Jis šiais metais iš alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ gavo trejų metų paskolą patalpoms pirkti: „Trys karaliai“ plėtėsi, reikėjo vietos didesniam biurui.
„Pinigai – toks reiškinys, kurių žmonėms nuolat trūksta, – šypsosi pašnekovas. – Be to, kad plečiamės, paskaičiavome, jog, nuvertėjant pinigams, o tiek nuomojamo, tiek perkamo nekilnojamojo turto kainoms greitai kylant, verčiau įsigyti savo patalpas“.
Pirmuosius trejus metus paskola „Trims karaliams“ kainuos brangiau nei patalpų nuoma – 1,4 tūkst. eurų vietoje 800 eurų – tačiau po šio laiko įmonei nereiks mokėti nei paskolos, nei nuomos.
Prireikus kredito, R.Žiogas į didžiuosius bankus nė nesikreipė – iš draugų buvo girdėjęs teigiamų atsiliepimų apie „Noviti Finance“: „Žinojome, kad jie gerai dirba, kad puiki komunikacija, tad nė palūkanų skirtumų nelyginome. Dar svarbu ir tai, kad jie bendradarbiauja su INVEGA“.
INVEGA – nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ – imantiems verslo paskolas investicijoms kompensuoja dalį sumokėtų palūkanų. Pastarasis faktas „Trims karaliams“ buvo svarbus, mat įmonė norėjo susigrąžinti dalį lėšų ir jas skirti kitiems verslo poreikiams.
„Finansuotojas sudėliojęs paskolos gavimo procesą taip, kad būtų patogu visiems – finansuotojas tarpininkauja INVEGAI ir verslininkams. Norėjome didesnės paskolos, tačiau konsultantė mums išaiškino, kad tuomet keistųsi sąlygos ir mes nebeatitiktume tam tikrų kriterijų. „Noviti Finance“ žiūri į ilgalaikę perspektyvą, kad ir toliau bendrautų su verslininku, konsultuotų jį kitais finansiniais klausimais. Mums tai labai patiko“.
R.Žiogas turi patirties ir su bankais. Sako, gal šiuo atveju ir būtų gavę geresnes palūkanas, tačiau tektų gaišti laukiant sprendimo. „Mums buvo svarbiau pats santykis – kredituotojas padėjo sutvarkyti dokumentus, taupė mūsų įmonės laiką. „Noviti Finance“ – maži, todėl toks įspūdis, kad turi reikalų su šeima, kuri nuolat tavimi rūpinasi“, – savo patirtimi dalijosi renginių organizatorius.
Prasčiau nei ES vidurkis
Smulkiajam verslui, kuris kreipiasi į komercinius bankus, tikimybė sulaukti teigiamo atsakymo dėl paskolos – labai maža. Kad čia esama rimtų bėdų, mato ir Europos Komisija. Naujausiose jos rekomendacijose Lietuvai pabrėžiama, kad pas mus smulkusis ir vidutinis verslas kur kas dažniau priverstas kliautis brangiomis paskolomis verslo plėtrai, nei vidutiniškai ES, o negalinčių rasti finansavimo šaltinių santykis apskritai vienas didžiausių ES.
Įmonių apklausos dėl galimybių gauti finansavimą (SAFE) duomenimis, 15 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių nurodo, jog galimybė gauti finansavimą – viena pagrindinių problemų, ji mažina našumo didinimą ir investicijas. ES vidurkis – 7 proc.
15 proc. – daug ar mažai?
„Apklausoje 15 proc. nurodo, kad keblumai gaunant finansavimą – pagrindinis stabdis spartesniam augimui. Tačiau ne kiekviena smulki įmonė aktyviai ieško finansavimo.
Būtų logiška teigti, kad iš visų įmonių Lietuvoje atmetus savivaldybės įmones, turėsime apie 90 tūkst. įmonių. Trečdalis jų arba jau turi, arba aktyviai ieško finansavimo. Jei skaičiuotume tuos 15 proc. nuo šio trečdalio, išeitų, kad kas antra įmonė sunkiai gali pasiskolinti. Tokiu atveju signalas kur kas aiškesnis.
Galima pasakyti ir taip: kai tik įmonės pradeda ieškoti finansavimo, kas antra susiduria su problemomis“, – apklausos rezultatus įvertino finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas Linas Armalys.
Pasiūlys grįžti vėliau
Finansavimo prieinamumas smulkiam verslui Lietuvoje – aktuali problema. Ne vienas verslininkas, prireikus paskolos, pirmiausia kreipiasi į didžiuosius bankus, kuriuose įmonė turi sąskaitą. Tačiau bankai su smulkiomis įmonėmis ir nedidelėmis paskolomis nėra linkę dirbti.
„84 proc. įmonių Lietuvoje turi iki 10 darbuotojų. Kadangi mes veikiame jų segmente, galime pasakyti, kad šiems verslams vidutiniškai reikia apie 20 tūkst. eurų paskolos. Bankuose tokia verslo paskola laikoma labai nedidele, todėl verslininkas neturėtų nustebti išgirdęs pasiūlymą sugrįžti, kai prireiks 50 tūkst. eurų ar didesnės sumos“, – sakė L.Armalys.
Lietuvoje tik vienetai kredituotojų fokusuojasi į smulkiojo verslo finansavimą. Pavyzdžiui, „Noviti Finance“ net 85 proc. paskolų suteikia būtent šioms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Šią finansuotojo misiją – atverti galimybes pasiskolinti ir patiems mažiausiems verslams – aktyviai remia ir Europos Investicinis Fondas (EIF), su kuriuo „Noviti Finance“ bendradarbiauja jau kelerius metus.
