Sėkmingam verslui – iš senelių paveldėtos paslaptys

Pradžioje biržietišką alų pagal savo senelių receptą virę ūkiniame pastate, dabar savininkai valdo beveik 2 hektarų plote įsikūrusią modernią alaus daryklą, o jų produkcija mėgstama ne tik Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, tačiau eksportuojama net į tolimąją Afriką.

R. Čygas – trečios kartos aludaris. Kaip virti tradicinį biržietišką naminį alų, jis mokėsi iš savo tėvo, žinomo šio krašto aludario Jono, o šis aludarystės žinias paveldėjo iš savo tėvo.

1991 metais R. Čygas kartu su bičiuliu Sigitu Kalkiu bei jo tėvu Petru Kalkiu įkūrė tikrąją ūkinę bendriją „Rinkuškiai“ ir vyresniojo Kalkio sodybos ūkiniame pastate pradėjo virti alų. Pirkti naminio, pagal senas tradicijas daryto gyvo alaus atvažiuodavo ne tik biržiečiai. Gėrimas patiko ir latviams, taip pat vertinantiems gerą alų.

Pamažu rinkuškiečių alaus darykla ėmė plėstis. „Nepirkom brangių automobilių ar namų, bet pelną investavome į verslo plėtrą. Kai tik turėdavome pinigų, vis ką nors pristatydavome, atsiradus galimybei įsigijome gretimą žemės sklypą ir taip pamažu plėtėme gamybą“, – lrytas.lt pasakojo R. Čygas.

Kadaise sutilpusi 30 arų P. Kalkio sodybos sklype, dabar alaus darykla užima 1,7 ha teritoriją, kurioje – ir modernūs cechai, ir vandens, naudojamo verdant alų, 150 metrų gylio gręžinys.

Šiuo metu „Rinkuškių“ alaus darykla Lietuvoje užima penktą vietą pagal parduodamą produkcijos kiekį. „Tačiau mes esame didžiausia lietuviško kapitalo alaus darykla“, – sako R. Čygas.

Šioje darykloje dabar per metus išverdama iki 12 mln. litrų alaus – 15-os rūšių, įvairaus stiprumo, šviesaus ir tamsaus. Visas šis alus verdamas pagal Biržų krašto aludarių tradicijas.

„Mes iki šiol verdame alų iš šimtaprocentinio miežių salyklo. Nenaudojam jokių žirnių, ryžių ar kukurūzų, nors taip būtų pigiau. Juk dar prie kaizerio Vilhelmo išleistame alaus grynumo įstatyme apie jokį kitokį salyklą nei miežinis, kalbos nebuvo“, – lrytas.lt sakė „Rinkuškių“ marketingo vadovas Vidas Meženskas, turintis itin tinkančią alaus versle pavardę.

Šioje alaus darykloje nenaudojama ir vadinamoji „high gravity" technologija, kai alus išverdamas stipresnis, o po to atskiedžiamas vandeniu iki norimos alkoholio koncentracijos.

Nors didžioji dalis alaus išpilstoma į butelius, tarp pirkėjų populiarus ir nefiltruotas, gyvas alus, išpilstomas į statines. Jo gerbėjų nuolat daugėja, jis tampa vis populiaresnis didmiesčių baruose. Nuolat šis alus eksportuojamas į Latviją bei Estiją.

Gamina ir nealkoholinius gėrimus – natūralią fermentuotą girą bei giros gėrimą, pilsto vaisvandenius.

Biržiečiai alų eksportuoja į ne vieną užsienio šalį. Pavyzdžiui, į Jungtines Valstijas šios daryklos alus vežamas jau dešimtmetį. Be kitų savo alaus rūšių, specialiai JAV rinkai biržiečiai verda stipriausią, 12 proc. alų. 

Dalisalaus, giros gėrimo iškeliauja į Jungtinę Karalystę, Airiją. O štai nuo pernai biržietiško alaus skonį jau žino ir kelių Afrikos šalių gyventojai. 

Verslininkai iki šiol su šypsena prisimena pirmąjį partnerio iš Afrikos žemyno vizitą į jų alaus daryklą. Atvažiavęs tartis dėl biržietiško alaus eksporto į kelias Afrikos valstybes, verslininkas išankstiniam apmokėjimui už užsakytą alų atsivežė pilną lagaminą dolerių.

Pamatęs apstulbusius biržiečių aludarių veidus, jis paaiškino, kad Afrikoje populiaru atsiskaityti grynaisiais. „Teko jį palydėti į banką“, – bendravimo su afrikiečiu distributoriumi pradžią prisiminė R. Čygas.

Tačiau būtent šio užsieniečio partnerio dėka „Rinkuškių“ alus jau metus eksportuojamas į kelias šalia Viktorijos ežero įsikūrusias Afrikos šalis.

Šiose šalyse gausus lengvo įvairių užsienio gamintojų alaus pasirinkimas. O iš Biržų ten keliauja stiprus, 9,9 proc. alus. Užsakovas ir etiketę išsirinko tokią, kurioje labiausiai krenta į akis skaičiai 9,9 . „Niekas užrašų neskaitys, o čia – viskas aišku vos pažiūrėjus“, – paaiškino verslininkas iš Afrikos.

Šioje alaus darykloje per sezono įkarštį dirba apie 120 žmonių, kitu metų laiku – kiek mažiau.

Dar apie 20 darbuotojų įdarbinta šalia daryklos 2011 metų pavasarį pradėjusiame veikti restorane „Alaus kelias“, į kurį jau investuota daugiau nei milijonas litų.

Nors kai kurie biržiečiai čia atvažiuoja tiesiog skaniai papietauti, jis ypač populiarus dėl jame rengiamų produkcijos degustacijų. Antrajame restorano aukšte veikia ir nedidelis aludarystės muziejus.

Ten pat įrengta ir Žaldoko klėtis, prie kurios miegantį legendinį aludarį prikėlę ekskursijos dalyviai išgirsta vaizdingą pasakojimą apie biržietiško naminio alaus gamybą. Čia pat dar R. Čygo tėvo kadaise naudotuose kubiluose rūgsta "Rinkuškių naminis" alus, turintis tautinio paveldo sertifikatą.

Pasak V. Mežensko, mintis atidaryti šalia alaus daryklos restoraną pasiteisino. Kol jo nebuvo, neretai pasibaigus ekskursijai po daryklą svečiai išvažiuodavo į kur nors Biržuose surengtą alaus degustaciją ir po jos... vėl grįždavo į šalia daryklos veikiančią firminę parduotuvę nusipirkti labiausiai patikusio alaus. „Dabar niekur važinėti nebereikia“, – sako alaus daryklos marketingo vadovas.

Alaus darykloje pernai apsilankė apie 20 tūkst. lankytojų. Čia atvažiuoja ir lietuviai, ir užsieniečiai – latviai, estai, skandinavai, vokiečiai, čekai.

Rinkuškių "Alaus kelio" restoranas 2011 metais įvertintas  Valstybinio turizmo departamento diplomu "Sėkmingiausia turistų maitinimo vieta". 2012 metais šis restoranas  gavo Ūkio ministerijos nominaciją „Lietuvą garsinantis turizmo projektas".

Alus „Rinkuškių Proginis" laimėjo „Lietuvos metų gaminio 2012" aukso medalį. O įmonė „Creditform" – visoje Europoje gerai žinoma įmonių kreditingumą vertinanti kompanija 2013m. pripažino bendrovę kaip vieną stabiliausių Lietuvoje ir suteikė tai liudijanti ženklą.