„R.Karpuška yra geriausias. Jis tikrai padarys tai, ko jūs tikitės“, – įtikinamai žvelgdamas iš kompiuterio ekrano sako J.Belfortas. Šį įrašą ir kitų gerai pasaulyje žinomų verslo konsultantų rekomendacijas R.Karpuška vertina labiau nei pinigus, kurių jis teigė nesivaikąs.
Nuo nulio pradėjęs ir tik vidurinį išsilavinimą turintis vyras viską susikūrė pats ir dabar gali patarti: jeigu nori ką nors gauti, užsidirbti, pirmiau pats turi duoti. Nemokamai.
Stebėtina, tačiau geriausio darbo pasiūlymo R.Karpuška sulaukė tuomet, kai buvo patekęs į kone beviltišką padėtį, – kadangi neturėjo namų, darbo ir pinigų, Londone jis savaitę buvo priverstas nakvoti skolintame automobilyje.
Vertina patirtį kariuomenėje
R.Karpuškos specializacija – vaizdo pristatymai. Atėjęs į kavinę jis užsisako paprasto vandens su citrina. Tvarkingus drabužius vilkintis vyras visiškai neprimena menininko, net ir programuotojo.
Kalbėtis su Ramūnu sunkoka, nes jo mintys vis klaidžioja. „Aš kartais ir pats neatsirenku, kas, po ko ir kada buvo, ačiū, kad padedate išnarplioti tą istoriją“, – sako jis, paprašytas prisiminti gyvenimo Londone detales.
Vaikinas profesinėje mokykloje Alytuje mokėsi kulinarijos, o vėliau įstojo į kolegiją, bet po pusės metų buvo išmestas. Tuomet buvo pašauktas į kariuomenę.
Kadangi tuo metu jaunuolis buvo vienas iš nedaugelio, išmanančių darbą kompiuteriu ir programavimą, kariuomenėje gavo darbą su vieninteliu dalinyje esančiu kompiuteriu ir tuo naudodamasis tuo pat metu ieškojo norimo darbo.
Po kariuomenės vyras iškart įsidarbino vienoje vizualinės reklamos studijoje ir ėmė kurti kompiuterinius vaizdo siužetus – dirbo daug ir labai sparčiai.
„Tai buvo labai naudingos pamokos. Kariuomenėje ir toje bendrovėje išmokau disciplinos, dirbti efektyviai ir greitai. Bet nebuvau laimingas. Išėjau“, – prisimena Ramūnas ir gurkšteli vandens.
Karjeros pradžia – Londone
Londonas, 2005-ieji. Prekybos centre stovi Ramūnas su apsaugininko uniforma. Angliškai jis sugeba ištarti kelis žodžius, tad parduotuvėse skaito etiketes ir užrašus bei reklamos skelbimus, kad išmoktų kalbos. Bet tai nėra svajonių gyvenimas.
Kitais metais jis patraukė į Ispaniją, kur gyveno jo dėdė. Gerą pusmetį kaip pagalbinis darbininkas klijavo plyteles statomuose namuose: „Niekuomet nebuvau dirbęs tokio darbo.“
Ispanijoje gyveno neilgai, grįžęs į Lietuvą vėl įsidarbino vaizdo reklamos agentūroje, tačiau nejautė pasitenkinimo.
„Tuomet viską mečiau ir galutinai pabėgau į Angliją. 2007 metų pavasarį prasidėjo mano gyvenimo kelias“, – prisimena jis.
Vyras tris dienas vežiojo šiukšles, paskui dirbo viename fabrikų naktinėje pamainoje.
Pažadino filmas
„Tuo metu žiūrėjau filmą „Paslaptis“ („Secret“) ir tarsi atsibudau. Pasakiau – viskas, man nereikia boso, išeinu iš darbo. Ir visą mėnesį naujo neradau. Išsiskyriau su mergina, neturėjau pinigų – nieko, tad teko pasiskolinti jos automobilį ir savaitę jame miegoti“, – prisimena R.Karpuška.
Dar dirbdamas fabrike vyras nusprendė pamėginti gauti užsakymų, kurie jam patiktų.
„Kartą guliu ir galvoju: negi to, ką moku daryti, niekam nereikia. Tada man šovė mintis ant lapo surašyti visus savo sugebėjimus ir padaryti apie 1500 kopijų. Jas išnešiojau po namus.
Kartą man paskambino žmogus, į kurio namą ilgai nedrįsau nešti lapelio, nes būstas atrodė labai prabangus. Išdrįsau gal tik po trijų mėnesių ir jau po dviejų dienų sulaukiau skambučio – gavau užsakymą sukurti vaizdo pristatymą. Per tris darbo dienas uždirbau 1000 svarų. Fabrike tiek uždirbdavau per mėnesį“, – prisimena Ramūnas.
Tai jį įkvėpė – nedelsdamas metė darbą fabrike. Vis dėlto daugiau pasiūlymų neplūdo. Tuo metu lyg tyčia teko išsikraustyti iš nuomojamo būsto, o naujo nesusirado – liko įsikurti automobilyje.
„Tas miegojimas mašinoje davė peno pamąstymams, ar tikrai norėčiau dar kada nors čia atsidurti“, – sakė pašnekovas.
Nakvodamas automobilyje vyras neturėjo darbo, bet jau derėjosi su vienu verslininku, kuris pasiūlė iššūkį: jis investuotų į bendrovę, kurioje Ramūnas galėtų tvarkytis pats ir kurti tai, ką geriausiai išmano, – kompiuterinius vaizdus.
