R. Dijoko įkurta įmonė „Statga“ netrukus sugebėjo pelnyti Švedijos koncerno „ROL International“ dėmesį.
Pelningi švedų užsakymai padėjo Šiaulių įmonei išaugti ir sustiprėti. Verslo perspektyvos atrodė viliojančios.
Tačiau kai 2006 metais „Statga“ buvo pasiūlyta tapti ROL grupės nare, R. Dijokas nedvejodamas pasinaudojo šiuo pasiūlymu ir iš verslininko vėl tapo samdomu darbuotoju – šiaulietis buvo paskirtas švedų kapitalo įmone tapusios bendrovės „ROL/Statga“ vykdomuoju direktoriumi.
Darbas vyko trimis pamainomis
Toks bendrovės „Statga“ įkūrėjo sprendimas dar labiau paskatino įmonės plėtrą.
Šiauliuose įkurta įmonė, kurioje kažkada dirbo vos keli žmonės, tapo vienu Šiaulių krašto pramonės įmonių lyderiu. Net 98 proc. pernai 75 mln. litų apyvartą pasiekusios įmonės produkcijos yra eksportuojama.
Inovatyvūs gaminiai šioje įmonėje yra gaminami tokiomis pačiomis staklėmis, kokios naudojamos ir JAV kosmoso industrijoje, ir „Formulės-1“ bolidų gamybai, o 230 bendrovės darbuotojų gali džiaugtis bene didžiausiais atlyginimais Šiaulių regione.
Ne vieną verslo apdovanojimą pelniusios bendrovės dinamiką apibūdina ir darbuotojų skaičiaus augimas, ir gamybinių pajėgumų išnaudojimas.
Po trumpo dėl pasaulinės krizės atsiradusio sąstingio 2008-aisiais bendrovės darbuotojų skaičius kasmet beveik padvigubėdavo, o pernai norint įvykdyti gautus užsakymus darbas šioje įmonėje vyko trimis pamainomis.
„Kaip tokių rezultatų pavyko pasiekti vos per trylika įmonės gyvavimo metų?“ - paklausiau R. Dijoko.
„Įmonės pasiekimai - tai ne vieno žmogaus nuopelnas, o komandinio darbo pasekmė“, - atsakydamas į klausimą kuklinosi R. Dijokas.
Statybos inžinieriaus specialybę įgijęs R. Dijokas sakė iškart ieškojęs darbo toje sferoje, apie kurią išmanė. Jaunas specialistas džiaugėsi pradėjęs dirbti modernias vitrinas ir duris iš šveicariškų profilių gaminančioje įmonėje.
„Dideli langai, stiklinės vitrinos per visą pastato sieną tapo iššūkiu prie grotuotų medinių langų tuomet įpratusiems vartotojams.
Darbas į klientų poreikius orientuotoje verslių žmonių įmonėje tapo man puikia mokykla. Dirbant projektų vadovu tekdavo ne tik bendrauti su užsakovais, bet ir pamatyti, kaip vyksta gamyba“, - karjeros pradžią prisiminė R. Dijokas.
Nusprendė imtis savo verslo
Šešerius metus samdomu darbuotoju pradirbęs šiaulietis imtis savo veiklos nusprendė pasikeitus aplinkybėms.
„Ėmus byrėti kolektyvui, keli darbuotojai išėjo iš įmonės. Neslėpsiu, kad tuo metu ir man buvo kilę įvairių minčių – rimtai svarsčiau ir apie galimybę emigruoti. Tačiau suvokiau vieną dalyką - jei išvažiuosiu, tai prarasiu ir šešerių metų įdirbį, ir per tą laiką užmegztus ryšius su užsakovais.
Įmonę palikę ir savo cechą įkūrę keli bendradarbiai pasiūlė man surasti jiems papildomų darbų. Kadangi žinojau rinkos poreikius ir turėjau patirties bendraujat su klientais, nusprendžiau pamėginti.
Dėl nedidelių gamybinių patalpų bei techninės įrangos stokos šiame ceche nebuvo galima gaminti erdvinių gaminių, todėl nusprendėme pradėti nuo laiptų ir turėklų gamybos. Ėmus juos gaminti pavyko panaudoti anksčiau sukauptą patirtį, vėl atsirado klientų ratas.
