Neseniai jis tapo bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininku. Apie naujas pareigas, Panevėžio bendrovės sėkmę ir ateities planus – R. Petrausko interviu portalui lrytas.lt.
– Prieš mėnesį tapote „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininku. Šios naujos pareigos jums – naujas iššūkis, jūsų, kaip vadovo, įvertinimas? Kuo sudomino šis darbas?
– „Lietuvos energijos“ valdybos nariu esu nuo praėjusių metų rugsėjo. Kadangi esu vyriausias jos narys, nuo šio vasario, kai iš valdybos pasitraukė ankstesnis jos pirmininkas, ėjau valdybos pirmininko pareigas.
Pagal „Lietuvos energijos“ įstatus, iš viso valdyboje dirba penki nariai. Kiekvienas iš jų gali tapti valdybos pirmininku. Tai, kad kiek daugiau nei prieš mėnesį juo išrinktas buvau būtent aš, mano nuomone, rodo kitų valdybos narių pasitikėjimą manimi.
Šį pasitikėjimą aš labai vertinu ir valdybos pirmininko pareigas pirmiausia laikau nemenku iššūkiu ir didele atsakomybe.
Valdyba yra vienas iš „Lietuvos energijos“ valdymo organų. Na, o visi bendrovės organai ir jų nariai privalo veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, turi siekti bendrovės veiklos tikslų.
Taigi, ir mano tikslas pirmiausia yra dirbti taip, kad nustatytų tikslų būtų kuo greičiau pasiekta, siekti, kad akcininkų, kurie ir pakvietė mane dirbti „Lietuvos energijos“ valdyboje, lūkesčiai būtų pateisinti.
To siekiu stengdamasis kuo geriau atlikti „Lietuvos energijos“ valdybos darbo reglamente nurodytas valdybos pirmininko funkcijas, tarp kurių yra valdybos posėdžių sušaukimas, tinkamos tvarkos posėdžiuose ir darbotvarkės laikymosi užtikrinimas, balsavimų skelbimas bei rezultatų paskelbimas ir taip toliau.
– Kuo jus, sėkmingai dirbančios bendrovės vadovą, sudomino darbas „Lietuvos energijos“ valdyboje?
– „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovauju jau kone keturiolika metų. Tai iš tiesų gana ilgas laikotarpis, tad atėjo metas imtis naujų iššūkių.
Kompanijai planuojant plėtrą į Kiniją, Rusiją ir kitas pasaulio šalis, mačiau atsiveriant daug naujų galimybių ir nusprendžiau dar pasimokyti, kad galėčiau kuo geriau tomis galimybėmis pasinaudoti.
Tad pernai baigiau mokslus Bendrovių valdymo institutą Baltijos šalyse ir gavau profesionalaus valdybos nario kvalifikaciją. Po to sulaukiau pasiūlymų tapti nepriklausomu valdybos nariu ne vienoje įmonėje. Vieno iš pasiūlymų sulaukiau ir iš „Lietuvos energijos“.
Turiu pasakyti, kad apie šį pasiūlymą ilgai svarsčiau. Ne kartą lankiausi įvairiuose „Lietuvos energijos“ padaliniuose, kalbėjausi su bendrovės darbuotojais, gilinausi į bendrovės veiklą, kol įsitikinau, kad mano darbas bus abipusiai naudingas ir sutikau tapti valdybos nariu.
Mano akimis, šio darbo prasmė ir tikslas – duoti bendrovei tiek, kiek galiu, ir kartu papildyti savo žinių ir patirties bagažą. „Lietuvos energija“ – didelė, išskirtinė įmonė, veikianti ypatingoje rinkoje, tad iš tiesų įdomu prie jos veiklos betarpiškai prisidėti.
„Dirbdamas „Lietuvos energijos“ valdyboje nuolatinio finansinio atlygio negaunu. Man, kaip nepriklausomam valdybos nariui, atlyginama už atliktus konkrečius ir reikalingus darbus. Bendrovės akcijų neturiu.
– Ar darbas „Lietuvos energijos“ valdyboje netrukdo tiesioginei jūsų veiklai – vadovavimui bendrovei „Schmitz Cargobull Baltic“?
– Stengiuosi, kad mano darbas „Lietuvos energijos“ valdyboje nedarytų jokios įtakos „Schmitz Cargobull Baltic“ veiklai. Pirmaisiais mėnesiais, kai teko nagrinėti „Lietuvos energijos“ strategiją, gilintis į jos veiklos specifiką ir svarbiausius projektus, tam teko tiesiog paskirti šiek tiek laiko iš savo laisvalaikio.
