Santūrumu dvelkiančio Londono gyventojai įprato prie tokio mero kaip
B. Johnsonas - ekscentriško blondino vešliais, dažnai susivėlusiais
plaukais. Ši Didžiosios Britanijos sostinės vadovo šukuosena tapo jo
vizitine kortele. Kitas neatskiriamas buvusio žurnalisto ženklas -
dviratis.
Apačioje žiūrėkite video, kaip meras šventė pirmąjį olimpiadoje britų iškovotą aukso medalį.
B. Johnsonas dar turi ir vieno netaktiškiausių pasaulio politikų
reputaciją.
Nepaisant visų B. Johnsono keistenybių, jo oponentui Kenui
Livingstone'ui, Londono mero kėdėje sėdėjusiam aštuonerius metus (nuo
2000 iki 2008 m.), per šiemet gegužę vykusius rinkimus nepasisekė
išversti varžovo iš posto.
Per Londono mero rinkimų kampaniją, kuri šįkart buvo itin skandalinga,
B. Johnsonas tiesioginėje radijo laidoje savo oponentą pavadino melagiu.
Didžiosios Britanijos sostinės galva - tikras konservatorius.
B. Johnsono tėvas 1979-1984 metais buvo Konservatorių partijos atstovas
Europos Parlamente, prosenelis Ali Kemalis - paskutinis Osmanų
imperijos vidaus reikalų ministras. Jo senelis Osmanas Ali įsikūrė
Londone, pasikeitė vardą bei pavardę ir tapo Wilfredu Johnsonu.
Londono meras yra baigęs Itono berniukų koledžą, kuriame mokėsi
Didžiosios Britanijos princai Williamas ir Harry, vėliau Oksfordo
universitetą - kartu su dabartiniu ministru pirmininku Davidu Cameronu.
Dar studijų Oksforde laikais paskui B. Johnsoną pradėjo vilktis skandalų
šleifas.
Mokydamasis universitete jis priklausė klubui „Bullingdon Club“. Šio
klubo nariai, apsivilkę smokingais, dar ir dabar eina į prabangius
restoranus, ten siaubingai prisigeria ir viską daužo.
Vieni Londono merą vadina meniška natūra dėl jo stebėtinų nestabilumo
akimirkų, kiti - žaviausio anglų literatūros herojaus - keistuolio
įpėdiniu. Būtent pastarasis bruožas ir turi įtakos jo profesinei
karjerai.
Baigęs Oksfordo universitetą B. Johnsonas savaitę padirbėjo
konsultacinėje bendrovėje, paskui - praktikantu „Times of London“. Iš
ten buvo atleistas dėl linksmos citatos, kuria norėjo pagražinti nuobodų
straipsnį apie archeologų laimėjimus.
Nei laikraščio redaktoriui, nei „pacituotam“ istorijos dėstytojui, kuris
pasirodė esąs dar ir jo krikštatėvis, tai nepasirodė juokinga.
Vis dėlto B. Johnsonas susižavėjo žurnalistika. Pradėjo dirbti „Daily
Telegraph“, dažnai rašė šio laikraščio vedamąjį, paskui buvo pasiųstas
korespondentu į Briuselį, iš ten rašė apie Europos Bendriją, po to tapo
pagrindiniu savaitraščio „The Spectator“ leidėju.
Dirbdamas spaudoje B. Johnsonas vis pakliūdavo į idiotiškas istorijas.
Pavyzdžiui, kai Irake buvo nužudytas įkaitu paimtas Liverpulio
gyventojas Kennethas Bigley, B. Johnsonas išspausdino straipsnį, kuriame
kaltino Liverpulio miesto gyventojus mėgaujantis „aukos statusu“.
Už bausmę Konservatorių partijos lyderiai B. Johnsoną pasiuntė į
Liverpulį - atsiprašyti.
Blankūs B. Johnsono pasiteisinimai sulaukė milžiniško žiniasklaidos
dėmesio, ir iki šiol šią istoriją žinantiems turistams parodoma vieta,
kur būsimasis Londono meras susimovė.
Šios istorijos kulminacija tapo B. Johnsono apsilankymas BBC radijuje.
Tiesioginio eterio metu paskambinęs nužudytojo K. Bigley brolis Paulas
Bigley tėškė B.Johnsonui: „Jūs - egocentriškas, susireikšminęs
idiotas, dinkite iš viešumos!“
Vėliau B. Johnsonas įsigudrino susipykti su visa Didžiąja Britanija.