Stengėmės gaminti ne kelis, o labai daug skirtingo dizaino gaminių. Būtent tai ir papirko mūsų klientus.
Ėmęsi laiptų bei turėklų gamybos susidūrėme ir su sezoniškumo problema. Nuo pavasario iki rudens turėdavome darbo, o žiemą jo nebelikdavo. Tuomet nusprendėme žiemą gaminti nerūdijančio plieno gyvatukus – tapome šio produkto iš nerūdijančio plieno gamybos pradininkais Lietuvoje“, - sakė R. Dijokas.
Pakvietė atvykti į Švediją
Didžiuliu postūmiu vystant verslą R. Dijokui tapo pažintis su Švedijos kompanijos „ROL International“ atstovais. Pasaulyje žinomus prekybinės įrangos gamintojus – ROL grupės narius – į Lietuvą atvedė jų produkcijos pirkėjas koncernas „Ikea“, kuris ryšių sau ir savo partneriams su Lietuvos gamintojais suskato ieškoti atsižvelgęs į darbo rinkos pokyčius ir tendencijas.
Lietuvos įmonių sąrašą, kuris galėtų sudominti ROL atstovus, buvo sudariusi Lietuvos Eksporto plėtros agentūra.
„Lankydamiesi Šiauliuose švedai pastebėjo, kad šiame sąraše nėra kompanijos, kuri gamintų komponentus iš nerūdijančio plieno. Parduotuvėms tiekiama prekybinė įranga yra gaminama iš nerūdijančio plieno.
Vakarų Europoje tokių gaminių savikaina yra didelė. Aišku, ROL galėjo galvoti apie partnerystę su Kinijos įmonėmis, bet šioje veiklos sferoje nuo gaminio koncepcijos sumanymo iki jo patekimo į parduotuves kartais prabėga vos keli mėnesiai. Todėl įsitekti į tokius terminus vykdant gamybą tolimoje Kinijoje neįmanoma.
Šiauliuose besilankantiems ROL atstovams buvo rekomenduota mano mažytė įmonėlė, ir jie ja susidomėjo. Jau per pirmą susitikimą švedai pasikvietė mane atvykti į svečius ir pasižiūrėti, kaip jie organizuoja darbą“, - bendradarbiavimo pradžią prisiminė R. Dijokas.
Pribloškė automatizacijos lygis
Švedijoje apsilankiusį šiaulietį nustebino aukštas gamybos automatizacijos lygis.
„Tuo metu Šiauliuose jau buvo įmonių, turinčių modernių metalo apdirbimo staklių, tačiau tai, ką pamačiau Švedijoje, mane pribloškė. Supratau, kad mes dar mažai ką suvokiame apie gamybos organizavimą.
Į didžiulę 22 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamyklą atvažiavome jau vakare. Nors žmonių gamykloje nesimatė, čia virė darbas, slinko konvejerio linija, judėjo manipuliatoriai, veikė presai ir automatinės staklės.
Tai matydamas pagalvojau, kad mes su taip organizuota gamyba konkuruoti nepajėgsime.
Tačiau ne visi procesai gali būti automatizuoti. Klientui reikėjo komponentų iš vamzdžių. Tokiems komponentams pagaminti reikia rankų darbo.
Mes pradėjome ROL kompanijai tiekti tam tikras nedideles iš vamzdžių pagamintas detales.
Man buvo smalsu sužinoti, kaip švedai organizuoja gamybą, ar taip ją organizuoti galėtume ir mes.
Gamindami ir tiekdami šiuos komponentus po truputį mokėmės. Baltijos šalims paskirtas ROL projektų vadovas negailėjo mums patarimų. Na, o mes mokėjome šių patarimų klausytis...“, - sakė R. Dijokas.
Nedvejodamas pardavė kompaniją
Po ketverių metų bendradarbiavimo ROL pasiūlė nupirkti kompaniją „Statga“.
„Gavęs šį pasiūlymą ilgai nedvejojau. Aš suvokiau, kad būti išorėje, o ne viduje nėra taip naudinga, nes viena yra tai, ką tu gali pamatyti akimis, o visai kas kita, kai tu gali paklausti, ir tau bus atsakyta į visus nežinomus klausimus.
Lietuvoje daugelis verslių žmonių siekia būti nepriklausomais verslininkais. Aš pasukau priešingu keliu ir nesigailiu.
