Vežėjai žodžių į vatą nebevynioja – keikdami valdžią užgulė kaimynus

Dar nė karto per 28 metus valdžia nepatikėjo tuo, ką sako transporto sektoriaus atstovai, bet pirmą kartą tai, ką jie dabar kalba, yra absoliuti tiesa.

Taip apie padėtį transporto sektoriuje kalba ekspertai. Ir nebesistebi tuo, kad šiemet vežėjų įmonės jau ne dešimtimis, bet šimtais kelia verslą į Lenkiją.

Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje – 2200 eurų į rankas. Tiek, anot Kazimiro Narkevičiaus, vidutiniškai kartu su dienpinigiais ir naktinpinigiais užsidirba jo vadovaujamos transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“ vairuotojai.

Prieš metus ši įmonė savo veiklą perkėlė į Lenkiją, o tai padaryti, anot Kazimiro, paskatino ne viena priežastis. Viena jų – triskart mažesnė draudimo kaina, kita – nėra koeficiento, kuris Lietuvoje naudojamas apskaičiuojant atlyginimą ir apmokestinant dienpinigius. Dar viena – paprasta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka.

„Kaimynai mažoms įmonėms taiko ne 15 proc., bet 9 proc. pelno mokestį. Palankesni ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, Lenkijoje vieno vairuotojo darbo minimaliam užmokesčiui turime skirti 480 eurų, dar 289 eurus – mokesčiams, o tai 200 eurų mažiau nei Lietuvoje.

Mums reikia 90 darbuotojų, o įdarbinę esame 30 užsieniečių. Iš jų 20 nieku gyvu nenorėjo, kad jų darbo sutartys būtų sudarytos Lietuvoje“, – sakė K.Narkevičius. Priežastis paprasta: užsieniečiams Lenkijoje nereikia mokėti už darbo vizą, Lietuvoje tai kainuoja apie 140–160 eurų.

Anot jo, yra ir dar viena verslo iškėlimo priežastis – Lietuvos vežėjai tiesiog pavargo būti nemėgstami, nepageidaujami ir kaltinami mokesčių nemokėjimu.

„Taigi esame numatę plėtrą Lenkijoje. Biurui patalpas išsinuomojome Balstogėje, į jį perkelsime operacijas, o pamažu – ir vilkikus“, – užsiminė Kazimiras.

„Transporto sektorius surakintas įtampos, įmonės nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų. Kadangi katastrofiškai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, vilkikai stovi tušti.

Logistikos grandinės trūkinėja – klientai nutraukia sutartis su vežėjais dėl laiku nevykdomų įsipareigojimų ir apdalija baudomis už netesybas“, – sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.

Pasak jo, verslas nėra išdavikas – kiekviena įmonė nori dirbti savo šalyje, bet šiuo metu smulkiosios transporto įmonės nebeturi veiklos Lietuvoje galimybių.

Ypač sudėtinga tapo mažoms, iki 49 darbuotojų turinčioms įmonėms. Bandydamos gelbėti verslą jos vos ne masiškai pradėjo iškelti verslą į Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, o pastaruoju metu ėmė domėtis ir Latvija.

„Visada, iškilus sunkumams, pirmiausia verslas žvalgosi į kaimynus, o Latvijoje yra palankesnė investicinė aplinka. Ten žmonės iš trečiųjų šalių lengviau įdarbinami, palankesnė joje ir mokestinė aplinka“, – kalbėjo Z.Buivydas.

Anot jo, viena didžiausių problemų – vairuotojų trūkumas. Jau keturi mėnesiai, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesiteikia skirti papildomų 15 tūkst. kvotų užsieniečiams iš trečiųjų šalių įdarbinti – būtent tiek vairuotojų, Užimtumo tarnybos apskaičiavimu, reikia transporto sektoriui.

Tokia ministerijos nuostata neišvengiamai neigiamos įtakos padarys ir valstybės biudžetui.

„Transporto sektorius sukuria net 7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir yra trečias pagal sumokamų mokesčių dydį. Bet taip nebebus, kai įmonės ims dar gausiau maitinti kaimyninių valstybių biudžetą.

Daugės ir žmonių, kurie praras darbą ir kuriems teks mokėti pašalpas. Juk nuo pandemijos pradžios iki šiol bankrutavo per 250 smulkių transporto įmonių. Spalį baigsis įmokų „Sodrai“ atidėjimas, o tada bankrotų bus dar daugiau“, – neabejojo „Linavos“ vadovas.

Ekspertų vertinimu, verslo iškėlimas tampa išsigelbėjimu smulkiesiems ir mažiesiems rinkos dalyviams, kurie patiria didžiausius sunkumus ir kurie sudaro net 90 proc. Lietuvos transporto sektoriaus.

Anot „Linavos“ asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, vis daugiau įmonių šiuo metu atlieka žvalgytuves Latvijoje – analizuoja, kaip čia įsikurti ir tęsti veiklą.

