„Novičiok“ visą pasaulį įbaugino tuomet, kai šia Rusijoje sukurta chemine medžiaga Didžiojoje Britanijoje buvo apnuodytas šios šalies žvalgybininkas ir jo dukra.
Užtat kaimynų kartu su tos pačios Rusijos kompanija „Rosatom“ statoma elektrinė jau senokai kelia paniką Lietuvoje.
Šių statybų sustabdyti, regis, jau tikrai nebeįmanoma. Tačiau neoficialiuose pokalbiuose ne kartą teko išgirsti, kad jei Lietuva būtų buvusi bent kiek aktyvesnė ir laiku spėjusi imtis atitinkamų veiksmų, Astravo atominė elektrinė (AE) galėjo ir neiškilti.
Šaukštai po pietų
„Lietuva neišgirdo, ką kalba Baltarusija, todėl atsainiai pažiūrėjo į planus statyti atominę elektrinę. O kai procesas įsisuko, jau buvo sunku jį sustabdyti. Šaukštai po pietų“, – prasitarė vienas kaimyninės šalies energetikas.
Tuo, kad Baltarusijos užmojai virto realybe, nesunku įsitikinti. Anot vadovybės, vienu metu Astravo AE statybų aikštelėje pluša apie 3 tūkst. darbininkų.
Rusijos finansuojamą atominę jėgainę sauganti priešlėktuvinės gynybos sistema – taip arti Lietuvos pasienio ir Vilniaus, kad net taikos metu nejauku žvelgti į tą pusę ir įsivaizduoti, kokiems tikslams vieną dieną gali būti ja pasinaudota.
Jau baigtas pirmasis reaktorius, į kurį lapkritį planuojama atvežti branduolinį kurą.
Kovą prasidės pirmojo reaktoriaus bandymai, o kitų metų gruodį žadama AE paleisti.
Naujo gyvenimo utopija
Astravas kažkuo primena Ignalinos AE darbuotojų namais tapusį Visaginą. Skirtumas tik tas, kad kadaise klestėjęs Visaginas dabar tarsi įšaldytas laike – miestas ištuštėjo, jo gyventojus kamuoja nedarbas ir nežinia dėl ateities.
Tuo metu Astrave viskas nauja, šviežia, gyva. Per penketą metų niekuo neišsiskirianti pasienio gyvenvietė virto daugiaaukščių nusagstytu miestu.
Čia formuojami trys nauji mikrorajonai. Juose vienas po kito dygsta daugiabučiai, mokyklos ir prekybos centrai, tiesiamos naujos gatvės ir sodinami parkai. Iš pirmo žvilgsnio tai panašu į tikrų tikriausią naujo gyvenimo utopiją.
Vaikų darželio pašonėje vežimėlį stumdanti Jekaterina pasakojo į Astravą atvykusi prieš penketą metų. Jos vyras dirba atominėje elektrinėje ir jau spėjo padaryti karjerą. Iš Minsko atvažiavusi šeima gavo naują butą, čia jau gimė du sūnūs.
Pasak jos, elektrinėje mokami geri atlyginimai – aukščiausio lygio specialistai uždirba apie 5 tūkst. dolerių (dabartiniu kursu – 4,35 tūkst. eurų).
Moteris neslėpė, kad Astrave trūksta veiklos, tačiau tikino, kad netrukus bus pastatytas pramogų parkas. „Minskas vos už 160 kilometrų, ten mūsų tėvai, todėl bet kada galime nuvažiuoti“, – kalbėjo Astravo naujakurė.
Vietiniai grėsmės neįžvelgia
Jauna moteris teigė nesibaiminanti, kad jos vaikai augs šalia tokio pavojingo objekto.
Tarp dažais kvepiančių daugiaaukščių sutikta gydytoja Julija taip pat neįžvelgė jokių grėsmių. Ji įsitikinusi, kad jėgainė statoma pagal visus saugumo reikalavimus, nors tarptautiniai ekspertai ir Europos Parlamentas dėl to smarkiai abejoja.
„O ko mums bijoti? Juk jūs irgi ilgą laiką gyvenote šalia tokio monstro kaip Ignalinos AE. Jokių problemų dėl to neturėjote“, – atkirto vietinė gyventoja.
