Bendrovės „Telesoftas“ direktorius Algirdas Stonys investuoja į jaunimą, ragina studentus tobulėti ir viliasi, kad ateityje Lietuva turės visame pasaulyje šalį garsinsiančią Silicio slėnio alternatyvą, aukštųjų technologijų ir praktinės patirties oazę.
Verslo pradžia – bendrabučio kambaryje
Pirmuosius žingsnius į verslą tuomet 20 metų sulaukęs A. Stonys žengė mokydamasis Kauno technologijos universitete, Informatikos fakultete. Prieš devynerius metus jis išvyko stažuotis į Daniją, pas Alburgo universitete studijavusį brolį.
„2003 metais pradėtos kurti su geolokacija susijusios paslaugos. Tuomet dar nebuvo normaliai veikiančių GPS imtuvų, tad programų kūrimas mobiliesiems telefonams, komunikatoriams buvo viena perspektyviausių sričių“, – pasakojo 29 metų verslininkas A. Stonys.
Danijos Alburgo universitete buvo vykdomas mokslinis projektas, kaip mobiliojo ryšio telefoną susieti su GPS imtuvu. Šį projektą pastebėjo Danijos bendrovė „Euman“, ten dirbti buvo pakviestas ir A. Stonys.
„Pasibaigus vasarai grįžau į Kauną tęsti studijų. Tačiau nesinorėjo palikti draugų ir pradėto darbo, todėl jį tęsiau nuotoliniu būdu. Taip prasidėjo mūsų verslas, prisidėti prie vykdomo projekto, kurti programas „Symbian“ operacinei sistemai pakviečiau savo draugus. Projektas su „Euman“ labai pasisekė, buvo sukurta sistema, leidusi panaudoti GPS duomenis kuriant verslo sprendimus“, – pasakojo verslininkas.
Bendrabučio kambariuose programas danams kūrę vaikinai galiausiai sulaukė savo partnerių pripažinimo. Šie nusprendė atvykti į Kauną ir iš arčiau susipažinti su programuotojais.
„Danai labai norėjo pamatyti mūsų biurą, o mes jo neturėjome. Nesinorėjo verslo partnerių vestis į studentų bendrabutį, todėl už tūkstantį litų dviem dienoms išsinuomojau butą Kauno centre. Sunešėme kompiuterius, pastatėme stalus. Danams labai patiko mūsų „biuras“, pasirašėme sutartį. Tada įregistravau savo individualią įmonę ir keturiese pradėjome dirbti“, – apie verslo pradžią kalbėjo A. Stonys.
Pradžia nebuvo lengva, vaikinai neturėjo patalpų darbui, o jas nuomotis buvo per brangu. Bendrovei tąkart padėjo Kauno verslo inkubatoriaus vadovas, nemokamai leidęs naudotis 12 kvadratinių metrų kambarėliu.
„Kambariukas buvo labai mažas, o tuomet mes jau dirbome keturiese. Dabar net sunku pagalvoti, kaip mes ten tilpome su savo kompiuteriais ir tarnybine stotimi. Vėliau plėtėmės, įsikėlėme į didesnes, 36 kvadratinių metrų, patalpas. Pradėję dirbti su didžiosiomis įmonėmis persikėlėme į 200 kvadratinių metų patalpas, taip ir keliaujame“, – atskleidė verslininkas.
2005 metais verslininkui pavyko surasti naujus partnerius, Šveicarijoje veikiančią britų bendrovę, imtasi plėtoti pridėtinės vertės platformų kūrimą. Didysis šuolis įvyko 2006 metais bendrovei pasirašius sutartis su didžiaisiais užsienio šalių mobiliojo ryšio operatoriais.
Dabar Kauno bendrovė turi savo atstovybes Vilniuje, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, žada plėstis ir biurą atidaryti Australijoje.
Mažos komandos privalumai
„Viena pagrindinių įmonės specializacijų – pridėtinės vertės platformos, jų kūrimas ir vystymas. Jos leidžia mobiliojo ryšio operatoriams kurti pridėtinės vertės paslaugas, tokias kaip mobili sekretorė, programėlių parduotuvė, prisijungimas prie bevielio („Wi-Fi“) tinklo, balso įrašymo sistema ir pan.“, – sakė bendrovės „Telesoftas“ direktorius.
Kurti programas mobiliojo ryšio operatoriams nėra paprasta. Kadangi operatoriaus klientai naudojasi pačiais įvairiausiais mobiliojo ryšio prietaisais, naudojančiais skirtingas operacines sistemas, programos turi būti pritaikytos veikti su kiekviena jų.
„Telesoftas“ programas kuria tik pagal mobiliojo ryšio operatorių užsakymus. Kaune dirbantys programuotojai gali pasigirti bendravę su didžiausiomis pasaulio įmonėmis, tokiomis kaip „Orange“, Tailando, Australijos, Indonezijos, Indijos mobiliojo ryšio operatoriais.
Gauti užsakymų kauniečiams padeda ne tik patirtis specifinėje srityje, bet ir tai, kad bendrovė nėra didelė, joje šiuo metu kartu su laisvai samdomais specialistais dirba 53 programuotojai.
„Jeigu 30 žmonių dirba su VAS (value added service – liet. pridėtinės vertės paslaugos) platformomis, tai jau nemaža komanda. Kitose kad ir tūkstantį ar daugiau programuotojų turinčiose įmonėse su šiomis sistemomis dirba, jas išmano tik keli projektų vadovai, bet ne programuotojai. Todėl šios įmonės naujam projektui įgyvendinti žmones mobilizuoja kur kas lėčiau, nei tai galime padaryti mes“, – mažos informacinių technologijų komandos privalumus apibrėžė verslininkas.
