Marijampolės rajone, Liucinavo kaime, prieš dešimt metų nuo tūkstančio
motininių dėlių verslą pradėjusios Auros Gorbikienės vadovaujamas
biofabrikas „Lodeksa“ vienintelis Baltijos šalyse dėl atsakingo požiūrio į
darbą pelnė tarptautinį autoritetą.
„Mūsų dėlių yra visame pasaulyje“, – teigė A.Gorbikienė, kurios verslo
partnerių yra Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Anglijoje,
Italijoje, Danijoje, Maroke, Danijoje, Čekijoje ir kt. šalyse. –
Pasaulio mikrochirurgams dėles tiekiame per Anglijos biofabriką. Anglai
apvažinėjo visus Europos fabrikus ir pasirinko mus. Tuo labai
didžiuojamės.“
Bendrovės patalpose įrengtos dėlių veisimo ir auginimo, gydyklos
patalpos.
Gydymo dėlėmis nekompensuoja
Natūraliosios medicinos šalininkai, turintys kraujotakos, ginekologijos,
kvėpavimo organų, urologijos, medžiagų apykaitos, sąnarių, odos
problemų, pasigydyti dėlėmis į Liucinavą atvyksta iš tolimiausių
Lietuvos kampelių.
„Oficialiai patvirtinta 80 ligų, kurias galima gydyti dėlėmis. Per
dešimt metų neturėjome jokių pretenzijų iš klientų. Šis gydymas
nepigus ir, deja, nekompensuojamas. Vienos dėlės kaina procedūros metu
– 14 litų. Žmogui reikia nuo kelių iki keliasdešimt dėlių“, –
pasakojo A.Gorbikienė.
Moteris teigė, jog pradėti šios rūšies verslą ją pastūmėjo biomedicinos
daktarė Dalia Zapkuvienė, gydytoja Filomena Taunytė bei sveikos
gyvensenos pradininkas Lietuvoje, medicinos mokslų daktaras Algirdas
Kačergis.
„Mūsų giminėje dėlės irgi buvo naudojamos, prisimenu, kaip mano seneliai
gydėsi“, – sakė A.Gorbikienė.
Maitina veršiukų krauju
Verslininkė, kalbėdama apie unikalaus verslo pradžią, neslepia, jog
sunkiausia buvo išmokti auginti dėles: „Jų organizmas sudėtingas.
Dėles plauname kiekvieną dieną. Tačiau pirmiausia ištiriame vandenį, nes
dėlės reaguoja į menkiausius jo pokyčius.
Reikia daug rankų darbo – ne tik plauti dėles, bet ir jas
rūšiuoti. Į darbuotojų rankas dėlės nesisiurbia, matyt, jau atpažįsta.
Dėlių siuntiniai tai pat pakuojami rankomis.
Dėlės mėgsta švarą ir tylą, įdomiai reaguoja į oro pokyčius.
Pastebėjome, jog jos nemėgsta perkūnijos. Kai prieš kelerius metus
Kaliningrado srityje buvo juntamas žemės drebėjimas, visos dėlės
susivijo į kamuoliukus. Iš pradžių nesupratome, kas joms darosi.
Dėlė turi augti 9–14 mėnesių, kad ją būtų galima uždėti pacientui.
Šiuos gyvius maitiname veršiukų krauju. Jo atsivežame iš Lenkijos.
Bandėme dėles maitinti kiaulių krauju, tačiau joms nepatiko. Gal dėl per
didelio cholesterolio?“
Krizė smogė, bet nesužlugdė
Užauginta ir pamaitinta dėlė turi pusę metų badauti, kad būtų
tinkama gydyti. Dėlė sukauptas gydomąsias medžiagas suleidžia žmogui,
kai į jį įsisiurbia iš alkio, o ne dėl kilnių tikslų.
„Dėlė naudojama tik vieną kartą. Po pusmečio bado tai jai būna
paskutinė vakarienė. Nuimta nuo paciento dėlė utilizuojama. Todėl
šios paslaugos ir nėra pigios“, – pabrėžė A.Gorbikienė.
Iki 2009-ųjų metų krizės „Lodeksa“ augino apie milijoną dėlių. Sunkmečiu
jų skaičių teko sumažinti iki 300 tūkstančių. Perpus sumažėjo
darbuotojų. Dabar dėlių veisykloje dirba septyni žmonės.
„Per krizę išmokome daug ko. Pavyzdžiui, domėjausi, kaip dėlės buvo
sandėliuojamos žiemą XVIII amžiuje“, – pasakojo A.Gorbikienė,
nuolat gilinanti verslui reikalingas žinias.
Pelnosi ir kontrabandininkai
Verslininkė stebisi medikais, kurie naudoja nelegaliai gautas dėles.
„Mūsų auginamos ir nežinia kur sugautos dėlės – nėra tas
pat. Teko girdėti apie šiuos gyvius, kontrabanda atvežtus iš Černobylio
apylinkių, kuriose dėlių populiacija nežmoniškai didelė.
Pacientas turėtų paprašyti sąskaitos, kurioje parašyta, kur augintos ir
kada pirktos dėlės, kuriomis ketinama jį gydyti. Joks medikas
dėlių nelaiko ilgiau nei pusantro mėnesio“, – pabrėžė A.Gorbikienė.
Verslininkei žinomas atvejis, kai lenkų pasieniečiai viename autobuse
aptiko nelegaliai gabenamą dėlių krovinį. Pareigūnai nustatė nuo
keturių tūkstančių gyvių sklindančią didžiulę radiaciją.
