomi ne bet kokiais chemikalais. Valymo priemonės ir būdas neturi pakenkti įrangai bei gamybai.

Mums trūksta aukštos kvalifikacijos šaltkalvių. Atėjusius dirbti aukštąjį išsilavinimą turinčius darbininkus mes dar mokome metus dvejus.

Marijampolėje neruošiami specialistai, kurie tiktų mūsų gamybai“.

Prieš kelerius metus bendrovės „Mantinga“ įkurtas paramos ir labdaros fondas turi gražių tradicijų.

„Skatiname geriausiai besimokančius mūsų darbuotojų vaikus gimnazistus, vežame juos į ekskursijas į įdomiausias Lietuvos vietas.

Juos pasveikiname specialiame renginyje, į kurį ateina jų tėvai.

Prieš kiekvieną rugsėjo pirmąją paskatiname bei paremiame mūsų darbuotojų pirmokėlius, organizuojame jiems šventinį renginį mūsų gamykloje.

Kadangi mūsų įmonėje dirba daug jaunų žmonių, pirmokų kartais būna pusšimtis“, – pasakojo valdybos pirmininkas K.Agentas.

Bendrovė „Mantinga“ beveik 10 metų, pasak K.Agento, ženklia suma prisideda prie Marijampolės krepšinio – remia vyrų ir moterų komandas.

Įmonė yra nuolatinė Marijampolėje vykstančių švenčių, kultūros paveldo projektų rėmėja.

„Praėjusiais metais „Maisto bankui“ skyrėme paramos mūsų gaminamais produktais už 424 tūkst. litų, šiemet skirsime dar daugiau.

Mūsų pagalbos bei produkcijos sulaukia vaikų globos namai, socialinės pagalbos, vaiko dienos centrai, „Caritas“, samariečių bendrijos“, – vardijo K.Agentas.

„Amžina diskusija, kas geriau – ar vietinio, ar užsienio kapitalo įmonės.

Iš vienos pusės – ateina užsieniečiai su investicijomis, naujomis technologijomis bei darbo vietomis. Tai, suprantama, yra teigiamas dalykas. Tačiau jie „išsiveda“ iš Lietuvos pelną.

O lietuviško kapitalo įmonių viskas lieka Lietuvoje.

Pavyzdžiui, Estijos verslininkai nelabai džiaugiasi, jog pagrindinę verslo dalį valdo skandinavų kapitalas.

Beje, Lietuvoje, ko gero, yra daugiausia vietinio kapitalo įmonių, jei lygintume su Latvija ir Estija“, – akcentavo „Mantinga“ generalinis direktorius K.Svitojus.