Dabar, kai jau gerai jaučiu „Lietuvos energijos“ pulsą, viskas tapo paprasčiau, pasiruošimas posėdžiams nebereikalauja tokių didelių laiko sąnaudų.
Valdybos posėdžiai Elektrėnuose, kur įsikūrusi „Lietuvos energijos“ būstinė, ar kituose įmonės padaliniuose vyksta kartą per mėnesį. Jiems reikia pasiruošti, tačiau surasti tiek laiko įdomiam darbui nėra labai sudėtinga.
Beje, mano darbas abiejose įmonėse gali tapti ir nemažu privalumu joms abiems. Vasario mėnesį „Schmitz Cargobull Baltic“ komanda lankėsi „Lietuvos energijoje“, pastarosios atstovai apžiūrėjo ir mūsų bendrovę, kalbėjome apie tai, kaip valstybės valdomoje įmonėje galima sėkmingai įgyvendinti gerąją verslo praktiką, kuri puikiai veikiai privačiame sektoriuje.
Tokios pasikeitimo patirtimi sesijos – puikus būdas rasti naujų idėjų abiejų įmonių veiklos tobulinimui.
– Kiek laiko vadovausite „Lietuvos energijos“ valdybai – ar yra tam tikra kadencija?
– Vadovaujantis bendrovės įstatais, valdybos pirmininko, kaip ir visos valdybos narių, kadencija yra ketveri metai nuo jį išrinkusio akcininkų susirinkimo sušaukimo dienos. Taigi, mano kadencija „Lietuvos energijos“ valdyboje baigsis 2016-ųjų rudenį.
– Kaip naujas jūsų pareigas įvertino šeima – žmona Jolanta, sūnūs Žilvinas ir Paulius? Ar nesumažėjo laiko, kurį praleidžiate su šeima, nepritrūkstate laiko savo pomėgiams – buriavimui, kalnų slidėms, važinėjimui dviračiais, buvimui gamtoje? Kaip jūs viską spėjate?
– Šeima šiam žingsniui pritarė. Nenuskriausti artimųjų ir skirti jiems pakankamai laiko padeda tinkamas darbų ir laiko planavimas.
Ir „Schmitz Cargobull Baltic“, ir „Lietuvos energijoje“ valdybos posėdžiai bei kiti reikšmingi įvykiai planuojami metams į priekį, o abiejų bendrovių vadovų komandos yra labai profesionalios.
Tad man svarbu dalyvauti susitariant dėl strategijos ir krypties, nustatant svarbiausius tikslus ir rodiklius, o jų įgyvendinimą galima patikėti bendrovių darbuotojams.
Be to, aš jau esu sukaupęs nemažai patirties, kad galėčiau atsirinkti, kas iš tikrųjų yra svarbu ir kam turėčiau skirti savo laiko ir jėgų. Taigi, kol kas sėkmingai randu laiko ir darbui, ir šeimai, ir pomėgiams. Štai šį balandį porą savaičių jau praleidome buriuodami šiltuose kraštuose.
– Kai tarėmės dėl interviu, minėjote, kad šiomis dienomis vyksta svarbios derybos.
– Iš tiesų, tikiuosi, kad netrukus sėkmingai susitarsime dėl vieno tikrai didelio užsakymo bei kelių mažesnių, tačiau ne mažiau svarbių. Plačiau apie juos galėsime kalbėti, kai susitarimai jau bus pasirašyti.
Kol kas galiu pasakyti, kad pagrindinės mūsų rinkos išlieka tos pačios – tai Vokietija, Rusija, Skandinavijos šalys. Tiesa, nors rinkos tos pačios, darbas jose – tikrai ne toks pat. Poreikiai šiose rinkose nuolat keičiasi, todėl dvi dešimtys mūsų inžinierių įtemptai dirba kurdami ateities produktus, plėsdami paslaugų spektrą.
Iš viso „Schmitz Cargobull Baltic“ šiuo metu dirba apie 330 darbuotojų. Tai jų nuopelnas, kad 2012-2013 m. finansiniai metai buvo patys geriausi bendrovės istorijoje. Bendrovės pardavimai pasiekė 439 mln. litų, pelnas prieš mokesčius – 50,9 mln. litų.
Pagal paruošą bendrovės vystymo planą, per artimiausius trejus ketverius metus į įmones plėtrą, naujus produktus bei veiklos tobulinimą planuojame investuoti apie 31 mln. litų. Ir toliau sieksime patenkinti mūsų klientų, darbuotojų ir akcininkų lūkesčius.“
Apie bendrovę „Schmitz Cargobull Baltic“:
Panevėžio bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius, 50-metis Raimundas Petrauskas ne veltui buvo išrinktas „Metų vadovu 2011“. Jo vadovaujama bendrovė net du kartus sugebėjo išlipti iš finansinės duobės, grasinusios bankrotu.
