Profesoriaus Vlado Algirdo Bumelio vadovaujamame Biotechnologinės farmacijos centre „Biotechpharma“ darbuojasi arti šimto jaunų žmonių. Dauguma jų - paties mokslininko išugdyti. Juk būtent jo iniciatyva Vilniaus Gedimino technikos universitete jau gerą dešimtmetį galima studijuoti biotechnologijos mokslus.
„Priimu ir kitus universitetus baigusius jaunuolius. Ateina jauni, kupini energijos, bet ne itin gerai pasiruošę darbui. Todėl tenka dar tris mėnesius jiems biotechnologijų paskaitas skaityti.
Klausiate, kodėl? Atsakysiu trumpai: ne to išmoko, ko man reikia“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino mokslininkas ir verslininkas.
– Nerimsta diskusijos, kad verslas neina į universitetus, kad mokslas su verslu nedraugauja. Štai ir jūs neslepiate: universitetai neparuošia verslui tinkamų žmonių.
- Neretai manęs klausia, ką mes čia gaminame. Nieko, kadangi mes dabar užsiiminėjame paslaugų verslu, kuriame technologijas. Lietuvoje neturime nei vieno užsakovo, mano užsakovai yra visas pasaulis. Tai – Amerikos, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos, Izraelio, kitų šalių kompanijos.
Paslauga yra paprasta. Ateina pas mane ir sako: mums reikia sukurti tokio ir tokio vaisto technologiją. Nuo pradžios iki galo. Mes tą ir padarome. Turime puikią Geros gamybos praktikos sertifikuotą patalpą, kurioje pagaminama nedidelė to produkto partija klinikiniams tyrimams.
Paslauga yra, bet tam, kad galėtum ją pasiūlyti, turi būti prikaupęs žinių iš įvairių sričių. Turime įvairių pasiūlymų, diskutuojame su įvairiais užsakovais apie galimus kontraktus. Iš 100 pasiūlymų mes pasirašom 15-20 kontraktų. Kadangi tu nori gauti užsakymų, turi įrodyti, kad esi pats geriausias. Nes pasaulyje tokių kaip aš yra ne vienas.
Tas pats ir su Lietuvos universitetais. Jie turi įrodyti, kad yra ne vien Lietuvai skirti. Jie turi tapti globaliomis mokslo įstaigomis. Tada ir nebekils diskusijų kodėl verslas neina į universitetus ir su mokslu nedraugauja Jie turi siekti tapti geriausiais, geresniais už Olandijos, Anglijos, Prancūzijos universitetus.
Globaliam verslininkui neįdomu kokį universitetą tu baigei. Jis eina ten, kur geriau, greičiau ir efektyviau bus atliktas jo užsakymas.
Jeigu tu turi tokių žinių, kurias panaudodamas gali patenkinti globalų poreikį, jokių problemų neturėsi. Bet jei tu gali tenkinti tik lokalų poreikį, nieko gero.
Tas pats ir su mokslu, ir su verslu. Kai mokslas pakils į tokį lygį, kad jis galėtų tenkinti ne tik Bumelio, bet Hanso iš Olandijos, Džono iš Amerikos, Jokomyros iš Japonijos poreikius, jokių problemų dėl verslo ir mokslo santykio nekils.
– Kas gi trukdo mokslo įstaigoms siekti to globalumo?
– Lietuviškas charakteris. Mes gi tokie žmonės, baisiai sunkiai veržiamės į pasaulį. Jeigu lietuviai stato namus, jie iš karto apsitveria tvora. Užsienyje tikrai nedaug aptvertų namų surasite.
Tai yra atviras pasaulis.Mes istoriškai labai uždara tauta ir sunkiai judame į globalizaciją. Matau Lietuvoje daug gerų kompanijų, kurios bijo tapti globaliomis. Net jei verslininkui sakai: surask gerą investuotoją, jis įneš daug pinigų į kompaniją, tu pasidarysi globalus ir sparčiau judėsi į priekį. Bet jam atrodo, kad jis parsiduos. Čia ne parsidavimas, čia naujas vystymosi lygis. Toks tas mūsų lietuviškas charakteris, kuris trukdo mums žengti į globalų pasaulį.
