„Pradėti tokį verslą – žiauriai sunku. Nes užsakovas paprastai prašo parodyti, ką sugebi padaryti. Dažnų įmonių istorija prasideda nuo savos šalies. Mūsų istorija irgi prasidėjo nuo savo valstybės – pirmuosius dokumentus spausdinome Lietuvoje“, - sako „Garsų pasaulio“ generalinis direktorius.
Jei pasibelsite į „Garsų pasaulį“ ir paprašysite jums pagaminti, tarkime, Tanzanijos pasą, nes jus įgaliojo ponas Petras, nieko nepešite. Priimdama užsakymą įmonė turi būti tikra, kad jį pateikė reikiamus įgaliojimus turintis asmuo ar organizacija. Tas pats galioja ir „Garsų pasauliui“: jei įmonė kreipiasi į dažų gamintoją prašydama dažų saugiai spaudai, turi įrodyti, kas ji tokia, kokia jos veikla.
Keistai skamba įmonės pavadinimas, žinant, kokia jos veikla. Tačiau kai „Garsų pasaulis“ atsirado prieš 20 metų, jos veiklos pobūdis buvo kiek kitoks. Pirminis verslas buvo susijęs su audiovizualika. Apie spaudą pradėta galvoti tuomet, kai leidžiant magnetines kasetes trūko kokybiškos spaudos tiekėjų, kurie galėtų tinkamai atspausdinti viršelius. Įmonės savininkai nusipirko rimtą spaudos mašiną. Tai buvo pirmas žingsnis spaudos link. Dabar „Garsų pasaulis“ gamina įvairias pakuotes bei saugią spaudą.
Kodėl mokame tiek, kiek mokame?
Jums nekilo klausimų, kodėl asmens tapatybė kortelė kainuoja 30 litų, o pasas – 150 litų? Arba kodėl vairuotojo pažymėjimas, rodos, mažai tesiskiriantis nuo asmens tapatybės kortelės, kainuoja daugiau – 49 litus?
V.Mieliauskas aiškina, kad kaina, kurią moka vartotojas, neatspindi sąnaudų. Tai – valstybės nustatyta rinkliava. Pavyzdžiui, Prancūzijoje asmens tapatybės korteles gyventojams duoda nemokamai.
Didžioji Britanija, kalbant apie asmens dokumentų kainas, pateikiama kaip pavyzdys: ši šalis labai tiksliai suskaičiuoja, kokios sąnaudos susidaro dokumentą gaminant, todėl ir iš gyventojo prašoma lygiai tokios pat sumos.
Tačiau, kaip sako „Garsų pasaulio“ generalinis direktorius, nemažai šalių į asmens tapatybės dokumentus žiūri per socialinio teisingumo prizmę: jei pagaminti dokumentus brangu, pasas žmogui kainuoja daugiau, kortelė – pigiau. Taip yra ir Lietuvoje.
„Šiandien tapatybės kortelės daugeliui žmonių daugiau nei pakankama, tačiau jos gamybos, išrašymo, kliento aptarnavimo sąnaudos turi būti kompensuojamos kitaip. Vadinasi, tie, kuriems reikia paso, susimoka ir už kitus“, - kalbėjo V.Mieliauskas.
Yra šalių, kur pasas kainuoja 500 JAV dolerių. O besivystančios valstybės, sprendžiančios demografinius klausimus, ieškančios būdų, kaip surašyti gyventojus, ne tik asmens dokumentus dalina nemokamai – pasiėmusiems dokumentus ir dovanas įteikia.
Kelsis į Afriką?
„Garsų pasaulio“ žvilgsniai krypsta į Afriką ir kai kurias posovietines šalis. Gali būti, kad neilgai trukus ten įsikurs įmonės gamybos ar dokumentų išrašymo padalinys.
„Mes galime gaminti pasus, Šengeno vizas. Tačiau visos didžiosios šalys – labai uždaros. Sunkiai suvokiama, kad Vokietija savo pasą gamintųsi ne Vokietijoje, nes jie patys turi bent porą rimtų gamintojų. Savo gamintojus taip pat turi prancūzai, anglai. Nors konkuruoti kainomis galėtume, tačiau net iliuzijų neturime, kad mus įsileistų minėtos valstybės, proteguojančios savo gamintojus. Todėl aktyviai dairomės į šalis, kurios savo gamintojų neturi“, - lrytas.lt kalbėjo V.Mieliauskas.
Jo vadovaujama įmonė gamina ir lietuviškus asmens dokumentus – tik plastikinis puslapis pase – šveicarų gaminys. Tačiau „Garsų pasaulis“ neišrašo nei vieno dokumento – šias paslaugas Lietuvoje teikia pati valstybė. „Lietuvoje tai sustyguota labai gerai – ir užsieniečiai giria, kad dokumentų išrašymo sistema veikia kaip laikrodis“, - sako „Garsų pasaulio“ vadovas.