Būdamas nedidelės įmonės savininkas, kad galėtum viską aprėpti: ir bendrauti su klientais, ir organizuoti tiekimą, ir rūpintis gamybos reikalais bei gaminių pristatymu klientams - iš esmės turi būti superžmogumi.
Daugelį metų dirbau be atostogų. Jų praktiškai neturėjau jau dirbdamas vadybininku, o pradėjus savo verslą laisvalaikio liko dar mažiau. Nebelikdavo laiko nei savišvietai, nei įmonės tobulinimui.
Įdiegė gamybos valdymo sistemą
Pardavus įmonę situacija pasikeitė – tada buvo galima važiuoti į ROL kompaniją ir klausinėti apie viską, kas tave domina. Į visus klausimus buvo atsakyta. Gavome pavyzdį, kaip reikia organizuoti darbą. Pas mus buvo įdiegta gamybos valdymo programa IFS.
Ši programa, į kurią tereikia sukelti duomenis, organizuoja darbą mūsų įmonėje. Kai gamyboje naudojama per 30 tūkst. komponentų, be tokios programos suvaldyti tiekimo, gamybos bei produkcijos išvežimo srautus būtų praktiškai neįmanoma.
IFS sistema planuoja visą gamybos procesą ir nurodo, kada ir ką gaminti. Kiekviena detalė turi būti pradėta ir baigta gaminti sekundžių tikslumu - gamybos barai gauna gamybos lydraščius ir pagal juos dirba. Taip galima suvaldyti visą procesą ir apskaičiuoti atskirų darbuotojų produktyvumą.
IFS gamybos valdymo sistema praktiškai užkerta kelią ir vagystėms.
Nuolat vyksta inventorizacijos, ir mes žinome žaliavų likučius. Į mūsų sandėlius patekę komponentai čia neužsiguli ir greitai virsta gaminiais. Jei tokį virsmą būtų galima pavadinti ciklu, tai jų per mėnesį mūsų įmonės sandėliuose įvyksta net dvylika.
Naudodamiesi IFS sistemos teikiamais privalumais mes galime žinoti žaliavų likučius“, - įmonėje įdiegtomis naujovėmis džiaugėsi R. Dijokas.
Ruošiasi statyti naują gamyklą
Kelerius pastaruosius metus nepaliaujamai augusi „ROL/Statga“ šiuo metu vykdo apie trečdalį ROL įmonių grupei tenkančios gamybos. Tačiau R. Dijoką džiugina ne tiek išaugę „ROL/Statga“ gamybiniai pajėgumai, kiek ROL grupės strategų sprendimas į Šiaulius perkelti ne tik gamybą, bet ir intelektualinius darbus.
Jei anksčiau administravimas, brėžinių braižymas ir bendravimas su klientais vykdavo Švedijoje, tai dabar šie darbai jau vyksta ir Šiauliuose.
„Mes jau žinome ir galime papasakoti apie kompanijoje gaminamus produktus, mes subūrėme komandą, kuri gali kalbėti užsienio kalbomis, mes esame pakankamai kompetentingi patarti techniniais klausimais. Todėl aptarnaujantį personalas – su klientais bendraujantys projektų vadovai, inžinieriai, žaliavų pirkėjai – įmonėje „ROL/Statga“ didėja kitų ROL grupės įmonių sąskaita.
ROL grupės įmonės turi tris veiklos sferas. Vienas sfera yra prekybinės įrangos gamyba parduotuvėms. Kita veiklos sfera – metalo apdirbimo paslaugos grupės įmonėms ir išorės klientams.
Trečia veiklos sfera yra reguliuojamo aukščio stalų stovų gamyba. Tokie stovai ne tik keičia stalviršio aukštį, bet ir turi įvairių patogių laikiklių, kurie darbo stalą padeda estetiškai įkomponuoti į aplinką“, - sakė R. Dijojas.
Pernai 74 mln. litų apyvartą (apie 5 proc. šios sumos sudarė pelną) pasiekusi „ROL/Statga“ įsikūrusi trijuose gamybiniuose patalpose, kurių bendras plotas siekia 13,5 tūkst. kvadratinių metrų.
Atsižvelgdama į augimo tendencijas įmonė planuoja gamybinius plotus padidinti iki 19 tūkstančių.
