Anot jos, ilgas tradicijas turinti ir stipri Lietuvos baldų pramonė galėtų tapti visos šalies pasididžiavimu ir sužavėti pasaulį ne tik kokybe, bet ir kūrybos polėkiu.
„Noriu, kad Lietuvos baldų dizaino meistrai taptų žinomi visame pasaulyje ir taip kurtų visos šalies sėkmės istoriją. Ne tik Europa žino, kad junginys „Danish Design“ gaminiui iškart prideda vertės. Kodėl tokios pat pridėtinės vertės negalėtų sukurti „Lithuanian Design“?“ – drąsia vizija dalijasi prieš penkerius metus bendrovę EMKO įkūrusi E.Markovska-Mikulskienė.
Su baldų pramone vilnietė susipažino dar studijuodama universitete. Įsidarbinusi vienoje didžiausių Lietuvoje baldus gaminančių įmonių ji tapo eksporto vadybininke. Po penkerių darbo metų E.Markovska-Mikulskienė ėjo pardavimo ir rinkodaros direktorės pareigas.
Pradėjo nuo svajonių
Įgytos žinios ir įgūdžiai moteriai padėjo sukurti ir savo verslo viziją.
„Su baldų prekybos specifika susipažinau nuo pat pradžių. Žinojau, ką reiškia gauti nuotrauką su išoriniais matmenimis, ko reikia, kad idėja virstų tikru gaminiu, tinkamu naudoti. Mačiau, kokie uždaviniai ir problemos kyla, pradedant baldų konstrukcijos tobulinimu, baigiant kliento skundu dėl nulūžusios kojelės“, – pasakoja E.Markovska-Mikulskienė. Ji šypsosi prisiminusi, kad išeidama motinystės atostogų sau pažadėjo niekada negrįžti į baldų pramonę.
Pažadą teko sulaužyti po susitikimo su vienu buvusiu klientu. „Jis paklausė, ar negalėčiau pasiūlyti vieno ar kito gamintojo. Ieškodami gamintojų susitikome su Inesa Malafej, kuri tuo metu studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir dirbo pas vieną gamintoją dizainere-konstruktore. Pradėjome kalbėtis apie svajones.
Net nežinau, kaip man į galvą šovė mintis, kad noriu turėti savo įmonę, kuri būtų žinoma pasaulyje kaip išskirtinio dizaino baldų prekės ženklo kūrėjas ir pardavėjas. Inesos svajonė buvo baigti bakalauro studijas Lietuvoje, o magistro diplomą gauti užsienyje. Ji svajojo gyventi ne iš interjerų kūrimo ar konstrukcijų braižymo, o iš dizaino“, – apie pažintį su jauna talentinga dizainere pasakoja E.Markovska-Mikulskienė.
Studentė pašnekovei parodė savo bakalauro darbui kuriamą projektą – dabar jau pripažinimą pelniusio rašomojo stalo „My Writing Desk“ (MWD) brėžinius.
„Abi sutarėme pabandyti. Kas išeis, jei aš įkursiu įmonę, kuri su partneriais padarys stalą, tinkamą ne tik diplominiam darbui gintis, bet ir tarptautinei rinkai? Noriu pabrėžti, kad tai nebuvo dviejų žmonių pastangos. Į EMKO susitelkė dar keli entuziastai, kurie buvo pasiryžę dirbti dėl perspektyvos ir svajonės.
Inesa greta savęs turėjo dar vieną talentą – dizainerį Arūną Sukarevičių. Stiprus Arūno ir Inesos tandemas sukūrė šeimą ir dabar kartu studijuoja Danijos karališkoje dizaino akademijoje.
Visuomenei jie prisistato kaip dizaino studija „etc.etc“. Taigi svajonės ima pildytis“, – konstatuoja verslininkė.
MWD sulaukė sėkmės – 2012 metais pelnė tarptautinį IF apdovanojimą, 2013 metais nuskynė prizą konkurse „Geras dizainas“, o didžiausia pergalė – šių metų „Red Dot Winner“.
Dizaineriai nusprendė sukurti prie MWD rašomojo stalo derančią kėdę „My reading chair“. Dabar kūrėjai tobulina šią idėją ir jau netrukus tikisi paversti ją nauju gaminiu.
Inesa ir Arūnas kartu sukūrė ir lentynas „Foldin“, kurios puikuojasi ir E.Markovskos-Mikulskienės kabinete. „Ši lentyna buvo įvertinta apdovanojimu „Red Dot Honourable Mention“, taip pat pelnė Lietuvos gero dizaino prizą ir aukščiausią apdovanojimą „Litexpo“ vykusioje parodoje „Baldai 2014“, – vardija verslininkė.
