Vadovavimą jis perėmė iš savo tėčio Kazimiero Jakučio. Pirmuosius nepriklausomybės dešimtmečius skaičiuojančioje Lietuvoje, regis, jau pradėjo formuotis pirmieji verslo perdavimo šeimos nariams modeliai – kai tėvų sukurtas verslas atitenka vaikams.
„Tėtis dabar užsiima savo muzikine veikla. Kiek su juo kalbamės, jis džiaugiasi, kad turėjo kam perduoti verslą. Kiek žinau, Lietuvoje yra didelių ir stiprių įmonių, kurių savininkai verslo patikėti neturi kam. Vaikai turi savo gyvenimus, išvyksta į užsienį. O aš augau kartu su „Lonu“, – sakė D.Jakutis.
Karjeros pradžia – sandėliuose
Karjerą tėčio įkurtoje įmonėje dar būdamas paauglys D.Jakutis pradėjo šluodamas sandėlius ir vilkdamas čiužinius.
„Čia buvo mano vasaros. Dirbau sandėliuose pačius įvairiausius darbus. Mūsų šeimoje niekada pinigai nebuvo skiriami tiesiog šiaip sau. Mes su broliais juos visada turėjome užsidirbti. Nori dviračio? Užsidirbk“, – sakė D.Jakutis.
D.Jakutis sako, kad nors jų šeimoje nebuvo jaučiamas pinigų stygius, tačiau dar vaikystėje tiek Domas, tiek kiti trys jo broliai buvo mokomi, kaip elgtis su pinigais.
„Mes žinojome – pinigų šiaip sau negausi. Jų neišloši. Pinigai vertę turi tada, kai juos užsidirbi. Be abejo, aš kiekvieną mėnesį gaudavau po tam tikrą sumą kišenpinigių. Ir turėjau taip planuoti savo išlaidas, kad tų pinigų užtektų“, – pasakojo D.Jakutis.
Dar būdamas vaikas D.Jakutis mėgdavo maždaug 20 procentų kišenpinigių pasilikti ir jų neišleisti.
„Pamenu, kai man buvo 15 metų, turėjau sukaupęs pirmą tūkstantį litų“, – juokėsi D.Jakutis.
Darbas buvo įdomus
D.Jakučiui baigiant studijas, tėtis jį pasikvietė dirbti į „Loną“ firminių parduotuvių tinklo vadovu.
„Tai buvo pirmas rimtesnis mano darbas įmonėje. Po truputį ir natūraliai augo mano atsakomybių ribos, gilinausi vis į kitas sritis. Darbas buvo įdomus.
Kartu su tėčiu dalyvaudavau visuose svarbiuose verslo susitikimuose. Pagaliau atėjo diena, kai tėtis pasiūlė perimti visą vadovavimą įmonei“, – sakė D.Jakutis.
Pasak D.Jakučio, vadovavimas jam perėjo tarsi savaime, nors viso Jakučių šeimoje – keturi sūnus. Vienas iš jų taip pat dirba „Lone“ ir yra atsakingas už žaliavų pirkimus, kitas – rūpinasi „Lono“ elektronine parduotuve bei produkcijos išvežimu privatiems klientams, o jauniausias – mokosi.
„Nebuvo taip, kad šeimoje metėm burtus – kas vadovaus „Lonui“. Viskas susidėliojo savaime“, – sakė D.Jakutis.
Įmonėje dirba ir mama
Tačiau priėmęs sprendimą verslą atiduoti į viduriniojo sūnaus Domo rankas, K.Jakutis neapsiriko, o praėję metai „Lonui“ buvo rekordiškai geri ir pardavimų prasme.
„Man tenka susitikti su didžiųjų baldų įmonių vadovais. Ir matau, kaip skiriasi mano ir jų požiūris į verslą. Kai kurios didelės įmonės net neturi savo internetinių svetainių, neturi elementarių žinių apie reklamą internete“, – pasakojo D.Jakutis.
„Lone“ dirba ne tik D.Jakučio broliai, tačiau ir mama.
„Ar aš esu jos viršininkas? Kaip čia pasakius. Su šeimos nariais reikia elgtis atsargiai, ypač kalbant apie pavaldumą – tam, kad šeimos santykiai nesubyrėtų ar nepradėtų klibėti.
Man tapus direktoriumi buvo svarbu susikurti tam tikras taisykles, ir nustatyti pavaldumo santykius su broliais ir mama. Labai svarbu, kad nebūtų trinties. Ypač, kai kalbama apie giminystės ryšius ir pinigus. Tai nėra lengva“, – sakė D.Jakutis.
Milijoną uždirbti įmanoma
D.Jakutis sako, kad jau drąsiai galvojantis ir apie pirmąjį savo milijoną. „Jei kažkada tai atrodė neįmanoma, dabar manau, kad po penkerių-septynerių metų pirmąjį savo milijoną aš uždirbsiu. Tai įmanoma. Juolab, kad planuojame „Lono“ augimą, eksporto plėtrą, šiemet pristatėme ir muzikinę „Lono“ lovų kolekciją. Žinau, kad esame vieni pagrindinių ir geriausių čiužinių gamintojų Lietuvoje“, – pasakojo D.Jakutis.
Tačiau net ir dabar, vadovaujant didelei įmonei, D.Jakutis skaičiuoja savo asmenines išlaidas. Tam jis yra parsisiuntęs programą į mobiliojo ryšio telefoną.
„Aš nesu išlaidus. Nenoriu gyventi su didelėmis pajamomis ir didelėmis išlaidomis. Esmė – ne tik uždirbti pinigus, tačiau juos išlaikyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tam tikra pinigų sistema galioja ir Domo Jakučio namuose – šeimos reikmėms yra skiriama numatyta suma.
„Žinoma, nesu visada toks griežtai taupus. Palepinu žmoną ir dovanomis, ir siurprizais. Tačiau visuomet vadovaujuosi paprasta taisykle – man pinigų negaila kokybiškiems daiktams. Galiu turėti jų mažiau, tačiau jie turi būti kokybiški“, – sakė D.Jakutis.