Prieš trisdešimtį metų į Astravą atvykusi moteris džiaugėsi, kad miestas dabar neatpažįstamai pasikeitė, o būsto kaina – kaip Baltarusijos sostinėje. „Statybininkai už buto nuomą čia jau moka apie 400 dolerių (350 eurų)“, – pasakojo medikė.
Pasitinka pats prezidentas
Bet visiškai kitokiomis spalvomis idiliškas naujos pradžios vaizdas nušvinta užsukus į elektrinės informacinį lankytojų centrą.
Tarp daugiabučių ir mokyklos įsiterpusiame pastate kiekvieną pasitinka pats šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Tiksliau, milžiniška nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas elektrinės statybų pradžios dieną.
Tarp reaktoriaus maketų ir kitų atominių įdomybių čia galima rasti ir gana keistos informacijos. Ant sienos kabančiame žemėlapyje pavaizduota, kad Baltarusija turi energijos jungčių su Lenkija ir Lietuva, nors iš tiesų jos jau nebeveikia.
Vieną iš centro sienų puošia pasaulio žemėlapis, kuriame žibančiomis lemputėmis pažymėtos visos šiuo metu veikiančios atominės elektrinės.
Tokiomis švieselėmis nusagstyta ir visa Vokietijos teritorija, nors šalis yra visiškai atsisakiusi branduolinės energetikos.
Įrengė raketų kompleksą
Viename iš centro stendų pavaizduotas pavojų žemėlapis ir nurodytos grėsmės, kurios galėtų kilti elektrinei įvairių katastrofų atveju.
Nors lankytojams jame išsamiai paaiškinta, kaip būtų reaguojama į įvairias avarines situacijas, pavyzdžiui, radioaktyviojo kuro išsiliejimą iš reaktoriaus, vieną grėsmę elektrinės valdytojai laiko visiškai teorine – tai lėktuvo įsirėžimas į statinius.
„Tai neįmanoma“, – bakstelėjęs lazdele į lėktuvo paveikslėlį grėsmių žemėlapyje nedaugžodžiavo centro gidas. Pajutęs, kad lankytojai nepatikėjo, kaipmat pridūrė, kad virš elektrinės paskelbta šešių kvadratinių kilometrų ploto neskraidymo zona, be to, jėgainė saugoma netoliese dislokuoto zenitinio raketų komplekso.
Šių raketų paleidimo šachtas galima išvysti vos už poros kilometrų nuo elektrinės: jų vietą išduoda taisyklingos formos į vieną eilę išrikiuoti kalneliai su antenomis ir nepriekaištingai nupjauta žole.
Ilgas draudimų sąrašas
Susiruošę ir gavę leidimą aplankyti Astravo AE privalo išklausyti ilgą saugos instruktažą ir susipažinti su dar ilgesniu draudimų sąrašu.
Mus lydėję pareigūnai nurodė, kad filmuoti ar fotografuoti galima tik ten, kur jie parodys. Elektrinės teritorijoje uždrausta mobiliaisiais telefonais ne tik fiksuoti vaizdus, bet ir jais kalbėtis. Kiekvieną svečių žingsnį stebėjo gausus būrys elektrinės administracijos darbuotojų, kurie mandagiai vis primindavo apie draudimus.
Penkiomis apsauginėmis spygliuotos vielos juostomis aptvertoje branduolinės jėgainėje teritorijoje dalis objektų jau baigti, prie kitų dar vyksta intensyvūs darbai.
Jau spaudo mygtukus
Dar vienas objektas, kuriuo itin didžiuojasi baltarusiai, – į Astravą iš Rusijos miesto Voronežo, kuriame taip pat buvo statoma elektrinė, perkeltas visas mokymo centras ir ten dirbę specialistai.
Paruošę Baltarusijos specialistus jie keliaus į Turkiją, Bangladešą, Kazachstaną, Uzbekistaną – ten, kur jau statomos arba ketinamos statyti branduolinės jėgainės. Šiame centre virš durų kabo kukli įrėminta ikona, tarsi įspėjanti, kad nutikus rimtai avarijai padės tik Dievas.
Tikrajame Astravo AE valdymo centre kol kas – pats statybų įkarštis. Patalpose žioji tuščios liftų angos, koridoriuje rikiuojasi supakuoti biuro baldai, visur mėtosi statybinė įranga.
Tik duomenų centre prie pulto, tarp nedažytų sienų, nepaklotų grindų bei statybininkų jau sukinėjasi ir specialistai.