Pasak jos, svarbu ne tik švęsti pergales, bet ir mokėti priimti nesėkmes, judėti pirmyn: „Nepasisekė dabar? Eime kitu keliu!“
E.Markovska-Mikulskienė sutinka su mintimi, kad Lietuvos vertybė – išsilavinę žmonės. Vis dėlto jauniesiems kūrėjams ji pataria po bakalauro studijų Lietuvoje pasirinkti magistro mokslus užsienyje.
Verslininkė bendrauja su svetur studijuojančiais dizaineriais ir visi kaip vienas džiaugiasi praplėtę akiratį ir išmokę naujų dalykų. „Lietuviams trūksta tokio „crazy“ polėkio ar ironiško požiūrio į savo kūrinį, darbą. Sukurti produktą – dar ne viskas. Reikia mokėti jį gerai apipavidalinti.
Studijuojantys užsienyje pabrėžia, kad užduotys būna sudėtingos, tačiau labai įdomios, metančios iššūkį. Be to, aplinka labai neformali – po paskaitos dėstytojas atsineša alaus, visi kartu pasėdi, diskutuoja ir apie paskaitas, ir apie asmeninį gyvenimą“, – pažymi E.Markovska-Mikulskienė.
Baldų kūrėjai – gamintojų neatrastas lobis
Verslininkė tiki, kad originalaus dizaino kėdė, spinta ar stalas gali tapti vienu Lietuvos simbolių. Juk vienu Šveicarijos ženklų tapo nepamainomas keliautojų įrankis – daugiafunkcinis kariuomenės peilis ir... „Vitros“ lounge stiliaus kėdė, tapusi skoningo ir turtingo gyvenimo simboliu.
„Šveicarų „Vitra“ kėdę galima pamatyti visur: pradedant serialais apie turtuolius, baigiant prabangiausiais pasaulio interjerais, aukštos klasės viešbučiais – ji iškalbinga. Šveicarija, Danija yra mažos valstybės, o apie jų dizaino gaminius kalba visas pasaulis. Pavyzdžiui, „Danish Design“ baldai gali būti pagaminti Kinijoje, tačiau jie vis tiek bus labai vertinami. Lietuva taip pat yra maža valstybė, mes taip pat mokame ir galime kurti įspūdingą dizainą. Tai įrodo tarptautiniuose renginiuose ir pasaulinėse parodose pelnomi apdovanojimai“, – pabrėžia pašnekovė.
Baldai ir medienos gaminiai yra viena pagrindinių Lietuvos eksporto šakų. „Lietuvoje pagaminti baldai per IKEA, „Lutz“ ir panašius prekybos tinklus pasiekia vartotojus visame pasaulyje. Žinoma, dabar mūsų šalis gamina baldus pagal užsieniečių brėžinius. Bet galbūt mes galėtume pabandyti patys?“ – revoliucines mintis rezga E.Markovska-Mikulskienė.
Pokyčius ji pastebi. „Kasmet apsilankydama „Litexpo“ rūmuose vykstančiose parodose, matau vidutinių ir didesnių gamintojų baldus, prie kurių puikuojasi Lietuvos dizainerių pavardes. Manau, kad turi praeiti šiek tiek laiko, kol ir patys gamintojai pamatys ir bus suinteresuoti padėti iškilti vietos dizaineriams.
Savo ruožtu kūrėjai turi suvokti dėsnį, kad reikia sukurti 10 modelių, juos pasiūlyti gamintojui, kad jis išsirinktų vieną, kurį dar tris kartus pakeis, patobulins ir tik tada paleis gaminti“, – kalba verslininkė.
Jai patinka užrašas „designed and made in Lithuania“, todėl lietuvių kūrėjų darbų užsienio baldų gamintojams kol kas nesiūlo.
E.Markovska-Mikulskienės teigimu, kad dizaineris paverstų produktą matomu, kokybišku ir parduodamu, reikia mažiausiai trijų dalių komandos. Pirma, dizainerio, kuris kuria produktą. Antra, gamintojo techniko, kuris produktą tobulina ir pagamina. Trečia, vadybininko, kuris gaminį populiarina ir parduoda.
„Ar mes turime gabių dizainerių? Atsakymas vienareikšmis – taip! Ir vyresnioji karta, ir jaunimas (turiu galvoje per pastaruosius penkerius metus mokslus baigusius dizainerius), visi turi gabumų sukurti gerą, stiprų produktą. Didžiausia Lietuvos bėda – labai silpna tarpusavio bendradarbiavimo infrastruktūra.
