Vos prieš ketverius metus jis laimės ieškojo Škotijoje. Palikęs gerai apmokamą vertėjo darbą, jis nusprendė grįžti į Lietuvą, viską pradėti nuo pradžių ir dabar jau atstovauja „Nissan Nordic Europe“ kompanijos komunikacijos padaliniui visose Baltijos šalyse.
Jis įsitikinęs, kad sėkmę darbe daugiausia lemia asmeninės savybės, tačiau ne ką mažiau svarbios ir sėkmingai sutapusios aplinkybės.
„Tiesiog kartais reikia tikėti atsitiktinumais“, - šypsosi niekada geros nuotaikos neprarandantis M. Plukys.
Darbo ieškojo užsienyje
M. Plukio karjeros vingiai - tikrai netikėti, nors savarankiško gyvenimo pradžia buvo panaši, kaip ir daugelio kitų.
Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) baigęs turizmo ir sporto vadybos studijas, pagal specialybę nedirbo - įsidarbino „Senukų“ prekybos sistemoje transporto valdymo skyriuje. Itin griežta tvarka garsėjančioje struktūroje jis ištvėrė net ketverius metus iki 2005-ųjų.
„Tai buvo tikrai geras muštras, kurį praėjęs gali darbuotis praktiškai bet kur“, - prisimena M. Plukys. Po to kitose bendrovėse jį kiek stebino liberalizmas ir netikslus darbų bei užduočių pasidalinimas.
Po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, M. Plukys, kaip ir daug kitų jaunų žmonių, išvyko laimės ieškoti į užsienį.
Jis pasirinko Škotiją, kurioje jau turėjo draugų: „Važiavau į visišką nežinią, tikėdamasis užsikabinti už bet kokios galimybės.“
Darbininkams važiojo algas
Komunikabilus, niekada žodžio kišenėje neieškantis M. Plukys Škotijoje gana greitai buvo priimtas į agentūrą, kuri daugiausia užsiimdavo emigrantų iš Rytų Europos šalių įdarbinimu.
Lietuvis įsitikinęs, kad jam labai padėjo geras kalbų mokėjimas: laisvai kalbėjo angliškai ir rusiškai, galėjo bendrauti ir lenkiškai.
Toks tris užsienio kalbas mokantis vaikinas neliko nepastebėtas darbdavių. Todėl jis iš karto gavo darbą ten, kur reikėjo apsukrumo, derybų meno ir kalbų mokėjimo – užsiėmė tautiečių ir kitų Rytų Europos šalių gyventojų įdarbinimu bei kitų reikalų tvarkymu.
„Kadangi mūsų agentūra pagal sutartis su darbdaviais mokėjo atlyginimus, būdavo, penktadieniais įsimetu į kuprinę 30 tūkstančių svarų (apie 120 tūkstančių litų) ir važiuoju pas darbininkus, vežu algą“, - pasakoja M. Plukys.
Siekdamas išvengti be tokių netikėtumų veždamas tokią pinigų sumą, jis iš agentūros išvykdavo vis kitu laiku ir nieko neperspėjęs: „Kuo mažiau žmonių žino apie pinigus, tuo ramiau.“
Padėjo kalbų mokėjimas
Be šio darbo, M. Plukys naktimis dar vertėjaudavo policijoje tuomet, kai į ją pakliūdavo angliškai nekalbantys lietuviai, rusai ar lenkai.
Už šį darbą lietuvis gaudavo gerą atlygį, o kartą nugirdęs, kad viena agentūra negali atsiųsti lenkų kalbos vertėjo, pats pasisiūlė dirbti su jais pagal autorinę sutartį.
„Išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą ir po 25 minučių jau sulaukiau firmos atstovų skambučio. Jau kitą dieną vykau į Edinburgą, esantį 250 kilometrų nuo tos vietos, kurioje iki tol gyvenau“, - pasakoja M. Plukys.
Jis šioje agentūroje, daugiausia dirbančioje su teisėsaugos įstaigomis ir socialiniais centrais, įsidarbino laisvai samdomu vertėju.
Dar po metų pas M. Plukį jau dirbo du lenkai ir verslusis lietuvis neturėjo rūpesčių nei dėl užsakymų kiekio, nei dėl pinigų.
Atlygis buvo išties geras, tad vyras visiškai nesuko galvos dėl buities rūpesčių, daug keliavo.
Svetur jautėsi vienišas
„Tačiau 2007 metų rugpjūtį nusprendžiau, kad laikas grįžti į Lietuvą. Nors Škotijoje turėjau gerai apmokamą darbą, labiausiai trūko bendravimo, ten jaučiausi svetimas, gyvenimas pamažu virto tiesiog rutina“, - prisipažįsta pašnekovas.
Tačiau grįžęs į Lietuvą M. Plukys pasijuto visai nelaukiamas: „Įsitikinau, kad užsienyje maždaug 5 metus praleidusių imigrantų pas mus nelaukia išskėstomis rankomis nei darbdaviai, nei valstybė. Kita vertus, ir pats gyvenimas nestovi vietoje.“
Todėl į gimtąją šalį grįžusiam 30-mečiam vyrui vėl teko lipdyti savo gyvenimą iš naujo.
Tiesa, jam buvo lengviau nei daugeliui, mat Škotijoje uždirbti pinigai leido nuomotis būstą ir būti ramiam, jeigu mėnesį kitą nepavyktų rasti darbo.
Karjera – lyg svajonė
Škotijoje lankęs rinkodaros ir komunikacijos kursus, grįžęs į Lietuvą M. Plukys įsidarbino bendrovėje, leidusioje žurnalą apie automobilius ir techniką, tad jam teko bendrauti su daugeliu automobilių verslo atstovų.
Vienas toks 2008 metais vykęs pokalbis buvo lemtingas – M. Plukį pakvietė būti „Nissan“ atstovybės Lietuvoje, bendrovės „Fakto autocentras“ rinkodaros vadovu.
Dar po trejų metų energingą lietuvį pastebėjo „Nissan“ gamintojo atstovai ir nuo 2011 metų birželio M. Plukys darbuojasi europinėje „Nissan Nordic Europe“ struktūroje, kurios pagrindinė būstinė yra Helsinkyje, Suomijoje.
Jis yra vieną didžiausių karjerų tarptautiniame automobilių versle padaręs lietuvis.
„Dabar mano gyvenimas - lyg vaiko svajonių išsipildymas: dirbu su automobiliais, juos bandau, bendrauju su žurnalistais ir už tai gaunu atlygį“, - neslepia pašnekovas.
Koks yra sėkmės receptas?
„Nors tai skamba banaliai, reikia stengtis ir tobulėti. Tiems, kas siekia užsibrėžto tikslo, anksčiau ar vėliau pasiseka. Žinoma, kartais daug ką lemia ir atsitiktinumai“, - įsitikinęs stulbinančią karjerą padaręs lietuvis.