Kita vertus, nors didelių įmonių darbuotojo valanda kainuoja mažiau, užsakovams labiau apsimoka samdyti kauniečius. Priežastis paprasta – nors „Telesofto“ programuotojų valandinis darbo įkainis didesnis, jie patikėtą užduoti gali atlikti greičiau.
Skverbtis į užsienį padėjo susijungimas
Bendrovės „Telesoftas“ vadovas A. Stonys pripažino, kad nedidelei įmonei dalyvauti pirkimų konkursuose ir gauti stambius užsakymus nėra taip paprasta. Kartais keliami minimalūs reikalavimai turėti ne mažiau kaip šimtą darbuotojų ir bent du milijonus eurų metinės apyvartos.
Kauniečiai rado išeitį – praėjusiais metais įkūrė įmonių sąjungą „Elite Cluster“. Jai priklauso keturios Lietuvos bendrovės: UAB „Telesoftas“, „Agmis“, „Metasite Business Solutions“, „iTo“.
„Dabar mes jau galima dalyvauti rimtuose konkursuose, turime ir pirmuosius vaisius – pradėjome dirbti su Aliaskos telekomu, gavome du užsakymus iš Omano mobiliojo ryšio operatorių, mūsų veikla domisi viena Dubajaus įmonė. Taigi, įkūrę įmonių sąjungą „Elite Cluster“ mes perėjome į kitą lygmenį, tapome kur kas konkurencingesni, nei buvome iki šiol“, – sakė „Elite Cluster“ ir bendrovės „Telesoftas“ vadovas A. Stonys.
Keturias aukštųjų technologijų įmones vienijanti „Elite Cluster“ turi apie 200 darbuotojų. Kiekviena sąjungos įmonė specializuojasi savo srityje, todėl gavus užsakymą jį galima įgyvendinti per gana trumpą laiką.
„Telesofto“ direktorius minėjo, kad įmonės apyvartos augimas siekia apie 30 proc. per metus. Praėjusiais metais bendrovės apyvarta buvo maždaug 3 mln. litų, o sudarius įmonių sąjungą šiais metais tikimasi ją padidinti 45 procentais.
Investuoja į būsimus darbuotojus
Programas užsienio užsakovams kuriantys kauniečiai investuoja į jaunimą, bendrovė aktyviai dalyvauja organizuojamose karjeros dienose, rengia programavimo kursus, priima stažuotojus.
„Visada mielai priimame praktikantus, čia atėję studentai gali pasisemti nemažai patirties, galimybių tobulėti. Neseniai pradėjome bendradarbiauti ir su KTU Multimedijos katedra, studentai mūsų įmonėje atlieka praktiką, kuria žaidimus“, – pasakojo A. Stonys.
Verslininkas prisiminė vieno bendrovėje praktiką atlikusio studento Ivano Šinkarenkos sėkmės istoriją. Įmonės vadovui pradėjus bendradarbiauti su verslininkais Vladu Lašu ir Vidmantu Tomkumi kuriant Lietuvos kosmoso asociaciją, šiomis idėjomis susidomėjo ir praktikantas. Vaikinas išprašė, kad darbdaviai apmokėtų jo pragyvenimą Vokietijoje ir Švedijoje. Netrukus jis prisijungė prie tarptautinės programos „CanSat“.
„Dabar jis gyvena Švedijoje, šiek tiek laiko nuotoliniu būdu dirba mums ir gauna atlyginimą. Smagu, kad mūsų darbuotojas dalyvaudamas programoje „CanSat“ jau sukūrė pirmą lietuvišką kosmoso palydovą“, – darbuotojo sėkme džiaugėsi A. Stonys.
Mobiliosios technologijos savo savybėmis labai panašios į tas, kurios naudojamos kosmoso pramonėje. Prietaisuose naudojami panašūs mikroprocesoriai, architektūra.
Jachtų ir vilų kol kas neperka
Nors visuomenėje iki šiol gajos stereotipinės nuomonės, kad kapitalą informacinių technologijų srityje sukaupę verslininkai mėgaujasi prabanga, A. Stonys sakė nei jachtų, nei vilų neperkantis, o uždirbtus pinigus investuojantis į įmonės plėtrą.
Verslininkas pripažino, kad sumokėjus mokesčius ir atlyginimus darbuotojams bendrovei lieka apie 30 proc. pelno.
„Nesame investuotojai, tačiau kiek galime, tiek padedame verslą pradedantiems žmonėms. Dalyvaujame renginiuose, kur jaunuoliai pristato savo verslo vizijas, jiems patariama, kaip ir ką geriau daryti, konsultuojame“, – kalbėjo verslininkas.
Paklaustas apie svajones, kaip Lietuvą įsivaizduoja po kelių dešimtmečių, A. Stonys sakė norintis, kad 2020 metais Lietuva taptų pasauliniu IT centru, kuriame pridėtinę vertę kurtų praktinė patirtis.
„Būčiau labai patenkintas, jeigu Lietuva taptų dar vienu Silicio slėniu, kur būtų kuriama praktinė patirtis. Galbūt kažkada ateityje į Lietuvos specialistus kreipsis tokia kompanija, kaip „Ford Motor“, prašydama konsultacijų, kaip sukurti mobiliąsias programas automobiliams, įvairių pasaulio šalių vyriausybės, garsiausios bendrovės“, – pasakojo verslininkas.
„Telesofto“ vadovas Lietuvai prognozuoja didelį šuolį mobiliųjų technologijų srityje. Nors Lietuvoje parduodama nemažai išmaniųjų telefonų, ne visi žmonės visapusiškai išnaudoja jų galimybes.
