„Mes savo verslą pradėjome tėvų namuose – taigi taip, kompaniją galima įkurti nors ir garaže“, – sakė A.Dailidė klausytojams, susirinkusiems į Europos humanitarinio universiteto organizuotą viešą diskusiją.
Prienuose gyvenę paaugliai neturėjo daug veiklos, todėl susidomėjo kompiuteriais ir prieš dešimtmetį pradėjo programuoti. A.Dailidė sako tuomet negalvojęs apie jokius pasaulinius projektus – turėjo savo internetinę svetainę, sukūrė kelias programas, iš kurių užsidirbo kelis šimtus dolerių. Mokyklą lankančiam jaunuoliui tai buvo rimti pinigai.
Idėja įkurti kompaniją gimė spontaniškai: „Kažkodėl nusprendėme imtis savo verslo. Tai buvo daugiau emocinis sprendimas, nepagrįstas jokiais skaičiavimais ar logika.“
Kaip ir kitos kompanijos, technologijų startuoliai turi du pasirinkimus: ieškoti investicijų arba viską daryti patys. Jie pasirinko antrąjį kelią. Nors jis sunkesnis, turi savų privalumų: nereikia niekam atsiskaitinėti, gali užsiimti tuo, kas pačiam įdomu, o sėkmė priklauso tik nuo tavo įdedamų pastangų. Ir nėra „kostiumuoto direktoriaus, kuris trainiotųsi po biurą ir nieko nedarytų“. Visa tai suteikia papildomą motyvaciją stengtis.
Todėl sprendimą nepriimti investuotojų pasiūlytų lėšų A.Dailidė vadina vienu geriausių sprendimų.
„Neturėjome mes nei investicijų, nei nieko, tik stogą virš galvos ir maisto. Gyvenome iš tėvų kišenės, – kalbėjo jis. – Tačiau galiu pasakyti, kad bent vienos esminės klaidos, dėl kurios dabar gailėtumėmės, mes nepadarėme. Pačioje pradžioje „Skype“ įkūrėjas mums siūlė 15 tūkst. eurų investiciją mainais už trečdalį akcijų. Ilgai svarstėme, ar priimti šį pasiūlymą, nes jis tikrai gundė: mes dar nieko neturime, o jau siūlo pinigus. Laimei, susilaikėme.“
Ir iki šiol visa „Pixelmator“ kompanija priklauso patiems Dailidėms.
Žinoma, neturint finansinės injekcijos, kuri leistų samdyti papildomą personalą bei greičiau įgyvendinti idėją, iškyla kitų problemų. A.Dailidė prisimena, kad kuriant „Pixelmator“ pats devynis mėnesius dirbo po 16 valandų per dieną, be poilsio savaitgaliais ar šventinėmis dienomis (išskyrus Naujuosius metus – nes „tada visi švenčia“).
Be to, broliams teko patiems tvarkyti ir kompanijos finansus. Tai buvo vienas nemėgstamiausių jų darbų: „Buhalteriją mes patys atlikome, bet ji nei vienam nepatiko. Kartais tiesiog laukdavome, kol Valstybinė mokesčių inspekcija mums paskambins. Kas žino, gal jiems nerūpi, ką mes čia darome?“
„Pixelmator“ įkūrėjas paneigė dar vieną mitą: norint įkurti startuolį, vien idėjos neužtenka. Norint ją įgyvendinti, reikia daug ir sunkiai dirbti. Maža to, net stengdamasis visomis išgalėmis negali būti tikras, kad idėja pasiteisins ir ar niekas kitas nepasiūlys dar geresnio produkto.
„Nėra jokios vienos paslapties, stebuklingos formulės, kuri lemtų sėkmę – reikia tiesiog imti ir daryti. O pati idėja yra nieko verta: ją reikia įgyvendinti, pristatyti pasauliui ir tik tada ji taps svarbi“, – sakė A.Dailidė.