Vis dėlto kai kurios šalys dokumentų išrašymą patiki verslui. Todėl „Garsų pasaulis“ su kai kuriomis šalims derasi, kad dokumentus išrašytų jie: arba čia, Lietuvoje, arba tose valstybėse, kam tie dokumentai būtų skirti.
„Lietuvoje spausdiname pasą, gaminame tapatybės kortelę, lietuviškus pašto ženklus. Lieka pinigų spausdinimas, o į tai nepretenduojame. Todėl likusios plėtros perspektyvos – tik į užsienį. Ir dar į tokias šalis, kurios daugelį baido. Pavyzdžiui, Afrikoje yra daug žmonių, kuriems reikia ir kelionių, tapatybės, automobilių dokumentų, metrikacijos dokumentų“, - pasakojo V.Mieliauskas.
Naujausias „Garsų pasaulio“ laimėjimas – bendra viza Ruandai, Ugandai ir Kenijai. Įmonė gamina Azerbaidžanui, Mozambikui, Komorams, Gvinėjai-Bisau, Madagaskarui, Salvadorui, Singapūrui, Libijai, Nepalui ir kitoms šalims. „Garsų pasaulis“ gamina ir Airijos Šengeno tipo vizas, Jungtinių Tautų ir ES oficialių institucijų asmens identifikavimo dokumentus, vaistų receptus Ispanijai.
Kalba apie akies rainelės piešinį
Anot V.Mieliausko, artimiausiais metais asmens tapatybės dokumentai atrodys taip, kaip atrodo dabar, tačiau dokumento elektroninė dalis nuolat keičiama.
2008-aisiais visų ES valstybių pasuose pradėta laikyti pirštų atspaudų informacija. Tačiau kalbos netyla apie tai, kokia dar informacija turėtų atsirasti elektroninėje asmens dokumento dalyje.
Kaip pasakoja „Garsų pasaulio“ vadovas, būta siūlymų saugoti akies rainelės piešinį. „Yra niuansų, kaip, pavyzdžiui, būtų, jei žmogus nešioja kontaktinius lęšius. Tačiau akies rainelės piešinio saugojimas – ne „Žvaigždžių karų“ scenarijus. Tuo labiau, kad kai kurios kompanijos šį kontrolės metodą taiko prie įėjimo: pridėjus akį durys atsidaro arba ne“, - kalbėjo V.Mieliauskas.
Juo labiau, kad ir lietuviškoje asmens tapatybės kortelėje yra rezervuota laisvos vietos, kurioje galėtų tilpti akies rainelės piešinys.
Užsimenama, jog kiekvienas žmogus turi savo unikalų kvapą, pagal kurį taip pat galima nustatyti tapatumą.
Kai kurios šalys į asmens duomenų dokumentus įrašo žmogaus ūgį, akių spalvą. Tačiau dėl to, kad šie duomenys per laiką gali keistis, tokia praktika nėra visuotinai priimtina.
„Yra teigiančių, kad žmogaus galvos formos geometrija irgi unikali. Tačiau patyrus galvos traumą ar užsiauginus barzdą keičiasi ir galvos forma. O piršto atspaudas net ir pažeistas atsistato. Iš siūlomų naujovių šiandien arčiausiai pripažinimo – akies rainelės piešinys“, - komentuoja V.Mieliauskas.
Saugos priemonių – per akis
Iki šių metų pabaigos Lietuvos Respublikos piliečio pase turi atsirasti papildoma apsaugos priemonė elektroninei duomenų daliai.
Kiek saugos priemonių lietuviškame pase? „Daug“, - atsako asmens dokumentus gaminančio „Garsų pasaulio“ vadovas.
Kiek tiksliai – pasakyti ne taip paprasta. Kaip yra pastebėjęs V.Mieliauskas, kuo rimtesnė valstybė, tuo saugos priemonių mažiau. Jei šalis besivystanti, išgirsite, kad asmens tapatybės dokumente nori penkiasdešimties ar net ir šimto saugos priemonių.
Saugos priemonės – ir specialus dažas užrašui, ir žodyje paslėpta klaida bei kita.
„Lietuviškuose dokumentuose, palyginti su panašiais ES dokumentais, labai daug saugos priemonių. Tik klausimas, ar visais atvejais jos atlieka savo funkciją. Lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose yra elektroninė laikmena, kurioje – visi asmens duomenys, dviejų pirštų atspaudai. O kaip dažnai ši informacija tikrinama? Kiek kartų banke yra nuskaitę šiuos elektroninius duomenis? Tik pažiūri į nuotrauką. O pridėjus dokumentą prie skaitytuvo gal pamatytų, jog nuotrauka nesutampa“, - pasakojo V.Mieliauskas.
