29 metų Erika Paulauskė ir 31 metų jos vyras Andrius Paulauskas prieš trejus metus atsisakė prestižinių darbų tarptautinėse įmonėse, sklandžiai besiklosčiusios karjeros ir atvertė naują puslapį.
Galimybė parduoti dėvėtus ar naujus, bet taip ir neapsirengtus drabužius, menkai nunešiotus batus ar pabodusius papuošalus, taip pat būdas įsigyti tokių daiktų. Tai 2011-ųjų kovą Lietuvos rinkai pasiūlė portalo www.tarpmergaiciu.lt savininkai.
Džiaugiasi ir konkurentais
„Kiekvienai moteriai norisi atrodyti naujai, stilingai. Kuo daugiau gražių moterų, tuo geriau. Lietuvoje buvo tokių projektų kaip mūsų, bet mes sukūrėme savo. Kaip manome, geresnį“, – kalbėjo E.Paulauskė.
Ar tai buvo paklausu? Antrą dieną, kai portalas pradėjo veiklą, jis įstrigo dėl didelio lankytojų srauto. E.Paulauskė džiaugiasi ir konkurentų, kurie taip pat veržiasi į užsienio rinką, sėkme.
„Lietuviai – protinga tauta. Čia labai daug veržlių, išsilavinusių žmonių. Mūsų šalyje sukuriama labai daug gerų produktų, kurie iškeliauja į užsienį“, – sakė E.Paulauskė.
Užuomazgos – Indonezijoje
Nuosavo verslo idėja Paulauskams šovė Indonezijoje, į kurią Lietuvoje tarptautinėje bendrovėje „Isic“ dirbusi Erika vyko įdiegti į rinką naujo produkto. Kartu su ja iškeliavo ir Andrius – patyręs programuotojas, dirbęs tarptautinėje kompanijoje „Forticom“.
„Greitai, pigiai ir ekologiškai“, – koks jų verslo pagrindinis principas, apibrėžė E.Paulauskė. Ji visų įsteigtų mainų naudotais daiktais portalų tinklo, pavadinto „Kominoi“, vadovė. A.Paulauskas – tinklo technologijų vadovas.
Nors svarbiausia jų sukurtuose portaluose prekyba, neatskiriamas to elementas – pokalbiai. Moterys www.tarpmergaiciu.lt diskutuoja įvairiomis temomis – nuo drabužių iki lovos reikalų.
„Kokias prekes pardavinėja mūsų nariai interneto portale, priklauso ir nuo sezono. Sušilus padaugėja lengvų drabužių, justi ir mados pulsas“, – sakė E.Paulauskė.
Uždirba iš reklamos
2012-aisiais lietuviai peržengė Lietuvos sienas ir atvėrė interneto parduotuves keturiose Pietryčių Europos šalyse. Šįmet kuriamos virtualios dėvėtų drabužių parduotuvės Bulgarijoje ir Vengrijoje.
Klientai susikuria savo virtualias parduotuves, nufotografuoja siūlomus daiktus, paskelbia nuotraukas ir aprašą, pirkėjams atsako į klausimus, o paskui arba susitinka gyvai, arba išsiunčia prekę paštu.
„Vakarų pasaulyje taip pat populiarūs dėvėti drabužiai ir ekologijos idėjos, tačiau ten ir konkurentų daugiau.
Tose šalyse, kuriose dirbame mes, konkurentų mažai arba jų išvis nėra“, – sakė I.Paulauskė.
Šiuo metu „Kominoi“ Lietuvoje, Slovėnijoje, Makedonijoje, Kroatijoje ir Serbijoje turi per 520 tūkst. klientų. Tiksliau, klienčių, mat vos vienas kitas vyras linkęs savo nereikalingus drabužius parduoti ar pirkti.
Per 300 tūkst. klienčių gyvena Lietuvoje. Kaip rodo bendra „Kominoi“ tinklo statistika, visose penkiose šalyse parduota, pirkta ar apsikeista daiktais jau milijoną kartų. Visų penkių šalių svetainėse iki šiol buvo įdėta 3,5 mln. daiktų.
Narystė interneto prekyvietėse nemokama, mat „Kominoi“ uždirba iš reklamos.
Vadovė tapo kliente
E.Paulauskė – viena iš www.tarpmergaiciu.lt klienčių. Ne vieną savo drabužį išskalbusi ir nufotografavusi pardavė, ne vieną ir įsigijo.
Juk pilna tokių daiktų, kuriuos nusiperki, bet jie neprilimpa. Kam laikyti? Juk jie gali kam nors kitam tikti“, – aiškino E.Paulauskė.
Pasak „Kominoi“ direktorės, nemaža dalis moterų, nutarusių atsikratyti senų drabužių, negalvoja net apie simbolinį uždarbį.
Joms rūpi, kad nenudrengtas daiktas gyventų antrąjį gyvenimą ir taip būtų puoselėjama aplinka.
Yra ir tokių, kurios siekia uždirbti. Kai kurie garsių vardų drabužiai ilgokai laukia pirkėjo, mat jų kaina siekia net kelis tūkstančius litų.
