Siekia sutaupyti laiko
„Viskas prasidėjo nuo to, kad 3D modeliavimo būrelyje vaikams užduodavau peržiūrėti vaizdo pamokėles. Jas vaikai peržiūrėdavo, ir klasėje mes jau spręsdavome iškilusias problemas. Taip sutaupydavome laiko, nes man reikėdavo mažiau aiškinti. Mokiniai iškart imdavosi kūrybinio darbo. Apie tai papasakojau Gintarui ir mes iškart nusprendėme imtis šio projekto“, – pasakoja Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytojas M. Breiva.
Specialias vaizdo pamokas projektui kuria Lietuvos mokyklų mokytojai, remdamiesi Švietimo ministerijos patvirtinta bendrojo lavinimo programa. Anot Mindaugo, dauguma mokytojų labai teigiamai vertina jų projektą.
„Žinios yra vertingos tiek, kiek jomis daliniesi. Dalindamasis dar ir pats daug išmoksti. Žinios, priėjimas prie jų turėtų būti nemokami dalykai“, – mano M. Breiva.
Vaikai, gyvenantys provincijoje, dažnai neturi priėjimo prie kokybiškų žinių. Vaizdo pamokomis siekiama bent šiek tiek visus sulyginti. Visai nesvarbu, kur vaikas gyvena, nuo šiol jis gali išklausyti pamokas tų pedagogų, kurie dėsto geriausiose Lietuvos gimnazijose.
„Mes su mokytojais užmezgame kontaktus, pristatome jiems savo idėją, papasakojame, kad vaizdo pamokos yra puikus mokymosi įrankis“, – sako G. Lukoševičius.
Vaizdo pamokos turi ir daugiau privalumų. Anot M. Breivos, vaikai gali mokytis sau priimtinu tempu. Taip pat vaizdo pamokos padeda tais atvejais, jeigu vaikas praleidžia keletą pamokų. Dėl šių pamokų mokytojui nebereikia rinktis: aiškinti tą patį dalyką vienam vaikui ir kitus palikti kartoti ar toliau mokyti visą klasę.
„To aiškinimo mokykloje yra labai daug. Gerai, jeigu per pamoką vieną konkretų dalyką paaiškini tik kartą. Tačiau dažnai reikia kartoti daug sykių. Būna, kad ir burna išdžiūsta, ir kantrybė baigiasi. Dėl mūsų projekto vaikas gali peržiūrėti pamoką nors ir dešimt kartų. Reiškia, jis gali žiūrėti tol, kol viską supras“, – tikina Mindaugas.
Abu vyrai sako, kad vaizdo medžiagos naudojimas pamokose atima brangų mokytojo laiką, todėl šios pamokos turėtų būti peržiūrimos namie.
„Savo senelių namuose radau 1981 metų vadovėlį „Kibernetika konstravimo mėgėjams“. Jame rašoma, kad kompiuterį galima naudoti kaip priedą mokymosi procese. Po trisdešimties metų pagrindiniai mūsų mokytojų įrankiai vis dar yra kreida ir lenta. Kodėl mes vis dar čia? Kodėl vis dar gyvename akmens amžiuje?“ – retoriškai klausia G. Lukoševičius.
Pamokas kuria 15 mokytojų
„Dar pirmą projekto savaitę vienas vaikas pakomentavo įrašą - jis klausė, kodėl pasikeitė ženklas. Aš greitai jam atrašiau. Po to su Gintaru pakėlėme šampano taures. Mes padedame vaikams mokytis!“ – džiaugiasi M. Breiva.
Į projektą įsitraukę mokytojai dalyvauja trumpuose apmokymuose. Gintaras ir Mindaugas jiems parodo, kaip naudotis grafinėmis planšetėmis, suteikia žinių, kaip įrašyti pamoką. Pedagogams papasakojama, kokia vaizdo pamoka vaikams patraukli: ne ilgesnė nei dešimties minučių, jos turinys koncentruotas, dėstomas tik vienas konkretus dalykas.
„Mes mokytojams parodome pagrindus, ką galima padaryti, suteikiame jiems techninę bazę. Visa kita jie sugalvoja patys. Juk jie geriau žino, kaip reikia dėstyti“, – sako G. Lukoševičius.
Šiuo metu projektui vaizdo pamokas intensyviai kuria 15 pedagogų. Dar 20 mokytojų yra užsiregistravę ir laukia eilėje, kol Gintaras ir Mindaugas pasidalins su jais savo žiniomis, įteiks grafines planšetes.
„Mokytojai, dalyvaujantys projekte, yra iš įvairiausių miestų, miestelių, kaimų. Mes patys nesitikėjome, kad kalbos apie mūsų projektą taip greitai pasklis. Kai kurie mokytojai netgi atvažiuoja į Vilnių vien tam, kad pabendrautume, pamokytume juos kurti vaizdo pamokas“, – stebisi Mindaugas.
Projekto autoriams padeda savanorių komanda. Dažniausiai su „Vaizdo pamokomis“ susisiekia mokiniai, studentai. Visi jie, įskaitant ir Mindaugą su Gintaru, dirba nemokamai.
M. Breiva pasakoja, kad kartais patys mokytojai atsiunčia elektroninį laiškelį, jog viena ar kita vaizdo pamoka galėtų būti išdėstyta geriau. Tokiais atvejais tie mokytojai patys nepatikusias pamokas įrašo iš naujo. Projekto autoriai tuo džiaugiasi, nes mokinys gali pasirinkti, kokio mokytojo dėstymo stilius jam labiau prie širdies.