2006 metais „The Telegraph“ parašė: „Ištisus 10 metų mes Konservatorių
partijoje kėlėme Papua Naujosios Gvinėjos stiliaus kanibalizmo ir vadovų
žudymo orgijas, todėl dabar esame laimingi, kad beprotybė apima
Leiboristų partiją.“
B. Johnsonui teko atsiprašinėti visos šalies - Papua Naujosios Gvinėjos,
o kad užgniaužtų tarptautinį skandalą, jis pažadėjo, kad šią šalį
įtrauks į savo kelionių po pasaulį maršrutą ir dar kartą deramai
atsiprašys.
Ne visi nesusipratimai keistuolio B. Johnsono biografijoje tokie jau
nekalti. 2003-iaisiais buvo paskelbtas įrašas, kaip jis mokyklos draugui
pasako „News of the World“ reporterio adresą. Tai nebūtų buvusi didelė
bėda, bet reporterį tas jo draugas norėjo užpulti.
Net ir būdamas vadinamojoje šešėlinėje konservatorių vyriausybėje, į
kurią jį pakvietė bendramokslis D. Cameronas, skandalingasis
B. Johnsonas ne visada palaikydavo partijos idėjas.
Bet kai dvi kadencijas Londono meru išbuvęs leiboristas K. Livingstone'as
nusprendė siekti trečiosios, konservatoriai prieš jį nukreipė savo
išskirtinį ginklą - B. Johnsoną, kurį visi londoniečiai jau vadino
tik vardu.
Tokį populiarumą jam pelnė dalyvavimas pokalbių laidose ir išskirtinis
humoro jausmas.
Jo varžovas draugavo su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu, sudarė
sutartį dėl pigių degalų tiekimo Londono autobusams mainais už
konsultacines paslaugas dėl Venesuelos sostinės planavimo.
K. Livingstone'as valstybės sąskaita skrido į Kubą pas savo draugą Fidelį
Castro ir įvedė įvažiavimo į Londono centrą mokestį.
Konservatorių partijos sprendimas pasirodė esąs teisingas: klasikinis
britų keistuolis nurungė karingąjį leiboristą.
Atsisėdęs į mero postą B. Johnsonas pirmiausia nutraukė sutartį su
Venesuela (dėl politinių motyvų) ir uždraudė gerti alkoholį metro,
autobusuose ir tramvajuose, paskui ėmė kariauti su merija ir
metropolitenu dėl išpūstų darbuotojų etatų.
Beje, jo santykiai su metro darbininkais iš pat pradžių nesusiklostė:
per pirmuosius ketverius metus meras B. Johnsonas taip ir nerado laiko
susitikti su jų profsąjungų atstovais, o kai prieš dvejus metus jie
paskelbė streiką, faktiškai paralyžiavusį Didžiosios Britanijos sostinę,
nepadarė jokių nuolaidų. Priešingai - pasisakė už tai, kad būtų
sugriežtintas įstatymas dėl tokių protestų.
Negana to, per šių metų rinkimų kampaniją B. Johnsonas pareiškė, kad
sieks automatizuoti metro traukinius.
Pagrindinis Londono mero pasididžiavimas ir nuopelnas - prieš dvejus
metus įdiegta dviračių nuomos sistema „Boris Bike“ ir apskritai
dviračio, kaip pagrindinės miesto transporto priemonės, propagavimas.
Dar vienas sėkmingas B. Johnsono projektas - nauji raudonieji autobusai „Routemaster“ - jie naudoja mažiau degalų ir yra ekologiškesni.
Per pirmuosius ketverius metus Londono mero poste B. Johnsonui teko
sunkus uždavinys - plėsti didmiestį krizės ir sumažinto biudžeto
sąlygomis ir tuo pat metu rengtis vasaros olimpinėms žaidynėms, todėl
meras taupė kur tik galima.
Pavyzdžiui, kai FIFA vadovai ir vykdomojo komiteto nariai atmetė
Didžiosios Britanijos paraišką dėl 2018 metų pasaulio futbolo čempionato
Rusijos naudai, B. Johnsonas atsisakė juos nemokamai apgyvendinti Londone
vasaros olimpinių žaidynių metu.
B. Johnsonas įsitikinęs, kad olimpiada Didžiosios Britanijos sostinėje
bus įspūdingiausia istorijoje, visi sporto objektai po jos uždarymo
ceremonijos bus pertvarkyti ir pritaikyti šalies piliečių reikmėms.
Kai Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė, kad Londono olimpinių
žaidynių metu kaip galima daugiau žmonių galėtų dirbti namuose ir dėl to
sumažėtų spūstis keliuose bei viešajame transporte, miesto meras
pasisakė prieš šią idėją.
„Gavę galimybę dirbti net neišlipdami iš lovos, žmonės nebebus tokie
atsakingi ir, užuot atlikę savo pareigas, namuose priešais televizorių
kramsnos sūrį.