Jeigu pačiam dizaineriui tenka ne tik kurti ir tobulinti baldus, bet ir pardavinėti ar gaminti – įstringa arba produktas, arba pats dizaineris. Susidūrę su nekokybišku pardavimo kanalu klientai lieka nusivylę ir nebeužsako pakartotinai. Norint, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia stiprios kūrybos–gamybos–pardavimo bendradarbiavimo grandinės“, – samprotauja baldų verslo specialistė.
Į parodas užkariauti pasaulio
E.Markovska-Mikulskienė pastebi, kad lietuviai sėkmingai mokosi iš užsienio. Anot jos, verslininkai iš Vakarų padarė didelį darbą mokydami buvusius sovietinius Lietuvos baldų fabrikus dirbti pagal naujus standartus: „Švedijos koncernas IKEA buvo vienas pirmųjų, pripažinusių lietuvius kaip stiprius ir didelį potencialą turinčius baldų gamintojus.
Lietuva įsitvirtino kaip gamintoja, kuri pagal atneštą brėžinį kokybiškai padaro baldus. Vis dėlto 95 procentus brėžinių lietuvių gamykloms atnešdavo užsieniečiai. O juk mes galime kurti ir patys!“ – įsitikinusi vilnietė.
Tačiau reklamos ir rinkodaros eroje pripažinimas neateina savaime, jeigu sėdi sudėjęs rankas ant savo sukurtos nuostabios taburetės.
„Štai dėl ko lietuviams būtina važinėti į parodas, ypač į tarptautinius dizaino renginius, ir pristatyti išskirtinius produktus. Mus turi pamatyti iš kitos pusės – kaip kūrybingus pridėtinės vertės kūrėjus, įsimintinų, estetiškų, ilgaamžių baldų meistrus. Mes tikrai galime užkariauti pasaulį, nes turime tokią stiprią gamybos bazę. Žinoma, mums dar daug reikia nuveikti“, – E.Markovskai-Mikulskienei netrūksta užsidegimo ir ryžto.
„Norint prasimušti pasaulyje, Lietuvos baldų pramonei reikia strategijos, kuri įsuktų bendradarbiavimo grandinę ir rodytų kelią pirmyn pristatant lietuvišką dizainą – rodant savo išskirtinį produktą kaip naują standartinį gaminį. Kol kas Lietuvos įmonės nesusijungia į darnų chorą.
Ant pirštų galima suskaičiuoti bendroves, dalyvaujančias parodose su nuosavais produktais, kuriuos siekia realizuoti. Dauguma Lietuvos įmonių gamina produktus pagal užsakovo poreikius ir jų produktai dalyvauja parodose su užsakovų vardais“, – sako verslininkė.
Rezultatams reikia laiko
Moteris daug bendrauja su Lietuvos baldų gamintojais ir stengiasi juos užkrėsti savo energija. „Būtų lengviau, jeigu smulkieji ir vidutiniai gamintojai suprastų, kad sukurti išskirtinio dizaino produktą, jį tobulinti, pagaminti ir parduoti (uždirbti pinigus), reikia nemažai investicijų ir laiko – maždaug 3 metų. Tą patį turėtų suvokti ir jaunieji dizaineriai“, – šypsosi verslininkė, kuriai tenka mokyti savo partnerius kantrybės.
Įmonės vadovė kartais pajunta spaudimą iš abiejų pusių: „Gamintojams kyla natūralūs klausimai: kiek nupirksi, per kiek laiko parduosi, kada skaičiuosime pelną. Jie visada turi greitesnio apyvartumo užsakymų.
O dizainerį neretai tenka nuleisti ant žemės: jis tiki, kad kūrinys neprilygstamas, kad idėją galima bemat įgyvendinti ir iškart uždirbti daug pinigų.
Žinoma, tikėjimas savo jėgomis ir išskirtinumu varo mus į priekį, tačiau dizainerius kartais tenka įtikinėti, kad kūrinį paversti tinkamu naudoti daiktu prireiks laiko. Be to, baldą reikia gražiai nufotografuoti, pristatyti parodose, paskleisti apie jį žinią. O tai užtrunka“, – rūpesčius vardija pašnekovė. Ji atidžiai analizuoja sėkmes ir nesėkmes, renka komandą ir rūšiuoja idėjas tikėdama, kad jos įmonė ateityje taps ryškiu sėkmės simboliu.
„Kai girdi, kad vieni gamintojai mus rekomenduoja kitiems, vieni dizaineriai kitiems, supranti, kad mezgamas tinklas, kuriuo Lietuvos verslas galės kartu pagauti auksinę žuvelę“, – džiaugiasi E.Markovska-Mikulskienė.
