Prieš pustrečių metų gimęs sūnus iš tiesų apvertė vilnietės gyvenimą. Ne vienus metus iki tol savo viešųjų ryšių ir interneto apklausų įmonėje dirbusi, vėliau užsienio reikalų ministrui patarinėjusi moteris stabtelėjo ir paklausė savęs: ką ir kaip turėčiau dirbti, kad ne tik per motinystės atostogas galėčiau kuo daugiau laiko praleisti su savo sūnumi?
Gimus Dovydui pradėtos skaityti įvairios ugdymo knygos, natūraliai besikaupiančios žinios ir patirtis padiktavo atsakymą – ji turinti nuo pat mažens kuo įmanoma daugiau padėti savo vaikui lavėti. Ir, žinoma, kitiems vaikams. Taip prieš pusmetį gimė kūdikių akademija „Mažųjų valdos“.
Genijais tampama
Vilniaus Naujamiesčio rajone įsikūrusios akademijos šūkis paprastas ir tuo pat metu – ambicingas: juk genijais tampama. Tampama, jeigu nuo pat ankstyvųjų dienų vaikui sudaromos tinkamos sąlygos ir jis pradedamas kryptingai lavinti.
„Kiekvienas gimęs vaikas – potencialus genijus. Bet tam, kad tas genialumas išsivystytų, jis turi turėti praktikos, o tėvai – žinių, kaip savo vaikui padėti“, – pabrėžia trisdešimtmetė Renata.
Tėvų atsakomybė šiuo atveju – didžiulė. R.Lazdin teigimu, Lietuvoje vyrauja požiūris, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas – siekiamybė ir didelė vertybė.
„Neprieštarauju. Bet esmė ta, kad laikas iki darželio – dar svarbesnis“, – tikina kūdikių akademijos vadovė ir dėstytoja.
Tad kūdikystė – auksinis mokymosi laikas. „Mažųjų valdų“ akademijos vadovė atkreipia dėmesį, kad vaiko smegenys aktyviausiai formuojasi pirmuosius šešerius metus, o tuomet kreivė krinta. „Auksiniai gebėjimo mokytis metai – iki pirmojo gimtadienio. Antrasis lūžis – 2,5 metų, kai baigiasi vaiko (pavadinsiu drąsiai) žvėriškas gebėjimas įsisavinti žalius faktus. Trečiasis lūžis – septintasis gimtadienis. Tad ir turime išnaudoti šiuos vaikui lavėti labai aktyvius etapus“, – pabrėžia moteris.
Tinkamai užsiimant ir skatinant vaiką, jis jau trejų metų gali pradėti skaityti. „Bet ta kryptimi veikti reikia pradėti nuo pat kūdikystės, kai tik vaiko rega pradeda atpažinti žodžius“, – aiškina Renata. Ir pabrėžia: svarbu pastebėti momentus, kai vaikas geros nuotaikos ir yra pasiruošęs mokytis. „Tas mokymosi skaityti laikas gali būti ir kelios minutės per dieną, bet jos – neįkainojamos vertės“, – tvirtina vilnietė.
Mokymasis turi būti smagus
Renata pateikia savo šeimos pavyzdį. Dar visai mažam sūnui ji dainuodavo rusišką lopšinę: „Tuo metu jis tik klausydavosi. Tačiau kai tik išmoko kalbėti, jis nė iš šio, nei iš to ėmė ir man tą lopšinę padainavo.“
Pati Renata lietuviškai adaptavo ir išleido mažiesiems skaityti skirtas korteles ir parašė jiems knygelę „Tikras stebuklas“.
Išklausiusi specialius kursus, R.Lazdin akademijoje taip pat veda „7 intelektų“ programos pamokas. Ji didžiuojasi akademijoje taikoma anglų kalbos mokymo per muziką programa.
„Labai svarbu anksti vaikui suformuoti nuostatą, kad mokytis yra smagu. Pirmoji mokymosi patirtis padeda pagrindą visam gyvenimui – kiek pažįstate vaikų, su džiaugsmu einančių į mokyklą? Ankstyvasis mokymasis yra mokymasis žaidimo forma, o žaidimas – tai, kas mus visus džiugina iki pat gyvenimo pabaigos“, – aiškina R.Lazdin.
Niekas nesiginčija: mama žino geriausiai
Tiesa, Renata neslepia – vien kelių valandų žaidimų ir pamokų ankstyvojo ugdymo akademijoje neužteks, nors mamos pastebi, kad vaikai iš karto tampa aktyvesni, interaktyvesni, pasikeičia jų žvilgsnis.
„Pagrindinis darbas laukia namie. Juk pirmuosius septynerius metus vaikas daugiausia laiko praleidžia prie tėvų. Vėliau augdamas jis jau niekada nesužinos tiek, kiek sužino iš tėvų“, – atkreipia dėmesį Dovydo mama.
Tuo pat metu R.Lazdin nebando paneigti įsišaknijusios tiesos, kad kiekviena mama geriausiai žino, kas tinka ir patinka jos vaikui.
„Žinoma, tai tiesiog duota gamtos, mamos geriausia jaučia savo vaikus. Bet aš šią tiesą papildau taip: mamos geriausiai žino, jeigu turi žinių. Tomis žiniomis aš ir noriu pasidalyti“, – teigia akademijos vadovė ir dėstytoja.
Vertinga ir ankstesnė patirtis
R.Lazdin turi žurnalistikos bakalauro ir sociologijos magistro laipsnius. Ar universitete sukauptos žinios ir patirtis viešųjų ryšių bei sociologijos srityje dabar eina perniek?
„Tikrai ne perniek. Viskas vedė prie to, ką dabar darau. Tiesiog pamažu kaupiau įvairias kompetencijas.
Pavyzdžiui, iš viešųjų ryšių atsinešiau gebėjimą pristatyti savo veiklą. Darbas su rinkos tyrimais leido gerai ištirti rinką, o ir pats sociologijos mokslas suteikė galimybę labai sistemingai pasidomėti vaikų ugdymo ypatumais.
Darbas Užsienio reikalų ministerijoje suteikė galimybę į daug ką žvelgti giliau.
„Ir galiausiai – gimęs sūnus kasdien duoda neįkainojamų žinių“, – džiaugiasi kūdikių akademijos įkūrėja.