Šiuo metu verslą pas šiaurinius kaimynus yra iškėlę apie 10–15 įmonių, esančių arčiau sienos, tačiau netrukus lietuviškų transporto įmonių koncentracija Latvijoje gali padidėti.

Latvijoje, įdarbinant vilkikų vairuotojus iš trečiųjų šalių, kvotų sistemos nėra. Taip pat nėra ir koeficiento sistemos, kuri taikoma pas mus apskaičiuojant atlyginimus ir apmokestinant dienpinigius.

„Verslas bėga, o mūsų šalies valdžia vis dar nesupranta, kad jį paleido iš Lietuvos. Savo sprendimus ji dangsto Mobilumo paketo reikalavimais, nors iš tikrųjų tai išjudino įmonių migraciją, jos byra iš Lietuvos kaip smėlis tarp pirštų“, – teigė V.Bučinskas.

Anot jo, jeigu ES Teisingumo teismo sprendimai būtų palankūs vežėjams ir nebūtų privalu grąžinti kas 8 savaites automobilių į registracijos šalį, gal būtų kitaip. Tačiau šiuo metu verslo aplinka pas kaimynus paprastesnė, tad ir patrauklesnė.

„Pavyzdžiui, pas mus leidimo žmogui iš trečiųjų šalių įdarbinti tenka laukti 1,5–2 mėnesius, Latvijoje po 25 dienų žmogus jau gali pradėti dirbti įmonėje.

Lietuvoje dėl leidimo laikinai gyventi Migracijos departamentas sprendimą priima per 2 mėnesius ir paima 240 eurų mokestį, tuo metu Latvijoje mokestis yra 200 eurų, o sprendimas priimamas per 10 dienų.

Dienpinigių normos, nustatytos Lietuvoje bei Latvijoje dirbant tam tikrose valstybėse, taip pat smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, už darbą Italijoje mūsų šalies įmonės moka 63 eurus, Latvijoje – 32, Didžiojoje Britanijoje atitinkamai tai 67 ir 44 eurai, Vokietijoje – 62 ir 32 eurai“, – apie verslo sąlygas kalbėjo V.Bučinskas.

Pasak bendrovės „Savesta Consulting“ valdybos nario Igno Volbiko, konsultuojančio į kitas šalis verslą norinčias perkelti įmones, šįmet Lenkijoje kuriasi rekordinis transporto bendrovių skaičius – beveik 500.

Apie 4500 sunkvežimių jau yra ten įregistruoti.

„Tokio aktyvumo dar nėra buvę. Tai – antplūdis.

Paprastai sprendimas veiklą tęsti svetur nepriimamas per dieną, verslas atsakingai vertina visas galimybes ir ruošiasi.

Dabar iš Šiaurės Lietuvos klientų išgirdome norą pasidomėti verslo sąlygomis kitur – atliekame studiją ir Latvijoje, Vokietijoje.

O Lenkijoje minimaliai algai netaikomas joks koeficientas, mokestinė dalis už vairuotoją tėra 298 eurai. Tiek moka pagrindiniai Lietuvos konkurentai.

Pas mus mokesčiai 100 eurų didesni, vadinasi, Lenkijoje kasdien vairuotojui galima mokėti 5 eurais didesnį atlyginimą.

Lenkijoje įdarbinimo kvotos neegzistuoja, procesas pigesnis, nes viza darbuotojui nekainuoja, o Lietuva tą mokestį yra padariusi“, – sakė I.Volbikas.

„Lietuva šiuo metu išgyvena geriausius laikus. Tai patvirtina ir prekybos balansas, kuris dabar yra teigiamas – siekia 8 proc., pagal tai lenkiame net Vokietiją.

O dabar valdžiai kyla noras pareguliuoti verslo sąlygas, tačiau reguliaciniai apribojimai yra labai stiprūs ir visada skaudžiai atsiliepia verslui.

Vienas blogųjų pavyzdžių – finansų sektorius įsikūrė Estijoje, pas mus yra likę tik atskiri padaliniai.

Vežėjų sektorių kausto ne tik Lietuvos valdžios suvaržymai, nes reguliavimą nustato ir ES Mobilumo paketas. Jis transportininkus stumia į kitas šalis, pirmiausia į Lenkiją, kuri geografiškai yra ypač patraukli.

Šiuo atveju Lietuva turi ne spausti verslą, bet įveikti geografinius Lenkijos pranašumus – sukurti geresnes sąlygas šiam sektoriui, kad kompensuotume praradimus, kurie atsiranda dėl keistų reguliavimų, kai reikia grąžinti sunkvežimį į jo kilmės šalį.

Bet mūsų šalis bando perreguliuoti sėkmingai veikiančius verslus ir neamortizuoja ES reguliavimo. Pamirštama ir tai, kad aplinkui veikia stiprūs konkurentai.“