„Šiandien labiausiai verta naudoti vaizdo įrašus, nes jie yra prieinami didesniam kiekiui žmonių, turi išliekamąją vertę. Viena pamoka gali būti keliolika tūkstančių kartų peržiūrėta ir kitais metais naudojama iš naujo. Mes manome, kad mūsų projektas yra prasmingas“, – sako G. Lukoševičius.
Mokiniai galės spręsti testus
Šiuo metu jau įrašytoms vaizdo pamokoms savanoriai užrašo subtitrus. Taip norima padėti klausos negalią turintiems vaikams. Nors tokių pamokų įrašyta dar tik keletas, anot Mindaugo, ateityje visos jų publikuojamos pamokos bus pritaikytos kurtiesiems.
Taip pat projekto kūrėjai planuoja sukurti testus, kuriuos mokiniai galės spręsti peržiūrėję konkrečią vaizdo pamoką. Taip mokytojams sumažėtų techninio darbo, kuris reikalauja daug laiko. Pedagogai galėtų daugiau bendrauti su mokiniais, padėti spręsti jiems iškilusias problemas.
Testų rezultatus planuojama pateikti ne kaip pažymius, bet kaip taškus. Tai galima palyginti su kompiuteriniais žaidimais, kuriuose žaidėjas, atlikdamas tam tikras užduotis, kaupia taškus. Tokią sistemą sėkmingai M. Breiva jau išbandė savo mokytojavimo praktikoje.
„Jeigu tu šią savaitę peržiūrėjai penkis vaizdo įrašus, o praėjusią - tris, tai sistema pasakys, kad tu esi šaunuolis, dirbi daugiau negu praėjusią savaitę. Už tai gauni papildomų taškų ar ženklelių. Taip tikimės pritraukti ne tik tuos, kurie nori mokytis, bet ir tuos, kurie ieško pramogos“, – šypsosi Gintaras.
Šiuo metu vaizdopamokos.lt turi 50 formalaus ugdymo pamokų. Nuo pavasario jas peržiūrėjo jau 21 tūkst. „Yuotube“ vartotojų. Projekto autoriai tikina, kad viešųjų ryšių kampanija dar neužsiėmė, ir patys gūžčioja pečiais spėliodami, iš kur tiek daug peržiūrų.
Reklamos kampaniją „Vaizdo pamokos“ ketina pradėti, kai į jų veiklą įsitrauks daugiau pedagogų. Projekto autoriai prisipažįsta, kad kol kas jie nė nesistengia skatinti vartojimo, nes turi vos vieną procentą suplanuotų pamokų kiekio.
„Sunku pasakyti, kiek kainuoja išlaikyti šį projektą. Daug atima laiko ir tiek. Bet tai prasminga. Jeigu ne šis projektas, galbūt mes vaikštinėtume nieko neveikdami“, – apie biudžetą nenori kalbėti Gintaras.
Visas lėšas „Vaizdo pamokos“ surenka iš rėmėjų. Projektą palaiko ir Švietimo ministerija, tačiau Mindaugas ir Gintaras valstybės paramos kol kas nesitiki. Jų nuomone, projektas dar pernelyg mažas, kad būtų galima prašyti valstybės paramos. Pirmiausia reikia parodyti vaizdo pamokų tęstinumą, augimą, ilgalaikiškumą.
„Daugelis žmonių iškart supranta idėjos grožį, pritaria tam, ką mes darome. Žmonės tiki, kad visa mūsų veikla turi būti prieinama nemokamai. Mes patys buriame bendruomenę, kuri kuria nemokamą turinį“, – džiaugiasi Gintaras.
Plinta visuose žemynuose
Vaizdo pamokos populiarėja visame pasaulyje. Tie, kas supranta angliškai, internetu gali žiūrėti pačių geriausių dėstytojų skaitomas paskaitas net neišeidami iš namų.
Stenfordo universiteto dėstytojas vokietis Sebastianas Thrunas per metus savo dalyką išdėstydavo šimtui studentų, o kai jis savo paskaitas ėmė įrašinėti, jo per metus pasiklauso po du milijonus „Yuotube“ vartotojų.
Štai Masačusetso technologijos institutas internetinėje svetainėje „OpenCourseWare“ savo dėstytojų paskaitas talpina jau nuo 2001 metų. Panašus projektas yra ir „Academic Earth“. Šiame tinklalapyje yra publikuojamos geriausiuose pasaulio universitetuose, pavyzdžiui, Kembridže ar Harvarde, dirbančių dėstytojų paskaitos. Visi šie vaizdo įrašai yra nemokamai prieinami viso pasaulio studentams.
Žinoma, studentas, peržiūrėjęs vaizdo pamokas, iškart universiteto baigimo diplomo negaus. Vis dėlto Masačusetso technologijos institutas sukūrė mokymosi platformą, kurioje publikuojamos ne tik vaizdo paskaitos - čia galima atlikti ir specialias užduotis.
Išklausius Masačusetso technologijos instituto kursus, atlikus užduotis bei išlaikius egzaminus, studentai už nedidelį mokestį galės gauti tai liudijantį dokumentą.
Jūsų dėmesiui - lietuviško projekto vaizdo pamoka, kaip apskaičiuoti perimetrą. Pamoka skirta antros ir trečios klasių mokiniams. Ją sukūrė ir įrašė Šiaulių Jovaro progimnazijos mokytoja Aušra Bielskienė.
