Savo šriftais Rokas nemokamai dalijasi internete, o tai, kaip pats juokauja, tikras lobis vagiliauti mėgstantiems tautiečiams dizaineriams. Dėl to, kad tautiečiai naudoja interneto radinius nė neatsiklausę, Rokas nepyksta. „Tai – lietuviško mentaliteto dalis“, – ironiškai šypsosi.
Labiau liūdina kai diletantiški dizaineriai Roko kurtus šriftus iškraipo – prie raidžių prideda kitų kurtas nosines ar brūkšnelius. Šiandien Rokas, eidamas gimtojo Vilniaus gatvėmis, atpažįsta jau ne vieno restorano iškabą ar grožio salono reklamą, kuriose raidės raitytos jo ranka.
Nereikalingi tapo reikalingais
Tipografija 25-erių vilnietis susidomėjo dar prieš kelerius metus. Savo pirmąjį raidžių rinkinį sukūrė besimokydamas Suomijoje, kur išvyko pagal mainų programą. Šriftą taip ir pavadino – Pirmoku. Vėliau jį, nedėdamas jokių vilčių, „įmetė į internetą“.
Aiktelti Roką privertė atsitiktinis apsilankymas muzikos prekių parduotuvėje. „Užėjau ir pamačiau amerikiečių reperio Lil Wayne albumo „No Ceilings“ viršelį, išraitytą mano kurtu Pirmoku“, – prisimena dizaineris. Po pirmojo raidžių rinkinio atsirado ir Antrokas bei Trečiokas.
Rokas šriftus kuria ne tik kompiuterio ekrane. Jam įdomiausios realios raidės, kurias gali paliesti ir apžiūrėti. Vienas iš naujausių projektų – šriftas, sukurtas iš žmonėms nebereikalingų daiktų.
Atvėrė kišenes
Vaikinas savaitę važinėjosi Dailės akademijos liftu ir su kartonine dėže rankose rinko būsimų raidžių detales. „Galėjau tiesiog nuvažiuoti į blusų turgų ir visus daiktus nusipirkti, bet norėjau, kad jie turėtų istorijas“, – paaiškina Rokas.
Į dėžę su užrašu „Parodyk, ką turi kišenėse“ žmonės metė nereikalingas šiukšles – pirmiausia, pirkimo čekius ir saldainių popierėlius. Kartono dėžėje atsirado ir keistenybių – lituoklis, moteriškas tamponas, šuns šukos. „Daugiausia, žinoma, tušinukų ir raktų pakabukų“, – atskleidė Rokas.
Iš daiktų, kuriais praeiviai drąsiai atsikratė, Rokas spėjo susidaryti savo nuomonę apie lietuvių gyvenimo kokybę. „Studentai gyvena tikrai neblogai, nes nė vieno kvito iš parduotuvės pirkimo suma nebuvo mažesnė nei 10 litų“, – juokiasi vaikinas.
Pailsėti – kuo toliau nuo kompiuterio
Roko šriftai labiau primena rašytus ranka. Jie artimi ir gatvės stiliui, net šiek tiek primena vadinamuosius „tagus“. Bet grafikos dizaino mokslus kremtantis jaunuolis nepamiršta ir praktiškumo.
Laisvu nuo studijų metu Rokas kuria logotipus, plakatus, skrajutes, vizitines korteles ir kitus, kaip pats sako, amato darbelius. „Kaip ir kiekvienoje profesijoje, turi pereiti tam tikrą virtuvę“, – neslepia Rokas, pridėdamas, kad užsakymų skaičių Lietuvoje lemia dizainerio liežuvio ilgumas.
Kompiuterio iš rankų nepaleidžiantis Rokas sako, kad pailsėti gali tik tada, kai po kelionės traukiniu nueina keliasdešimt kilometrų pėstute ir įsikuria gamtoje. Sunkioje kuprinėje per žygius kompiuterio nebūna. „Tik taip galiu atsijungti“, – prideda.