R. Petrauskas po inžinerijos studijų kartu su grupe jaunų inžinierių pradėjo dirbti tuo metu klestėjusios bendrovės „Aurida“ 1989 metais įsteigtoje dukterinėje įmonėje „Auviga“. Buvo nupirkti reikiami įrengimai, pastatyti pastatai ir 14-os žmonių kolektyvas ėmėsi darbo – namelių ant ratų gamybos.
Tačiau 1994 metų spalį „Auvigai“ buvo iškelta bankroto byla. Taip įvyko ne dėl to, kad ji dirbo nuostolingai ar jos produkcija neturėjo paklausos. Tiesiog ši dukterinė „Auridos“ bendrovė nesėkmingai dalyvavo naftos versle ir ją prispaudė milžiniškos skolos.
Iki tol inžinieriumi-konstruktoriumi, technikos direktoriumi „Auvigoje“ dirbęs R. Petrauskas tapo šios bendrovės bankroto administratoriumi ir ėmė sukti galvą, kaip jai būtų galima padėti. Nesitikėdami gelbėtojų rasti Lietuvoje, įmonės vadovai ėmė ieškoti partnerių tarp žinomų užsienio kompanijų.
1997 metais įmonė ėmė atsigauti – gavo rimtų užsakymų iš „Schmitz Cargobull“ (Vokietija), o dar po poros metų tapo šios kompanijų grupės dukterine įmone „Schmitz Cargobull Baltic“. Buvo pastatyta nauja gamykla, įsigyti modernūs įrengimai.
Tačiau šiai sėkmingai dirbančiai Panevėžio bendrovei po dešimtmečio vėl atėjo sunkūs laikai – visu smarkumu kirto pasaulinę rinką užgriuvusi ekonominė krizė.
Daugiausia su užsienio užsakovais dirbanti „Schmitz Cargobull Baltic“ viena pirmųjų iš Lietuvos bendrovių susidūrė su ekonominiu sunkmečiu. Jau 2008 metų vasarą, kai daug kas netikėjo, kad užgrius krizė, ir toliau nerūpestingai gyveno, ši įmonė jau pajuto, kad bręsta rimtos ekonominės problemos.
Tų pačių metų rudenį „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovai kartu su visu kolektyvu atvirai aptarė susidariusią padėtį, svarstė, kaip išgyventi krizės laikotarpiu. Buvo nuspręsta ieškoti naujų rinkų, stengtis didinti pardavimus ir kiek įmanoma mažinti sąnaudas.
„Pasitikdami krizę pasiruošėme tris galimus ekonomikos smukimo scenarijus. Deja, išsipildė blogiausia prognozė – mūsų pardavimai krito 80 procentų“, – lrytas.lt anksčiau yra pasakojęs bendrovės generalinis direktorius.
Iki tol vos spėję suktis, 2009-aisiais bendrovės darbuotojai nebeturėjo ką veikti – darbo nebuvo.
Pasak R. Petrausko, tuo metu dalis darbuotojų paliko įmonę – išėjo maždaug pusė cechų darbininkų. Su pasilikusiais bendrovės darbuotojais susitarta, kad pusę darbo dienų, gaudami minimalią algą, jie praleis namie, o likusią dalį, gaudami visą atlyginimą, praleis įmonėje – mokysis, tobulins darbo vietas bei procesus, atsiradusį laisvą laiką skirs naujiems produktams kurti.
Krizės sąlygomis bendrovė „Schmitz Cargobull Baltic“ dirbo pusantrų metų. Gamybos vadybos magistrantūrą baigusio R. Petrausko nuomone, sėkmingai atsitiesti po krizės jų bendrovei pavyko taikant pažangius gamybos, vadybos organizavimo metodus ir įdiegus „Lean“ sistemą.
Ši sistema, kurią jau seniai savo gamyklose taiko visame pasaulyje žinoma japonų korporacija „Toyota“, grindžiama principu, kad būtina atpažinti ir pašalinti vertės nekuriančius darbus ir mažiausiomis sąnaudomis pasiekti geriausią rezultatą.
Lietuvoje įsikūrusi bendrovė iš kitų koncerno „Schmitz Cargobull“ įmonių išsiskiria tuo, kad gali lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir tomis pačiomis gamybos linijomis gaminti skirtingą produkciją. Tuo tarpu kitos koncerno gamyklos specializuojasi ir gamina tik tam tikro tipo gaminius.
Toks požiūris į darbą ir darbuotojus padėjo bendrovei „Schmitz Cargobull Baltic“ ne tik išlikti per krizę, bet ir pastaraisiais metais pasiekti pačių geriausių rezultatų.
