Iš savo asmeninių lėšų profesorius skyrė milijoną litų įrengti VU Biotechnologijos institute mokslinių tyrimų laboratoriją. Tai dr. L. Mažučio darbo vieta. Be šios laboratorijos dr. L. Mažučiui Lietuvoje nebūtų ką veikti.
Jo atliekamiems tyrimams reikalinga speciali aparatūra, kurios mūsų šalyje nebuvo iki šiol. Nors ši darbo vieta prof. A. Janulaičiui kainavo milijoną litų, jis apie tai negalvoja ir tikisi, kad šis žingsnis per ilgą laiką atsipirks ne jam, o Lietuvai.
Skatino išvykti, vėliau prašė sugrįžti
Į jauną ir perspektyvų studentą prof. A. Janulaitis dėmesį atkreipė prieš aštuonerius metus. Būtent profesorius jį paskatino išvykti iš Lietuvos neabejodamas, kad šis jaunas vyras gali tapti rimtu mokslininku.
L. Mažutis iš Lietuvos išvyko į Strasbūrą – ten baigė doktorantūros studijas, paremtas mikroskysčių technologija. Garsus profesorius Andrew Griffithsas pakvietė jį į savo komandą. Joje dirbo jauni mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių. Jie ėmėsi visiškai naujos technologijos, su kuria niekas iki tol nebuvo dirbę.
Po penkerių metų sekė studijos Harvardo universitete. Ko gero, viename geriausių pasaulio universitetų L. Mažutis būtų likęs ilgam, mat turėjo rimtą pasiūlymą. Tačiau prof. A. Janulaičio pažadas įkurti Lietuvoje mokslinių tyrimų laboratoriją jį suviliojo krautis lagaminus.
„Aš nežadėjau niekur apie šį savo žingsnį kalbėti. Tačiau taip jau atsitiko, kad apie tai sužinojo žurnalistai. Jokio čia stebuklo nėra. Linas nėra man niekuo įsipareigojęs. Jo darbų tematika yra jo reikalas. Jis neprivalo už suteiktą aparatūrą man „atidirbti“.
Kiekvienas turi atlikti namų darbus ne vien savo, bet ir tėvynės labui. Būsiu kai ką pasiekes, jei šis pavyzdys paskatins valstybės institucijas nuo kalbų ir padejavimų apie protų nutekėjimą pereiti prie konkrečių veiksmų, siekiant sugražinti mūsų talentus“, - sako milijoną litų skyręs prof. A. Janulaitis.
Kalbos apie išvykimą į užsienį virto atvirkščiu procesu. Po kurio laiko prof. A. Janulaitis ėmė įkalbinėti Harvardo universitete dirbantį dr. L. Mažutį sugrįžti į Lietuvą ir savo tyrimus atlikti gimtinėje.
„Kaip padėjau Linui išvykti, taip ir šnekinau sugrįžti. O jis man teisingai pasakė: „Nėra aparatūros, ką aš čia veiksiu?“. Linas buvo teisus, nutariau jam nupirkti naują aparatūrą“, - pasakoja prof. A. Janulaitis.
Harvarde būtų likęs ilgam
Dr. L. Mažutis tikina, kad Harvardo universitete būtų įsitvirtinęs ilgesniam laikui, tačiau būtent prof. A. Janulaičio žingsnis jį privertė pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą.
„Tai buvo vienas iš svarbesnių paskatinimų sugrįžti. Turbūt karts nuo karto iškils mintis, ar nesuklydau sugrįždamas, bet iki šiol dėl šio sprendimo nesigailiu. Be to, Lietuva man atrodo galimybių šalis.
Prieš grįždamas į Lietuvą iš JAV, aš netikėtai gavau pasiūlymą 4 metams įsidarbinti Harvardo medicinos mokykloje, tirti vėžinių ląstelių atsaką vaistams, panaudojant mikroskysčių technologijas.
Jau buvau beketinąs tuo pasinaudoti, tačiau tuo pat metu prof. A. Janulaitis pasiūlė sugrįžti, pažadėjo paramą, nusprendžiau pasinaudoti proga“, - pasakoja dr. L. Mažutis.
Lietuvių per daug negiria
Palikti Harvardo universitetą Linui nebuvo lengva dėl mokslinių interesų, atsivėrusių bendradarbiavimo galimybių. Taip pat jauną vyrą Harvarde žavėjo aplinkui esantys mokslininkai, iš kurių galima daug ko išmokti. Nors lietuviai giriasi esą yra darbštūs ir motyvuoti, dr. L. Mažutis sako, kad tai - ne visada tiesa.
„Apskritai man susidarė toks įspūdis, kad amerikiečiai į darbą žiūri atsakingiau ir rimčiau nei lietuviai. Pavyzdžiui, aš nevengiu dirbti daugiau nei man priklauso, bet matau, kad daug žmonių Lietuvoje „atidirba“ valandas ir viskas, važiuoja namo žiūrėti televizoriaus.
Pasakymas, jog lietuviai yra darbštūs, man atrodo nėra toks teisingas, kaip kad atrodė anksčiau. Palyginti su prancūzais, ispanais lietuviai atrodo darbštesni, bet palyginti su JAV dirbančiais žmonėmis - tikrai ne. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo darbo specifikos. Negeneralizuoju“, - teigia dr. A. Mažutis.