Net iš Lietuvos matomi du 130 metrų aukščio vandens aušinimo bokštai, paruošti darbui. Lankantis vienas jų buvo aplipęs dažytojais, kurie nuo žemės atrodė kaip muselės. Iš pradžių bokštai dažomi bronzine spalva, o ateityje ir iš lėktuvo matomus bokštus baltarusiai ketina padabinti nacionaline ornamentika.
Nesutaria net tarpusavyje
Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius, kalbėdamas Minske vykusiame energetikos forume neslėpė, kad, nepaisant Lietuvos pretenzijų dėl AE saugumo, šalis toliau turi vilčių eksportuoti elektros energiją į ES šalis, kai bus paleista AE.
„Bet kuriuo atveju tarpusavio santykiai turi remtis principu „perku–parduodu“, – kalbėjo ministras.
Bet net ir jis pripažino, kad pradėjus veikti Astravo AE elektros energijos perteklius tikrai bus.
Jo teigimu, atliktas tyrimas skelbia, kad 2021 metais, palyginti su 2012-aisiais, Baltarusijos elektros gamyba išaugs daugiau nei 30 kartų.
Keisčiausia, kad energetikos ministerijos Atominės energetikos departamento vadovo pavaduotoja Lilija Dulinec ministro žodžius suskubo paneigti. Anot jos, pradėjus AE eksploataciją elektros energijos pertekliaus šalyje nebus.
„Dabar matoma nuomonių, kad bus per daug elektros, banga. Ne, energijos pertekliaus nebus.
Mes planavome pasistatyti AE savo reikmėms, bet jau aišku, jeigu tik bus galimybė ją eksportuoti, reikės apskaičiuoti, ar tai ekonomiškai naudinga ir tikslinga“, – prieštaravo savo vadovui L.Dulinec.
Dvilypė Vokietijos pozicija
Šią savaitę Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos.
Nurodyta, kad iki šiol nėra sustiprintas elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nepakankama reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.
Nors Briuselyje tokia rezoliucija ir priimta, vienos didžiausių ES valstybių – Vokietijos – pozicija lieka keistoka.
Baltarusijos energetikos forume dalyvavusi Vokietijos energetikos agentūros (DENA) vadovė Kristina Haverkamp, „Lietuvos ryto“ paklausta, kaip vertina tai, kad statydami atominę elektrinę baltarusiai neatsižvelgė į Lietuvos būgštavimus dėl projekto saugumo, akivaizdžiai susinervino.
„Mano pozicija nesutampa su jūsų. Ji labiau sutampa su bendra Europos pozicija, kad kiekviena suvereni valstybė gali pati nuspręsti dėl savo energetikos krypties. Kai kurios iš jų tiki atomine energetika, o kai kurios – ne. Nors Vokietija pasirinko atsisakyti taip gaminamos energijos, gerbiame kitų šalių pasirinkimą“, – kalbėjo ji.
Anot K.Haverkamp, tiek Vokietija, tiek ES turi atsižvelgti į visus tarptautinius įsipareigojimus ir sekti, kad būtų laikomasi visų nustatytų saugumo standartų.
„Būta keleto patikrinimų, tačiau jų rezultatai nesumažino pasitikėjimo šiuo projektu, todėl galiu tvirtinti, jog Europos Komisija gali konstatuoti faktą, kad ši elektrinė yra pastatyta“, – įsitikinusi DENA vadovė.
Tai ne pirmas atvejis, kai Vokietija išsako priešingą nuomonę visai ES bendrijai strategiškai svarbiausiais klausimais ar priima prieštaringus sprendimus. Vienas tokių Vokietijos dviveidiškumo pavyzdžių – dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas.
Skaičiai ir faktai
Pirmoji branduolinė jėgainė Baltarusijoje statoma Gardino srityje, netoli Astravo miestelio, vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Joje bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Skelbiama, kad Astravo AE bus sukurta 1,7 tūkst. naujų darbo vietų.
Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė, jį įgyvendina Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“.
2012 metais pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis dėl 10 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos vyriausybės paskolos 90 proc. Astravo AE projekto įgyvendinimo sąmatai padengti.
Pristatyti branduolinį kurą į AE numatyta 2018 metų lapkritį. Pirmojo bloko eksploatavimo pradžia planuojama 2019 m. gruodį, antrojo – 2020 m. liepą.
