„Kartais su moterimis užtrunkame 2-3 valandas, kol išrenkam, kas gražu. Kai kurie klientai tampa mano šeima. Neparduodu labai daug ar greitai. Nesu ta, kuri siekia greito pelno. Man svarbiau žmogiški santykiai“, - pasakojo E. Tilahun, į Lietuvą atvykusi prieš beveik 6 metus.
Ji pamena atvejį, kai tapo šeimyninės meilės liudininke. 40 metų moteris į parduotuvę atėjo įsikibusi vyrui į parankę. Jis žmonos jubiliejaus proga padovanojo jai dovaną – naujų drabužių. E. Tilahun priėmė porą savo kukliuose apartamentuose.
Vyras kantriai sėdėjo ant sofutės ir laukė, kol žmona iš persirengimo kabinos išeis apsirengusi vis kitais rūbais. „Jie jautė, kad tai – jų asmeninis laikas. Padovanojau jiems etiopiškos kavos. Kitą kartą jie atvežė man namuose gaminto šokolado, dar po kiek laiko – pyrago. Klientai nėra tik klientai, jie tampa draugais“, - pasakojo E. Tilahun.
Pora išėjo laiminga – jiems patiko pabūti kartu.
Į drabužių parduotuvę – kavos
Verslininkei ir dviejų vaikų motinai kol kas sunku pamatuoti, ar verslas sėkmingas. Per metus parduotuvė augo, padaugėjo skirtingų drabužių modelių, dydžių. Savininkė pamatė, kas perkamiausia, kokių dydžių reikia daugiausia, pakeitė parduodamų drabužių stilių – iš jaunatviškų į klasikinius.
„Auginu ne tik klientų skaičių. Yra moterų, kurios tiesiog ateina kavos išgerti į parduotuvę, ir man tai patinka“, - tikino verslininkė.
Paprastai jos sėdi ir kalba apie gyvenimą, vaikų auklėjimą, kaip užsienietei gyventi Lietuvoje, kad nebūtų sunku. „Patarimai man ypač padėjo, kai sirgo vyresnioji mano dukra Hana. Moterys papasakojo apie kompresus peršalus. Mano šalyje niekada to nereikėjo“, - pasakojo etiopė.
Sunkiausia per pirmuosius parduotuvės veiklos metus buvo išlaikyti tikėjimą sėkme ir laiku turėti pakankamai pinigų.
„Nemanau, kad bankai gali viską išspręsti. Esu nedrąsi moteris, nenoriu imti paskolos. Buvo atvejų, kai neturėjau kuo mokėti už patalpų nuomą. Tuomet atvirai prašydavau savininkų, kad atidėtų mokėjimą. Taip ir įvykdavo. Yra atidėję 3 mėnesiams. Esu jiems labai dėkinga“, - pasakojo užsienietė.
Ji geru žodžiu mini ir tiekėją iš Italijos. „Drabužių pirkti į Italiją važiuoju su savo vaikais ant rankų. Vaikai laksto tarp drabužių, kai renkuosi. Esu dėkinga tiekėjui už palaikymą. Mes ne tik verslininkai, bet ir draugai. Kai mato, kad nesu grobuonis verslininkas, bet žmogus, moteris, motina, jis supranta, kad man reikia pagalbos. Užsimezga draugystė“, - sakė E. Tilahun.
Džiaugiasi vaikais
Etiopė visada prisimena išmintį, girdėtą dar gimtinėje. „Ji labai paprasta: Dievas visada mums padeda kitų žmonių rankomis. Tai matau kasdien. Žmonės man teikia energijos. Kai būna sunku, žmonės skuba į pagalbą“, - tikino moteris.
Viena E. Tilahun draugė, žinodama, kad jai sunku, atnešė pačios pieštą piešinį ir pakabino parduotuvėje. Sunkiomis akimirkomis Eskedar žvilgteli į jį, patiria įkvėpimo akimirkas.
Neseniai verslininkė sutiko potencialius partnerius, kurie norėtų susijungti, atidaryti didesnę parduotuvę geresnėje vietoje. Tai – lietuviai, prekiaujantys tekstilės gaminiais. Etiopė nenorėjo atskleisti konkretesnių planų, tik užsiminė, kad parduotuvės laukia šviesi ateitis.
Kitas E. Tilahun džiaugsmas – jos vaikai. „Jie labai linksmi. Ypač, kai daug sniego. Šiemet jau turime roges. Ryte Haną vežu jomis į darželį. Mergaitė mane ragina, kad bėgčiau greičiau. Vaikai daro mane laimingesnę“, - kalbėjo motina.
Vyresniajai jos dukrai Hanai – 6 metai, Matijui – beveik pusantrų. Kartais mažąjį moteris nešasi į darbą, kartais prašo, kad berniuką pažiūrėtų auklė, ieško sūnui darželio.
Verslininkės mylimasis šiuo metu keliems mėnesiams išvykęs iš šalies. Jai tenka tvarkytis vienai. Liūdesiui dėl vienumos beveik nelieka laiko. „Štai, pavyzdžiui, ketvirtadienį vakare LRT televizijoje per ,„Eurovizijos“ transliaciją su grupe „ŠarkA“ šoksiu ir dainuosiu. Smagu! Žiūrėkit mūsų pasirodymą per televiziją!“ - kvietė užsienietė, neblogai kalbanti lietuviškai.
