Ir perspėjimų apie „neperspektyvų“ verslą, ir kandžių replikų sulaukęs K.Račkauskis paneigė pesimistų prognozes.
„Pažvelgus atgal galiu pasakyti, kad viskas pavyko. Nors sraigių užauginau mažiau nei tikėjausi, pelningi buvo jau pirmieji veiklos metai – kitiems augintojams pavyko parduoti daugiau sraigių jauniklių ir ikrų.
Sraigių ūkis plečiasi. Išsinuomojau daugiau žemės. Pernai sraigėms auginti pakako 15 arų ploto aptvarų, šiemet jie išsiplėtė iki 40 arų, o motininių sraigių kolonija išaugo iki 100 tūkstančių“, - portalui lrytas.lt sakė vieno didžiausių Helix aspersa maxima sraigių augintojo Lietuvoje, įmonės „Sraigių rojus“ vadovas K.Račkauskis.
Investavo 50 tūkstančių litų
Aleksandro Stulginskio universitete maisto perdirbimo technologijų inžinieriaus specialybę įgijęs, o po to kurį laiką mėsos perdirbimo įmonėje dirbęs K.Račkauskis sraigių augintoju tapo nusprendęs imtis savo verslo.
Šeduvis ieškojo tokios verslo, kurio pradžiai nereikėtų nereikėtų didelių investicijų, netektų samdytis daug darbuotojų, o produkcija būtų eksportuojama. Sraigių auginimas tam puikiausiai tiko.
Motinines sraiges K.Račkauskis „apgyvendino“ 100 kvadratinių metrų patalpoje, kurioje įrengė šildymo, drėgmės palaikymo bei vėdinimo sistemas. Šalia pastato iškilo 3 arų ploto šiltnamis, kuriame auginamos mažos sraigės, taip pat buvo įrengti ir aptvarai, kuriuose „ganosi“ jau paaugusios ir sutvirtėjusios sraigės.
Į sraigių auginimo verslą K. Račkauskis investavo apie 50 tūkstančių litų, o sraigių verslo pradžiai įsigijo iš kelių Lietuvoje jų auginimu besiverčiančių žmonių.
Mielai dalinasi sukaupta patirtimi
Informacijos apie sraigių auginimą K.Račkauskis ieškojo internete ir lankydamasis pas jų gamintojus.
Nors dideli Helix aspersa maxima bei kitos sraigių rūšies Helix aspersa muller ūkiai klesti Turkijoje ir Bulgarijoje, šeduvį dėl klimatinių sąlygų panašumo labiau domino kaimyninėje Lenkijoje įsikūrusios sraigių auginimo fermos.
Pasak „Sraigių rojaus“ vadovo, literatūros apie sraigių auginimą trūksta, todėl geriausias žinių šaltinis yra auginant sraiges įgyta patirtimi.
Ja mielai su kitais sraigių augintojais besidalinantis K.Račkauskis šiemet surengė seminarą, per kurį buvo kalbėta apie sraigių auginimo auginimo technologijas, šio verslo perspektyvas.
Pardavė daug sraigių jauniklių
Per pirmuosius veiklos metus 20 tonų sraigių užauginti ketinęs K.Račkauskis šių planų neįgyvendino, tačiau pelnu galėjo pasidžiaugti jau po pirmųjų veiklos metų.
„Pernai sraigių užauginau mažiau, nei planavau, nes daug jauniklių bei sraigių ikrų pardaviau sraigių auginimu susidomėjusiems žmonėms. Norinčių auginti sraiges daugėja – jau šiemet pardaviau apie šešis milijonus jauniklių.
Nors planavau pelną gauti iš užaugintų sraigių, jį gavau iš sraigių veisimo. Dėl pelno skųstis negaliu – gyventi galima“, - sėkme versle pasidžiaugė K.Račkauskis.
Ūkį plėsti nusprendęs sraigių augintojas jau išsinuomojo žemės, kurioje įrengs naujus aptvarus sraigėms.
Kiek tonų produkcijos realizuos šį sezoną, šeduvis nespėliojo. Tai, pasak verslininko, bus galima prognozuoti jau įpusėjus vasarai.
Įsikūrė sraigių perdirbimo įmonė
Jei anksčiau Lietuvos sraigių augintojams tekdavo sukti galvą, kur realizuoti užaugintas sraiges – ieškoti jas užsienio perdirbėjams išvežančių įmonių – tai dabar to daryti nebereikia.
Šeduvoje įsikūrusi UAB „Snailette“ sraigių perdirbimo įmonė šiemet supirko apie 80 tonų sraigių, o kitąmet planuoja supirkti antra tiek.
Galimybė be didesnio vargo realizuoti užaugintą produkciją, pasak K.Račkauskio, padidino žmonių susidomėjimą sraigių auginimu.
Galimybių plėsti verslą yra daug
„Sraigių auginimu daugiausia domisi jaunieji ūkininkai. Tikiuosi, kad sraigių augintojus pasieks ir Europos Sąjungos fondų parama.
Nežinau ar bus galima gauti paramą kuriant ūkį, tačiau numatyta parama ūkio modernizavimui.
Sraiges auginti sumanę ūkininkai gali ieškoti įvairių galimybių. Apie tai mes, sraigių augintojai, kalbėjomės ir per Šeduvoje surengt seminarą.
Burdamiesi ir dalindamiesi patirtimi mes siekiame, kad sraigių augintojų Lietuvoje būtų kuo daugiau. Šeduvoje pradėjus veikti sraigių perdirbimo fabrikui prireiks didelio žaliavos kiekio.
Sraigių eksporto galimybės taip pat yra didžiulės - vien Prancūzijoje per metus realizuojama apie 30 tūkstančių tonų sraigių. Abejoju ar visuose Lietuvos ūkiuose per metus užauginamas bent vienas procentas prancūzų gurmanas reikiamo sraigių kiekio.
Daug sraigių realizuojama ir Ispanijoje, Graikijoje, Kipre. Todėl kviečiu visus imtis šio verslo“, - portalui lrytas.lt sakė K.Račkauskis.
Galima apsieiti ir be talkininkų
Sraigių auginimui reikia patalpos, kurioje žiemą sraigėms miegant būtų 4 laipsniai šilumos.
Pavasarį sraigės ima vesti jauniklius - į nedidelius durpių pripiltus indelius sraigės padeda kokonus.
Per sezoną viena sraigė padeda iki trijų kokonų (dažniausia padeda 1-2 kokonus). Kiekviename kokone yra 120-150 kiaušinėlių.
Surinkti kokonai yra dedami į inkubatorių – rūgščių durpių pripildytas dėžutes. Išsiritę sraigiukai pernešami į šiltnamį, kuriame auginami mėnesį.
Ūgtelėjusios sraigės iš šiltnamio pernešamos į lauko aptvarus, kur jos maitinamos žaliais bei kombinuotais pašarais.
Kas vakarą aptvare „besiganančias“ sraiges reikia „nuprausti“ - palaistyti vandeniu.
Pasak K.Račkauskio, darbo sraigių fermoje tikrai nėra daug – todėl šio verslo imtis nusprendęs žmogus puikiausiai gali išsiversti ir be talkininkų.
