Ūkininkai fermoje įdarbino sliekus iš Kalifornijos

Vilkaviškio rajone šios veiklos rimčiau ėmėsi du ūkininkai. Viena sliekų ferma įsikūrusi Serdokų kaime. Jos savininkas Kęstutis Lenkauskas ir Jonas Krušinskas sliekininkystės verslą pradėjo prieš metus.

Šis verslas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas.

Biohumuso - natūraliai švarios organinės ir mikrobiologinės trąšos - gamybos procesas yra lėtas, o sliekai mėgsta komfortą. 

„Pradėjome nuo dešimties dėžių. Per metus jų padaugėjo penkis šešis kartus. Plėtra priklauso nuo sliekų dauginimosi. Jiems svarbiausia - šiluma. Be to, sliekai nemėgsta triukšmo ir ir šviesos“, - portalui lrytas.lt pasakojo J. Krušinskas.

„Sliekams reikia daug priežiūros. Be to, reikėjo tinkamai įrengti patalpą. Apšiltinome sienas, žiemą nuolat kūrendavome pačių susimeistrautą krosnį, nes sliekai bijo šalčio. Sukūrenome apie 20 kubinių metrų malkų“, - pasakojo K. Lenkauskas.

Šį verslą pradedantiems ūkininkams pasisekė: už pirmuosius Kalifornijos sliekus - 30 kilogramų - jie sumokėjo apie 3 tūkstančius litų, tačiau karvių bei arklių mėšlo iš apylinkių gyventojų gavo nemokamai.

Teisingai prižiūrimi sliekai gerai dauginasi. K. Lenkausko manymu, dabar jo fermos dėžėse „dirba“ maždaug 5 milijonai Kalifornijos sliekų.

Vienas Kalifornijos sliekas per metus gali atsivesti apie 1500 palikuonių ir gyvena iki 16-os metų. įprastų sliekų vislumas yra 10 kartų mažesnis, ir gyvena jie 4 kartus trumpiau.

Vieną dėžę, kurioje yra maždaug 60 kilogramų natūralių trąšų, sliekai perdirba per metus.

Biohumusas gaminamas iš mėšlo, kuris, kaip sako ūkininkai, turi būti perdegęs - be specifinio kvapo ir nebekaistantis,- bei įvairių organinių atliekų, kurios gerai pūva. Tinka vaisių ir daržovių atliekos, kruopos, lapai, nupjauta žolė, kiaušinių lukštai, medžio pjuvenos ir net kavos tirščiai.

Gamtos subalansuotą trąšą ypatingai vertina užsieniečai.

Biohumuse nėra piktžolių sėklų, jis neleidžia kauptis nitratams ir sunkiesiems metalams.

Juo galima tręšti miškus, sodus, gėlynus, daržus ir vazonines gėles.

„Biohumuso savo daržams, gėlynams gali pasigaminti ir nuosavuose namuose gyvenantys žmonės, tai tikrai puiki trąša, kuriai reikės nedaug sliekų ir pūvančių atliekų“, - rekomendavo J. Krušinskas.

Į klausimą, kodėl šiuo verslu užsiimantys ūkininkai „įdarbina“ būtent Kalifornijos raudonuosius sliekus, o ne lietuviškus, K. Lenkauskas atsakė, jog niekas neprikasinės tiek vietinių sliekų, kiek jų reikia verslo pradžiai.

Be to, lietuviški sliekai, ūkininkų nuomone, dirba daug lėčiau nei specialiai JAV mokslininkų daugiau nei prieš pusę šimtmečio išvesta kompostinių sliekų veislė.

Biohumusas pasaulyje pripažintas efektyviausia organine trąša, todėl jo paklausa yra didžiulė.

Specialistai tvirtina, jog biohumusas yra 10-15 kartų veiksmingesnis už kitas organines trąšas. Tarkime, vietoj 30-60 tonų mėšlo užtenka 2-4 tonų biohumuso. Jis dirvą tręšia kelerius metus.

Sliekų fermos savininkas K. Lenkauskas jau dairosi, kur realizuoti per metus pagamintą biohumusą: „Tarsimės su ūkininkais, prekybos centrais. Užsienyje šios trąšos paklausa yra didžiulė, tačiau kol kas bandysime realizuoti savoje rinkoje“.

K. Lenkauskas ir J. Krušinskas neslėpė, jog verslo pradžioje jie neišvengė klaidų.

„Kartą sliekai iš dėžių buvo pabėgę, - šypsosi J. Krušinskas. - Padaviau iš lauko ką tik atneštą jų maistą - kompostą, - o jis , pasirodo, buvo per šaltas. Sliekams nepatiko, tai jie ir išsilakstė.

Visaip juos grąžinome į dėžes: ir rinkome, ir šlavėme, ir drėgną skudurą ant žemės dėjome. Kadangi sliekai nemėgsta šviesos, įjungėme elektrą, ir likusieji grįžo atgal“.