Reikia keisti vadybą, keisti mąstymą. Mūsų universitetuose per daug lietuviškos draugystės. Tu gi mano kaimynas ar draugas, kaipgi aš tave skriausiu. Gyvenimas yra toks, kad ir kaimynui tenka tiesą į akis pasakyti. Jeigu pas mane kompanijoje kas nors blogai, atvirai sakau: „Blogai“. Kam gi tai patinka? Niekam. Bet jei yra blogybės, jas reikia naikinti. Nieko nelaukiant.
– 37 tūkst. abiturientų laiko brandos egzaminus. Jūsų, ne tik mokslininko, bet ir praktiko akimis, kokias ateities specialybes jiems reikėtų rinktis?
– Kai Izraelio prezidento Shimono Pereso paklausė ką reikia mokytis, jis atsakė: reikia mokytis ir studijuoti tas specialybes, kurios turi globalią paklausą. Tą reikia daryti ir Lietuvoje.
Man atrodo, kad reikia visų specialybių. Negi reikia dabar visiems stoti į techninius ir technologinius mokslus? Negi mums nereikia istorikų? Reikia.
Ar nereikia kalbininkų? Reikia. Ar nereikia filosofų, kurie keičia mūsų mąstymą ir raidą? Reikia. Tačiau ar reikia tiek teisininkų? Ne, nes kiekvienam iš mūsų nebūtina turėti po asmeninį teisininką.
Šaukiama, kad Lietuvai trūksta 17-18 tūkst. informacinių technologijų specialistų. Bet jeigu pas mus nėra tiek žmonių, kurie turi techninių mokslų geną, tai ir nesiverskime per galvą.
Buvo metas, kai masiškai stojo į vadybą. Ar klausdavau: tai ką, dabar visi būsim direktoriais? Tai kur dabar jie visi, kur gi tas mažasis, smulkusis verslas?
Bet kai manęs, techniškųjų mokslų žmogaus klausia ką studijuoti, be jokios abejonės kalbu apie biologijos mokslų studijas.
Jei XX a. buvo fizikos ir technologijų, tai XXI a. yra biologijos amžius. Kai mokslininkai iššifravo visą genomą, kai šiek tiek suprato, kaip Dievas sukūrė žmogų, pažino tas kelias plytas, kuriomis Dievas sumūrijo žmogų, tai atsiliepia XXI a. mokslų ir studijų kryptims. Studijuokite specialybes, kurios yra biologinės ar panašios pakraipos. Jos tikrai yra paklausios, kadangi pramonė ir mokslas tikrai vystysis biologijos kryptimi.
- Kaip jūs žiūrite į tai, kad nemaža dalis abiturientų išvažiuos studijuoti svetur?
- Ko čia pergyventi, kad jie išvažiuoja. Tegul važiuoja. Išvažiavęs žmogus pamato pasaulį. Izraelyje vaikinai ir merginos po mokyklos eina į armiją. Tėvai taupo pinigus ir atiduoda juos vaikams, kad jie metus pavažinėtų po pasaulį. Vieni važiuoja į Boliviją, kiti į Argentiną, treti – į Aliaską, ketvirti – į Naująją Zelandiją. Jie važiuoja susipažinti, pažinti, atrasti pasaulį.
Kitas dalykas – ar visi tie užsienio universitetai yra geri? Pakankamai gerai žinau Amerikos, Anglijos universitetus. Yra tokių, kurių lygis gerokai žemesnis nei mūsiškių. Bet jei žmogus nori išvažiuoti, jei randa tokią specialybę, kuri domina, tegul važiuoja. O ar jis grįš, ar ne, kaip gyvenimas duos. Jei Lietuvoje kursime darbui ir gyvenimui tinkamas sąlygas, jie norės grįžti.