Pradėjo kilti karjeros laiptais
„Ką parašei tuose lapeliuose“, – klausiu R.Karpuškos prie kavinės stalo. Abu gurkštelėjome vandens.
„Tai, ko joks rinkodaros specialistas niekada nerašytų, – viską, ką darau: tai vaizdo pristatymai, animacija, kompiuterių tvarkymas. Kas tik nori“, – juokiasi R.Karpuška.
Jis apsilankė viename verslo motyvacijos seminare ir atkreipė dėmesį į ten pateikiamus vaizdo pristatymus – animaciją, į kurią buvo baisu žiūrėti: „Tada aiškiai pradėjau įsivaizduoti save, kuriantį kompiuterinę grafiką, animaciją, videomedžiagą tokiems renginiams.
Pirmąjį pristatymą sukūriau rudenį seminarui, kuriame dalyvavo 80 žmonių. Kitais metais – videoseminarui, kuriame dalyvavo jau 800 žmonių, o dar kitais metais renginiui, kuriame buvo 8000 dalyvių. Jis vyko arenoje „O2“.“
Tuo metu jis susipažino su Josephu McClendonu, dalyvavusiu ir motyvaciniame seminare „Forum One“ Lietuvoje. Jis Ramūną supažindino su Mike'u Koenigsu, vienu geriausių videorinkodaros ekspertų pasaulyje. Ramūnas visų jų paprašė įrašyti vaizdo atsiliepimus apie darbus, kuriuos jiems sukūrė. Tai atvėrė dar daugiau durų ir padėjo užmegzti daugiau pažinčių.
Dauguma R.Karpuškos vaizdo pristatymų skirti internetiniams mokymų pardavimams. Čia reikia tam tikro psichologijos supratimo. Lengviau žmogų kuo nors įtikinti ir jam parduoti, kai šneki akis į akį, nes žinai, ką galvoja. Kas kita – sudominti jį vien tik vaizdu. Turi įsispirti į jo batus, suvokti, ką žmogus nori išgirsti. R.Karpuškai tai pavyko.
Jeigu elektroniniu paštu anuomet būtumėte gavę, pavyzdžiui, J.McClendono pasiūlymą pirkti jo mokymus, reklaminis vaizdo pristatymas greičiausiai būtų susuktas Ramūno.
Visų garsenybių atsiliepimus R.Karpuška sudėjo į interneto puslapį raynimation.com, o savo patirtimi dalijasi puslapyje atmerkakis.lt. Ten rasite „30 dienų iššūkį“, į kurį, anot R.Karpuškos, sudėta visa jo patirtis.
Medžiaga ir informacija visiškai nemokama, o vėliau Ramūnas siūlo tęsti mokymus ir asmenines konsultacijas. Duodamas nemokamai labai naudingos informacijos jis susiranda klientų, kurie nori tikslingos pagalbos.
Atkakliai siekia tikslų
„Kai dabar prisimenu, kaip tuos žmones pasiekdavau, tai atrodo juokinga. O tuomet buvau pilnas baimių. Jausdavausi, kad vis dar esu tas mažas žmogus: seminare prasibrauni pro lektorių apsupusius žmones ir įteiki savo vaizdo darbų pavyzdžių.
Drebančiu balsu siūlai – gal jus tai sudomintų. Aš visų žmonių, su kuriais dirbdavau, prašydavau vaizdo atsiliepimų ir visuomet taikydavausi į pačius įtakingiausius.
Pavyzdžiui, turėjau tikslą per trejus metus pasiekti, kad dirbčiau su vienu ryškiausių motyvacijos trenerių Anthony Robbinsu. Jo knygų yra išleista ir lietuvių kalba. Ir su juo pavyko“, – pasakoja R.Karpuška.
Ramūnas prisipažįsta kažkada svajojęs ir apie Holivudą, o štai dirbo su J.Belfortu, kuris įkvėpė Holivudo filmą.
Jis teigia siekęs atgauti savivertę, nes ji buvo kritusi.
„Norėjau jaustis vertingas sau, todėl siekiau svajonių ir dalykų, kurie man atrodė svarbūs. Todėl nei verslo, nei ko nors stabilaus nekūriau, viską aukojau tam, kas buvo svarbu. Vienas svarbiausių dalykų – šeima“, – sakė R.Karpuška.
Sūnui – herojaus vardas
Pasiklydęs jausmuose Anglijoje R.Karpuška nusprendė grįžti į Lietuvą, susivokti, ko nori iš gyvenimo: „Visos mano dramos buvo sukurtos Lietuvoje, tik išgyventos kitur. Jaučiausi nevertinamas ir norėjau įrodyti sau, ką sugebu.“
Dabar R.Karpuška trejus metus gyvena Vilniuje ir augina septynių mėnesių sūnų. Jo vardas Nikas. Neatsitiktinai. Sūnų vyras pavadino vieno savo kliento, būtent astronauto, vardu.
„Kažkada svajojau turėti draugą astronautą. Nikas Halikas yra Australijos civilinis astronautas, nuveikęs daug fantastiškų dalykų. Mes esame geri draugai. Jis išsikėlęs dešimt gyvenimo tikslų, iš kurių aštuonis jau įgyvendino. Devintas yra apsilankyti tarptautinėje kosminėje stotyje – jis jau nusipirkęs vietą ten skristi.
Paskutinis N.Haliko tikslas – Mėnulis. Jeigu jam nepavyktų ten nuskristi, jis yra įsigijęs paslaugą, kad kremuoti jo palaikai būtų išbarstyti Mėnulyje. Toks jis žmogus“, – šypsosi pašnekovas.