Nejau norite, kad čia ištisas septynias savaites nesisuktų joks verslas,
kad žmonės tarsi užsitęsusia liga prisidengtų sporto švente? Tokią
galimybę galbūt gavome kartą gyvenime, tad nereikėtų jos paleisti
vėjais“, - pareiškė B. Johnsonas, siekiantis, kad per olimpines
žaidynes Londonas gautų kuo daugiau naudos.
Dar B. Johnsonas pridūrė, kad šalies vyriausybės išsakyta idėja leisti
žmonėms dirbti namuose nėra bloga, bet ją pritaikyti tikrovėje bus kur
kas sudėtingiau.
Londono meras yra tapęs ir interneto žvaigžde: buvo labai populiarus
vaizdo įrašas, kaip per labdaringas futbolo rungtynes B. Johnsonas
futbolą supainiojo su regbiu.
Taip pat visa Didžioji Britanija juokėsi, kai 2010 metų įsilaužimo į
mobiliuosius telefonus skandalą meras pavadino „nesąmone“, nors ir pats
tapo jo auka.
Tad vargu ar kas nors nustebo, kai Londono meras ragino panaikinti eurą,
burnojo net prieš savo partiją, „etniniu valymu“ pavadinęs konservatorių
planus riboti socialinių būstų skyrimą.
Kartą paklaustas apie savo galimybes tapti Didžiosios Britanijos
ministru pirmininku Londono meras atsakė sau būdinga maniera: „Mano
galimybės tapti ministru pirmininku yra tokios pat kaip rasti Elvį
Marse ar man pačiam reinkarnuotis į alyvuogę.“
Prieš trejus metus B. Johnsonas išgelbėjo moterį nuo ją užpuolusių
chuliganų. Vėliau paaiškėjo, kad ji balsavo ne už jį.
Šiais metais slidinėdamas Italijoje Londono meras partrenkė aštuonmetį
berniuką. Tiesa, jo tėvas buvo taip sužavėtas B. Johnsono mandagumo, kad
parašė pagyrų kupiną laišką.
„Jis taip ilgai atsiprašinėjo ir kaltino save, kad man pasidarė nemalonu
- liepiau sūnui laužyta anglų kalba pasakyti: „Jokių problemų, ne jūsų
kaltė“, - sakė berniuko tėvas.
Pirmąkart prie altoriaus B. Johnsonas žengė su savo studijų drauge
Allegra Mostyn Owen 1983-iaisiais.
Vykdamas į prašmatnią jungtuvių ceremoniją, kurioje dainavo operos
solistas ir grojo styginių kvartetas, jaunikis užmiršo apsivilkti
kostiumą, todėl prie altoriaus atėjo skolintomis kelnėmis.
Negana to, praėjus valandai po ceremonijos pametė savo vestuvinį žiedą.
Po kelerių metų pora išsiskyrė.
1993 metais B. Johnsonas susituokė su advokate Marina Wheeler, dabar pora
augina du sūnus ir dvi dukteris.
B. Johnsono adresu - ir kritikos strėlės
Kritikos Londono meras nusipelnė dėl stipraus sniego 2009 metų žiemą
ir neramumų gatvėse 2011-ųjų rugpjūtį.
Nors meteorologai buvo įspėję dėl sniego audros, jai Londonas buvo
visiškai nepasiruošęs. Autobusai nevažinėjo (žieminės padangos
Didžiojoje Britanijoje - negirdėta!), neveikė 11 metro linijų, sniego
valymo mašinų mieste niekuomet nebuvo.
Tuomet B. Johnsonas sąžiningai prisipažino, kad Londonas nebuvo
pasirengęs tokiam sniegui, o jo valymo technikos neapsimoka pirkti, nes
tiek daug sniego čia iškrinta tik kartą per 18 metų.
Praėjusį rugpjūtį, kai pasipiktinę piliečiai siaubė parduotuves, vogė
televizorius iš vitrinų ir padeginėjo namus, B. Johnsonas ilsėjosi savo
viloje. Jis ne iš karto nutraukė savo atostogas, bet atvykęs į Londoną
nieko doro nuveikti negalėjo - tik stovėjo priešais televizijos kameras
su šluota.
Garsusis 2004 metų B. Johnsono rinkimų šūkis: „Balsuokite už
konservatorius - jūsų žmonos krūtinė padidės, o jūs gausite daugiau
galimybių nusipirkti BMW M3.“
Londono meras apie narkotikus: „Kartą man davė kokaino, bet aš
nusičiaudėjau ir į nosį nieko nepateko. Nors tai galėjo būti ir cukraus
pudra.“