Iš trijų dabar naudojamų gamybinių patalpų tik vieną pasilikti ketinanti „ROL/Statga“ pavasarį Šiaulių industriniame parke turėtų pradėti naujos gamyklos statybą.
Bandys išlaikyti tą pati lygį
Tai, kad pastaruoju metu „ROL/Statga“ nepaliaujamai augo, įmonės direktorių ir džiugino, ir kėlė nerimą.
„2011 metų mūsų apyvarta siekė 47 mln. litų, o pernai ji išaugo iki 74 mln. litų.
Tačiau augimas turi ir neigiamų pasekmių. Smarkiai augant darbuotojų skaičiui, atsiranda didesnė broko tikimybė. Šiemet planuojame išlaikyti tą patį gamybos lygį, gal kažkokius procesus automatizuoti, o svarbiausia - dirbti su žmonėmis, juos mokyti ir patiems mokytis.
Apyvartos augimas lemia didelį užimtumą - nebelieka laiko pagalvoti, kaip pašalinti atsirandančius trūkumus, nebelieka laiko tobulintis. Dar prieš pusantro mėnesio įmonė dirbo trimis pamainomis.
Pastebėjau, kad kiekvienais metai tekdavo susidurti su tam tikrais iššūkiais.
Kasmet atsiranda tam tikrų užduočių ir kasmet iškyla nauji lyderiai.
Vadovas nebūtinai turi būti tuo vieninteliu lyderiu. Vadovo funkcija yra kintanti. Šiuo metu mano misija yra - suburti gerą kolektyvą, atrasti silpnas įmonės vietas ir jas eliminuoti“, - savo filosofiją dėstė R. Dijokas.
Rūpinasi ir darbuotojų sveikata, ir atlyginimais
Pasak bendrovės „ROL/Statga“ vadovo, visos įmonės turi savo filosofiją ir vertybes.
„Mes labiau orientuoti į tą vakarietišką bendravimą: norime sąžiningai dirbti, sąžiningai užsidirbti. Ką reiškia sąžiningai dirbti? Tai reiškia, kad darbuotojas neapgaudinėja darbdavio, o darbdavys neapgaudinėja darbuotojo.
Darbuotojas turi domėtis savo atliekamu darbu ir jį sąžiningai atlikti, o darbdavys - ne tik mokėti deramą atlyginimą, bet ir pasirūpinti darbuotojų darbo sąlygomis.
Mes investuojame į darbo aplinką, ventiliacijos sistemas, specialius skafandrus, darbo rūbus, apsaugos priemones – o tai, patikėkite, yra dideli pinigai.
Konkretizuoti mūsų įmonėje mokamų atlyginimų nenorėčiau. Galiu pasakyti, kad mes nuolat sekame, kokie atlyginimai mokami regiono įmonėse, ir stengiamės mokėti šiek tiek daugiau.
Galiu pasakyti, kad mūsų įmonę palieka tikrai labai mažai darbuotojų“, - sakė R. Dijokas.
Sulaukia tik gerų atsiliepimų
Bendrovės „ROL/Statga“ direktorius sakė, kad jį džiugina klientų atsiliepimai.
„Šiemet sulaukėme labai daug klientų. ROL grupės pardavimo kompanijos vežė klientus į Šiaulius, nes pagal koncerno strategiją mūsų įmonė tapo kaip ir paskirstymo punktu.
Šiauliuose vyksta gamyba, čia surenkami gaminiai, čia jie paruošiami išvežti vartotojui be tarpininkų. Natūralu, kad klientai nori įsitikinti, ar verta pasitikėti tokia nauja įmone.
Kaskart atvykę užsakovai yra supažindinami su bendrove, su jos veikla ir kolektyvu. Džiugu, kad pas mus apsilankę potencialūs partneriai lieka patenkinti tuo, ką pamato, todėl mes gauname užsakymų“, - pasitenkinimo pasiektais rezultatais neslėpė iš įmonės savininko tik jos vadovu tapęs R. Dijokas.
Paklaustas, ar nesigaili pardavęs savo įkurtą įmonę, R. Dijokas dar kartą pakartojo niekada nesigailėjęs, kad iš verslininko vėl tapo samdomu darbuotoju: „Gali bandyti viską išrasti pats, tačiau daugiau išmoksi ir pasieksi tik dalyvaudamas bendrame procese, kur kiekvienas komandos narys specializuojasi atskiroje srityje.“
Svarbiausia - klientų poreikių tenkinimas
Sėkmingos karjeros receptų R. Dijokas sakė neturįs.