Giliausia duobė jau buvo
Nors ne vienas ekonomistas ir stambiojo verslo atstovas kalba apie laukiantį sunkų rudenį, L.Armalys, stebėdamas savo klientus, mato kitokį paveikslą.
Anot jo, verslo paskolų poreikis didžiausioje duobėje buvo pernai metų antroje pusėje. Tąkart gąsdino itin pakilusios elektros kainos, 20 proc. viršijanti infliacija, artėjanti žiema. Tuo periodu visi verslininkai, net jausdami gaminamos produkcijos paklausą, buvo itin atsargūs ir darė prielaidą, kad paklausos nebeliks.
Tačiau nuo šių metų pradžios „Noviti Finance“ mato atsigavimą: jų pačių pardavimai šį pusmetį augo 36 proc. lyginant su praėjusių metų antru pusmečiu. Labai pasikeitė ir verslininkų lūkesčiai – su šildymo kainomis nieko nenutiko, infliacija važiuoja žemyn, o elektros įkainiai grįžo į normalias vėžes.
„Nors verslininkai į ateitį vis dar žiūri atsargiai, tačiau turime sveiką lygį – tie, kurie mato galimybes dirbti ir uždirbti, investuoja, ima paskolas apyvartinėms lėšoms. Nebūtinų išlaidų vengiama – šiuo laikotarpiu tai sveika. Ne laikas išlaidauti prabangos dalykams“, – kalbėjo L.Armalys.
Smulkieji – didesni optimistai
Jo žodžius patvirtina ir banko „Luminor“ atlikta smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausa. Čia skelbiama, kad Baltijos šalių verslas vis dar nusiteikęs optimistiškai, praėjusių metų rezultatus vertina pozityviai, du trečdaliai įmonių vadovų tikisi, kad šiais metais pardavimo apimtys augs arba bus stabilios. Nepaisant pozityvių lūkesčių, pusė apklausos dalyvių pripažįsta taupantys.
Apklausoje prašyta Baltijos šalių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų palyginti savo verslo rezultatus 2021 ir 2022 metais. Pozityviai ir neutraliai situaciją vertino truputį daugiau kaip 77 proc. apklausoje dalyvavusių verslo atstovų. Geriausiai nusiteikę buvo estai (45 proc. apklaustųjų nusiteikę pozityviai), santūriausiai – latviai (pozityviai nusiteikusių 37 proc.). Pozityviai nusitiekusių lietuvių apklausoje – 40 proc.
Kol kas verslas stipraus situacijos blogėjimo nejaučia. Į klausimą, kokių pardavimo apimčių tikisi šiais metais, 67 proc. apklausos dalyvių sako, jog viliasi stabiliai išlaikomų apimčių arba augimo. Mažėjimą prognozuoja kiek mažiau nei 17 proc. verslininkų. Didžiausi optimistai čia lietuviai – augimo tikisi net 36 proc., stabiliai išlaikyti pardavimų lygį – 37 proc. lietuvių.
Plano 2023 metais plėsti verslą neatsisakė 30 proc. smulkiųjų ir vidutinių Baltijos šalių verslų, dar neapsisprendė apie penktadalis. Maždaug pusė apklausos dalyvių šiemet verslo plėtros neplanuoja.
Nors dominuoja palyginti optimistinės nuotaikos, dauguma verslininkų pripažįsta, jog šiais metais ketina taupyti, mažinti išlaidas. Kad šiemet mažins išlaidas, sako daugiau kaip 51 proc. Baltijos šalių verslininkų. Dėl išlaidų mažinimo kol kas nėra apsisprendę beveik trečdalis, taupyti neketina šiek tiek daugiau nei 15 proc. apklausos dalyvių.
„Noviti Finance“ vadovas turi atsakymą, kodėl tarp smulkiųjų verslininkų kur kas daugiau optimistų nei tarp stambiųjų.
„Tarp didžiųjų žymiai daugiau gamybininkų. Ekonomistai indikuoja, kad gamyba jau kuris laikas važiuoja žemyn, bet už tai paslaugos tempia aukštyn. Eksporto rinkos taip pat daug reikšmingesnės stambiesiems – dažnas smulkusis veikia vietos rinkoje. Čia ir gali būti paaiškinimas, kodėl vieni jaučia didesnį nerimą nei kiti.
Žinoma, ekonomikoje visi susiję, todėl problemos, su kuriomis susiduria stambieji, palies ir smulkiuosius. Tačiau pritarčiau tiems, kurie sako, jog išgyvename techninę recesiją, o ne krizę. Be to, infliacija lėtėja, tikėkimės, kad ir EURIBOR jau ties savo lubomis“, – svarstė pašnekovas.
Jo nuomone, valstybės instrumentai, kurie sumažintų paskolų kainą smulkiajam verslui, padėtų jam lengviau ištverti esamą situaciją. L.Armalys atkreipia dėmesį: statistikoje dažniausiai minima vidutinė palūkanų norma, už kurią skolinasi verslas. Bet stambusis verslas lėšas gauna pigiau, nes jam reikia kur kas didesnių sumų.
„Dabar, kai EURIBOR labai pakilęs, svarbu valstybės instrumentais priartinti smulkaus verslo mokamą kainą už paskolas arčiau stambiojo. Natūralu, ji skirsis, tačiau įmokos galėtų skirtis 3–4 procentiniais punktais, bet ne keliais kartais.
Labai džiaugiamės, kad valstybės instrumentų yra, tačiau jų galėtų būti daugiau ir jų mastas galėtų būti didesnis, įtraukiant jau rinkoje esančius kredituotojus, kad šie galėtų smulkųjį verslą finansuoti dar palankesnėmis sąlygomis“, – ragino L.Armalys.