Į mūsų kompaniją grįžo keli specialistai. Vienas atvyko iš Amerikos, dabar dirba finansų srityje. Kitas 16 metų dirbo Šveicarijoje – universitetuose, įmonėse. Dabar mes kartu su juo vystome naują sritį, susijusią su kamieninių ląstelių tyrimais ir gydymu. Tik nereikia bijoti tokiems žmonėms didesnes algas skirti.
Visiems reikia mokytis, stoti į universitetus. XXI a. yra žinių amžius. Jei mes nesimokysime, netobulėsime, būsime ta tauta, kuri tik aptarnaus kitus. Visi turime nekilnojamojo turto, bet tai – tik išlaidos, o ne pajamos. Aš visada pasisakau už tai, kad kauptume kilnojamąjį turtą – žinias galvoje. Šis turtas niekada nenuvertės.
- Kokia mūsų studijų, mokymo didžiausia problema?
- Mūsų mokymo problema yra ta, kad mes nemokome mokytis. Mes beveik visi įsigijome po išmanųjį telefoną, bet nesupratome, kad gyvenimas taigi pasikeitė. Žinių kišimas į galvą neturi prasmės. Visos žinios yra internete. Kas beeina į bibliotekas?
Viską galima rasti šitoje dėžutėje, kurią laikau rankose. Pasaulis keičiasi. Dabar pagrindinis mokytojo uždavinys – išmokyti mokinius, studentus mokytis, analizuoti reiškinius, juos sisteminti. Geriausi Amerikos, Anglijos universitetai seniai tą daro. Mokymo sistema turi keistis, atsižvelgiant į tai, kas yra šitose dėžutėse sukrauta. Kitoks turi būti mokytojo vaidmuo.
Savo vaikams mes darome didelę žalą. Mane pribaigia tas kasdienis jų ujimas. Jeigu tu žmogui kiekvieną dieną kartosi, kad jis idiotas, tai anksčiau ar vėliau idiotu ir taps.
Žydų tautoje, patinka mums tai ar ne, visi vaikai nuo gimimo yra genijai. Kūrybinė laisvė, kūrybinis atsiskleidimas, jokio spaudimo ir besaikės pagyros. O kodėl estai geresni už mus?
Todėl, kad jie moka pasigirti. Kiek Estijoje yra biotechnologinių kompanijų? Jų bukletuose įrašyta apie 70. Iš kur? Nėra jų tiek. Jie surašo visokias bendroves, kurios užsiima įrangos tiekimu, priskiria jas prie biotechnologinių kompanijų ir giriasi, kad Estija yra biotechnologijų šalis. O mes elgiamės priešingai.
Visą laiką mes gyvename negatyviame lauke. Reikia progresuoti. Sakoma: taupykime juodai dienai. Jeigu juodai dienai taupome, tokia diena ir ateis. Investuokime į šviesią ateitį ir ji ateis.
Žiūrėkim pozityviai į save, savo valstybę, tautą. Tik pozityvas mus ir išgelbės. Būkim išdidūs.
Turime didžiuotis, kad esam maža, bet labai protinga tauta. Juk viskas prasideda nuo mąstymo. Verslas – taip pat. Jei aš imuosi kokio verslo, kokius penkis metus galvoju apie tai. Nes tu turi išmąstyti, išgalvoti. Kaip sakė Henry Fordas galvojimas yra labai sunkus darbas ir niekas jo nenori daryti. Lietuviai yra labai protinga tauta, tik labai mėgstame saviplaka užsiimti.
Aš su dideliu optimizmu žiūriu į Lietuvos ateitį, į aukštųjų technologijų plėtrą. Matau keletą universitetų, kurie stipriai vysto naujų, „pumpurinių“ įmonių atsiradimą. Be abejo, po metų iš šimto išgyvens gal vos dvi. Bet kitaip ir būti negali. Tokia pasaulio statistika.
Tam, kad pasklistų garsas apie Lietuvą, apie puikius mūsų universitetus, šimtmečių nereikia. Sako, tam pinigų neturime. Už pinigus visi gali, o jūs padarykit be pinigų. Reikia išradingumo. Pinigų yra maišai, tik gerų idėjų trūksta.
