„Kanapių auginimas pagal pajamas neprilygsta jokioms kitoms kultūroms“, – tvirtina ūkininkas V.Mykolaitis, pluoštinėmis kanapėmis šiemet apsėjęs beveik pusšimtį hektarų.
Vilkaviškio rajone tūkstantį hektarų valdantis V.Mykolaitis ūkininkauja jau du dešimtmečius. Jo laukuose iki šiol augo daugiausia runkeliai ir rapsai, rašo „Lietuvos rytas“.
Atsitiktinė pažintis su Danijos mokslininku, besidominčiu pluoštinėmis kanapėmis, V.Mykolaičio ūkiui padėjo imtis pelningos naujovės.
„Esu labai patenkintas“, – tikina ūkininkas, suradęs naują verslo sritį.
Patiko lietuviška dirva
„Prieš kelerius metus, kai Lietuvoje dar vyko diskusijos, ar leisti auginti pluoštines kanapes, keliaudamas po Europą kelte susipažinau su danu.
Sužinojęs, kad aš ūkininkauju, paklausė, ar nenorėčiau auginti kanapių.
Šios veiklos ėmiausi tik šiemet“, – pasakoja V.Mykolaitis.
Ūkininkas pasistatė nedidelę džiovyklą, apie 50 ha žemės plotą nugnybo nuo runkelių ir patręšė bendrovės „Arvi kalakutai“ mėšlu. Kanapių sėklų parūpino užsakovai iš Danijos.
„Kanapes sėjome su runkelių sėjamąja. Vėliau du kartus kaupėme kultivatoriumi, ir viskas. Kanapės užaugo keturių su puse metro aukščio.
Neseniai mano ūkyje lankėsi amerikiečiai, besidomintys pluoštinėmis kanapėmis. Jie labai stebėjosi, kad mano žemėje užaugo tokios aukštos kanapės.
Jie pasakojo, kad iš tokių pat sėklų auginamos kanapės Austrijoje, Argentinoje ir Danijoje neprilygsta užaugusioms Lietuvoje, mano žemėje. Maniškės geriausios“, – pasakoja V.Mykolaitis, negalintis ir pats paaiškinti, kodėl jo žemė taip patinka pluoštinėms kanapėms.
Augalai veša be chemijos
Ūkininkas neslepia, kad kanapes auginti apsimoka.
„Esu patenkintas, nes nereikia naudoti jokios chemijos – nei pats nuodijuosi, nei gamta nuodijama.
Kanapių priežiūra yra minimali. Tačiau kol neturiu tinkamos technikos, reikia nemažai darbo nuimant derlių“, – pasakoja ūkininkas.
Kol kas kanapes jis pjauna šienapjove. Lauke suguldo jas krūvomis, parsiveža ir kieme supjausto į dvi dalis. Sėklas tenka kulti grūdų kombainu.
„Ateinančiais metais planuoju įsigyti galingesnę džiovyklą ir specialiai pluoštinėms kanapėms nuimti skirtos technikos, tuomet darbo bus daug mažiau“, – sako V.Mykolaitis.
Ūkininkas iš išvalytų sėklų ketina spausti aliejų ir ieško tinkamos įrangos, rašo „Lietuvos rytas“.
Sunaudojamas visas augalas
V.Mykolaičio įsitikinimu, kanapė yra labai vertingas augalas, nes sunaudojamos visos jo dalys.
Kanapių lapus išsiveža užsakovai iš Danijos. Iš šios žaliavos užsienyje yra gaminami vaistai onkologiniams ligoniams.
Užsakovai ūkininkui už vieną hektarą sumokėjo kelis tūkstančius litų, atlygino ir už trąšas.
Sėklas ūkininkas V.Mykolaitis pasilieka sau.
Tvirti kanapių kamienai bus parduoti statybinių medžiagų gamintojams.
„Jau yra nemažai besidominčiųjų, užsisakančiųjų ateinantiems metams“, – teigia ūkininkas.
Įsitikino aliejaus nauda
Savo šeimos reikmėms iš sėklų išsispaudęs šiek tiek aliejaus V.Mykolaitis tikino pats patyręs jo gydomąją galią.
„Turėjau bėdų dėl kelio. Kelis kartus pasitryniau aliejumi, ir skausmas atlėgo.
Kaimynė skundėsi dėl sąnarių, ir jai aliejus padėjo.
Kanapių sėklų aliejus – esu skaitęs, gydo sumušimus – uždegimus, tik reikia žinoti, kaip jį naudoti. Geriau, jei specialistai patartų žmogui.
Dar pastebėjau, kad nei kanapių lauke, nei šalia jo vasarą nepuola jokie uodai ar mašalai.
Kambaryje laikėme kanapės šaką – visos musės dingo“, – apie šių augalų naudą pasakoja V.Mykolaitis.
Plotus didins dešimt kartų
Ūkininkas neabejoja, kad kitais metais įgyvendins užsakovų iš Danijos prašymą pluoštinėmis kanapėmis apsėti didesnius plotus.
„Manau, kad kitais metais kanapių laukus didinsiu dešimt kartų – iki 500 hektarų.
Sumažinsiu kitus pasėlius. Pirmiausia bus mažiau nuo 1991-ųjų auginamų cukrinių runkelių, nes per daug vargo juos auginant ir parduodant.
Runkeliams reikia daug priežiūros – tupinėjimo kaip su mažu vaiku. Be to, naudojama daug chemijos. Visiškai atsisakyti cukrinių runkelių neketinu, maža kas. Dabar juos kasame iš 200 hektarų“, – atskleidžia savo planus ūkininkas.
V.Mykolaitis teigė nežinąs, ar šiuo metu Lietuvoje kas nors augina tiek hektarų kanapių, kiek jis.
„Žinau, kad yra ūkininkų, turinčių po vieną kitą hektarą kanapių ir spaudžiančių aliejų, kurio paklausa yra didžiulė“, – sako V.Mykolaitis.
Lietuvoje pagal Pluoštinių kanapių įstatymą galima auginti tik įteisintų veislių kanapes ir sėti tik sertifikuotas sėklas, atitinkančias aliejinių ir pluoštinių augalų privalomuosius kokybės reikalavimus.
Įdomybės apie pluoštines kanapes
* Audinys iš kanapių yra 10 kartų patvaresnis nei medvilninis ir 8 kartus geriau sugeria drėgmę.
* Pirmieji „Lewis“ džinsai buvo pasiūti iš kanapių audinio.
* Iš hektaro kanapių galima pagaminti tiek popieriaus, kiek iš 4 hektarų medžių.
* Kanapių popierių galima perdirbti septynis, o iš medienos – tris kartus.
* Kanapių sėklos tūkstančius metų buvo pagrindinis maisto šaltinis.
* Kanapių sėklose yra geriausiai pasisavinamų baltymų, didžiausias kiekis subalansuotų riebalų rūgščių.
* Kai kurie onkologiniai ligoniai kanapes vartoja kaip priemonę nuo pykinimo ir šleikštulio.
* Kanapė – vienas greičiausiai augančių augalų Žemėje.
* Bet ką, kas gaminama iš naftos, galima pagaminti iš kanapių.