Pasiruošimo lygis silpnėja
Pasak mokslininko, anksčiau Lietuvos studentai buvo labai gabūs matematikai ir tiksliesiems mokslams, tačiau šis privalumas, jo manymu, ima nykti.
„Man akis bado žmonių paruošimo lygis, ypač tiksliuosiuose moksluose. Jei anksčiau Lietuvos studentai buvo stiprūs matematikai, tai dabar šio privalumo jau nebelieka.
Tuo tarpu didesnė dalis į Harvardo universitetą atvažiuojančių žmonių ateina su itin stipriu matematiniu pasiruošimu. Pavydėtina. Visa tai man paliko didelį įspūdį“, - sako dr. L. Mažutis.
Šis jaunas mokslininkas, pasak prof. A. Janulaičio, jau doktorantūroje spėjo pasižymėti tarp bendraamžių pasaulio mokslininkų.
„Linas ir doktorantūroje padarė svarbių dalykų. Jis sukūrė technologiją, kaip du lašelius sulieti vieną su kitu. Tokių lašelių lygyje manipuliacijos vyksta tūkstančius kartų per sekundę. Jis padarė ir užpatentavo.
Manau, kad Linas bus energingas ir Lietuvoje, daug padarys. Tik grįžęs jis jau aplink save subūrė būrelį praktikantų, laimėjo kelis Lietuvos ir tarptautinius konkursus tyrimams finansuoti. Tačiau svarbiausia, kad ne tik turi entuziazmo, bet ir sugeba“,- pasakoja prof. A. Janulaitis.
Diegia mikroskysčių technologiją
Dr. L. Mažutis Lietuvoje diegia pažangią mikroskysčių technologiją. Ši technologija mokslininkams leistų atlikti itin tikslius eksperimentus.
Įdiegus mikroskysčių technologiją Lietuvoje, bus gaminami mikrolustai, leidžiantys manipuliuoti iki milijono kartų mažesniais tirpalų kiekiais negu taikant kitas, standartines technologijas. Tai ne tik sumažina reagentų sąnaudas bei išlaidas, bet ir leidžia atlikti itin jautrius pavienių molekulių ar ląstelių tyrimus,
„Įsivaizduokite sudėtingą įrenginį, kuris leidžia atlikti įvairias bioanalizes su iki milijoną kartų mažesniais reagentų kiekiais. Mikroskysčių technologija leistų dalį bioanalitinių testų, kuriuos mokslininkai ar medikai atlieka rankomis, perkelti į mikrogardeles ir automatizuoti“, - sako dr. L. Mažutis.
Šios technologijos nauda akivaizdžiausiai matysis po daugelio metų, kai bus pereita į praktinį taikymą.
Pasak prof. A. Janulaičio, ilgus metus buvo tiriami techniniai dalykai, tačiau dr. L. Mažučio žinios, įgytos pasaulio universitetuose, leis tai pritaikyti praktikoje.
Pasitarnaus vėžio gydyme
Vienas iš praktinių šios technologijos pavyzdžių - vėžio gydymas. Paėmę kraujo mėginį, pavienes ląsteles mokslininkai įterps į mikroskopinius lašelius ir tokiu būdu vėžines ląsteles galės atskirti nuo sveikųjų.
„Tarkime, žmogui išsivystė vėžys ir buvo atlikta chemoterapija. Praėjus chemoterapijos seansui, vėžys dažnai atsinaujina piktesnės formos, tačiau kuomet tai išaiškėja - jau būna per vėlu.
Kadangi tokių piktybinių ląstelių kiekis kraujyje iš pradžių būna itin mažas, jas aptikti šiuolaikiniais metodais yra be galo sunku.
Atrodo, kad žmogus pasveiko, bet praėjus šiek tiek laiko piktybinės ląstelės pasidaugina ir atsiranda dar pavojingesnės formos vėžys.
Panaudojant mikroskysčių technologijas, iš principo mes galime detektuoti pavienes ląsteles net jei jų kiekis kraujyje yra itin mažas.
Panaudodami specialiai pagamintas mikrogardeles ir lazerius mes galime tiksliai nustatyti, ar kinta vėžinių ląstelių kiekis kraujyje, ar įvyko pasveikimas nuo vėžio ar tam tikros ligos.
Reikia pridurti, kad mes to dar nesame padarę, bet link to judame. Tai tik vienas iš pavyzdžių kur ši technologija gali būti pritaikyta“, - sako dr. L. Mažutis.
Šiuo metu mokslininkas dirba tarp Lietuvos ir JAV esančio Harvardo universiteto, ko gero, taip bus ir ateityje. Abejose šalyse jis turi įsipareigojimų ir planų. Nors L. Mažutis grįžo į gimtinę, jo planai tuo neapsiriboja.
Aplink save jaunus mokslininkus buriantis vyras siekia išvystyti mikroskysčių technologijas Lietuvoje, suteikti visas įmanomas sąlygas dirbantiems žmonėms realizuoti save. Jo artimiausi tikslai - įsilieti į Europos tyrimų erdvę ir pritraukti kaip galima daugiau investicijų iš užsienio.
