Pasak jo, Lietuva siekia didesnio bendro ES biudžeto, papildomo dėmesio rytinio Bendrijos pasienio saugumui bei pakankamo finansavimo strateginiams infrastruktūros projektams.
„Palankiai vertiname Airijos pirmininkavimo pastangas derybose, tačiau dabartinis pasiūlymas iš Lietuvos perspektyvos dar nesudaro pakankamo pagrindo susitarimui pasiekti. Kita vertus, neprarandame vilčių, kad per likusius beveik du mėnesius tai pavyks padaryti“, – ketvirtadienį po susitikimo su už sanglaudą ir reformas atsakingu Europos Komisijos (EK) vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Raffaele Fitto žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Premjero teigimu, vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų derybose – užtikrinti, kad naujajame ES biudžete būtų tinkamai atsižvelgta į rytinio Bendrijos pasienio valstybių saugumo poreikius.
Kitų metų biudžetas kritikos sulaukia ir iš valdančiųjų: „Turime atvirkštinę situaciją“
„Kaip vieną pagrindinių dalykų išskyriau mūsų unikalumą, nebūtinai gerąja prasme – esame Europos rytiniame pasienyje esanti valstybė, kartu su kitomis Baltijos šalimis. Natūralu, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje susiduriame su tam tikrais saugumo iššūkiais“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Anot jo, Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai svarbu sulaukti didesnio kitų ES valstybių solidarumo, stiprinant regiono gynybą ir saugumą.
„Ieškome būdų, kaip pasiekti platesnį Europos Sąjungos valstybių narių supratimą, kad mūsų poreikiai būtų ir girdimi, ir atliepiami“, – sakė M. Sinkevičius.
Paklaustas, kokių konkrečių pokyčių reikėtų, kad Lietuva pritartų naujajam daugiamečiam biudžetui, premjeras pabrėžė, jog šalis suinteresuota didesne bendra jo apimtimi.
Susiję straipsniai
Vis dėlto, pasak M. Sinkevičiaus, derybas apsunkina skirtingi valstybių narių interesai – vienos šalys siekia didesnio finansavimo, o kitos nenori didinti savo įnašų į bendrą ES biudžetą.
„Lietuva būtų suinteresuota, kad biudžeto apimtis būtų didesnė, bet yra šalių, tokių kaip mūsų strateginė partnerė Vokietija, kuri klausia: kieno sąskaita?“ – teigė jis.
„Yra valstybių narių, kurios norėtų didesnio biudžeto, didesnės apimties, o yra šalių, kurios sako, kad jis galėtų būti kuklesnis. Čia reikia ieškoti balanso ir sutarimo“, – aiškino premjeras.
„Rail Baltica“ finansavimui siekiama 10 mlrd. eurų
Tarp svarbiausių Lietuvos interesų derybose dėl naujojo ES biudžeto premjeras išskyrė ir europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“.
Pasak jo, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis siekia, kad 2028–2034 metų laikotarpiu šiam projektui būtų užtikrintas 10 mlrd. eurų finansavimas. Apie tai Eltai interviu jau yra sakęs susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Lietuva kartu su Baltijos šalimis nori užsitikrinti tam tikrą finansavimą, šiuo atveju – 10 mlrd. eurų naujam finansiniam laikotarpiui“, – ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
Vis dėlto, anot premjero, nerimą kelia siūlymai mažinti bendrą „Connecting Europe Facility“ (Europos infrastruktūros tinklų priemonės – ELTA), pagal kurią finansuojamas ir „Rail Baltica“ projektas, finansavimą.
„Matome tam tikras iniciatyvas bendrai sumažinti „Connecting Europe Facility“ finansavimą, kuris visai Europai viršija 50 mlrd. eurų“, – teigė Vyriausybės vadovas.
M. Sinkevičius išreiškė viltį, kad derybose dėl naujosios daugiametės finansinės programos susitarimą pavyks pasiekti dar iki Airijos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigos.
„Manau, kad Airijos pirmininkavimas užsibaigs Europos Vadovų Tarybos susitarimu dėl biudžeto“, – sakė premjeras.
Anot jo, vėlesniuose derybų etapuose, Lietuvai perėmus pirmininkavimą ES Tarybai, lauktų tolesni procesai, įskaitant derybas su Europos Parlamentu.
ES biudžeto pakeitimais siekiama lankstesnės sanglaudos politikos
Anot vykdomojo EK pirmininkės pavaduotojo R. Fitto, EK siekia supaprastinti ES biudžetą ir padaryti sanglaudos politiką lankstesnę.
„EK pernai pasiūlė ambicingą pasiūlymą šioje (ES biudžeto – ELTA) srityje. Stengiamės atnaujinti sanglaudos politiką, padaryti ją lankstesnę ir supaprastinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Fitto.
Jis pažymėjo, kad vienas iš EK tikslų – supaprastinti ES biudžetą. Pasak R. Fitto, šiuo metu kyla daugiau kaip 500 problemų, o naujame pasiūlytame daugiametės finansinės programos plane jų skaičius turėtų būti gerokai mažesnis.
EK vykdomojo pirmininko pavaduotojo teigimu, dabartinio sanglaudos politikos laikotarpio peržiūra suteikė galimybę atnaujinti prioritetus ir perskirstyti išteklius.
„Turėjome galimybę atnaujinti prioritetus ir paskirstyti išteklius kitoms sritims, pavyzdžiui, gynybai, vandens tiekimui ir energetikai, taip pat konkurencingumui. Lietuva pasinaudojo šia proga ir ši peržiūra buvo naudinga visai Europai“, – sakė jis.
„Mums pavyko paskirti 12 mlrd. eurų gynybai bei dvejopos paskirties prekių gamybai. Turime ir toliau darbuotis šioje srityje“, – pridūrė R. Fitto.
ELTA primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, pirmininkavimą perimdama iš Airijos, o vėliau perduodama Graikijai. Šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių valstybių trejetą.