„Domėjausi metalo konstrukcijas gaminančiomis įmonėmis, žinojau jų techninį lygį, įžvelgiau, kur būtų galima realizuoti jų potencialą.
Kai statybos rinkoje dirbi ir su architektais, ir su statybininkais, žinai, kas jiems rūpi, kokio produkto jiems reikia. Tada jau pradedi galvoti, kaip tokį produktą pagaminti.
Kai pamatai, kad tavo projektas pavyko, atsiranda poreikis kurti įvaizdį. Susikuri įvaizdį - atsiranda daugiau klientų.
Taip tenkindamas klientų poreikius ir nužingsniuoji iki įmonės įkūrimo. Iš pradžių gali neturėti ir plano. Jo prireikia, kai įkūręs įmonę susimąstai, kaip ją vystyti“, - tvirtino R. Dijokas.
Paklaustas, kaip įveikia stresą, 230 darbuotojų turinčiai įmonei vadovaujanti R. Dijokas sakė, kad jo kartais įveikti nepavyksta.
„Jei vyksta kažkokios didelės permainos, tai būna, kad ir naktimis nemiegi. Jei susiduriu su tuo, ko anksčiau nebuvau daręs, žinių bandau surasti skaitydamas specifinę literatūrą. Na, o ramesniais periodais mėgstu paskaityti ir grožinę literatūrą“, - sakė R. Dijokas.
Sulaukia žmonos palaikymo
Specifinių hobių neturintis bendrovės direktorius sakė, kad laisvalaikį jam malonu leisti su šeima.
„Sakoma, kad gyvenime reikia pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti sūnų. Sūnaus neturiu. Auga dvi dukros, o namo statyba iš tikrųjų atėmė dalį laisvalaikio, kurio norėtųsi turėti daugiau, laisvesnę minutę pabūti šeimoje“, - sakė R. Dijokas.
Didelės paramos vyras sulaukia iš savo žmonos Brigitos, kuri toje pačioje įmonėje dirba gamybos vadove.
„Tai, kad abu su žmona dirbame toje pačioje darbovietėje, manau, yra gerai, nes mes galime ne tik pasitarti darbiniais klausimais, bet ir vienas kitą geriau suprantame.
Jei žmona būtų namų šeimininkė, ji galbūt priekaištautų, kad aš, tarkime, verslo reikalais einu į restoraną. Tačiau, patikėkite, verslo pietūs tikrai nėra pramoga, ir aš tokį pasisėdėjimą restorane mielai iškeisčiau į gamybinių problemų sprendimą biure.
Kai tai supranti ne tik tu, bet ir tavo antroji pusė, atsiranda harmonija.
Kuo toliau, tuo labiau suprantu harmonijos svarbą gyvenime. Akcentuodamas tik vienus siekius, o kitus ignoruodamas, save žaloji ir nuskurdini. Darbas, laisvalaikis, šeima turi harmoningai derėti ir vienas kitą papildyti“, - sakė R. Dijokas.
Įstrigo generalinio direktoriaus frazė
Darbe bendrovės „ROL/Statga“ vadovas stengiasi vadovautis vieno buvusio ROL generalinio direktoriaus išmintimi.
Lietuvoje apsilankiusiam ROL įmonių grupės bosui pasirodė, kad Šiaulių įmonės vadovai bendraudami lietuviškai su savo pavaldiniais kalba pernelyg griežtai.
Manydamas, kad tokiu tonu kalbantys vadovai negerbia pašnekovo, ROL įmonių grupės vadovas vis sakydavo: „Nėra kvailų žmonių, yra skirtinga patirtis.“
„Tuos žodžius prisimenu dažnai. Jei pasitaiko, kad žmogus kažko nepadaro, aš visuomet iš pradžių pagalvoju, ar tikrai tam žmogui buvo paaiškinta, ar jis turėjo visą informaciją, ar jo požiūris buvo suformuotas teisingai.
„Nėra kvailų žmonių – yra skirtinga patirtis“, – tą frazę aš dažnai pritaikau spręsdamas įvairias problemas“, - portalui lrytas.lt sakė vienai moderniausių Šiaulių įmonių vadovaujantis R. Dijokas.
