„Galiu visus nuraminti, viskas yra apgalvota, visiems scenarijams yra pasiruošta – ir neabejoju, kad pats sinchronizacijos procesas bus sklandus, (…) žmonės to nepajus nei sąskaitų požiūriu, nei šiaip patirs kažkokių nepatogumų. Tą galiu drąsiai tvirtinti“, – ketvirtadienį lankydamasis Elektrėnų komplekse žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Matau vien tik pliusus, bet svarbiausia, kad mes nebepriklausysime nuo valstybės agresorės ir būsime patys pajėgūs valdyti savo energetikos sistemą“, – pabrėžė šalies vadovas.
Anot prezidento, jeigu kas nors nutiktų elektros jungtims jūroje, rezervinius pajėgumus ir sistemos stabilumą užtikrins ne tik minėta elektrinė, tačiau ir sinchroniniai kompensatoriai – tokių Lietuva turės tris, iš kurių šiuo metu įrenginiai įjungti Alytuje ir Telšiuose, pavasarį ketinama įjungti ir Neries sinchroninį kompensatorių.
„Būsime pasirengę – kaip Lietuva, Baltijos valstybės – būsime pasirengę patys valdyti pagrindinius sistemos parametrus, dažnį ir įtampą. Tai suteiks, be kita ko, dar didesnį stimulą įvesti dar didesnius atsinaujinančios energetikos pajėgumus, padidinti mūsų patrauklumą ir investuotojams“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tuo metu valstybės energetikos grupės „Ignitis“ bendrovės „Ignitis gamyba“ Asta Sungalienė pabrėžė, jog Elektrėnų komplekse atlikti senųjų 7 ir 8 blokų pritaikymo sinchronizacijai darbai. Iškilus poreikiui, jėgainės atsarginiai pajėgumai būtų įjungti daugiausiai per 12 valandų.
„Jų svarba yra didelė dėl to, kad tai yra rezerviniai pajėgumai, kurie būtų panaudojami, jeigu susiklostytų situacija, kad prireiktų rezervinių pajėgumų“, – tikino A. Sungailienė.
„Visi „Igničio“ gamybos pajėgumai sudaro trečdalį Lietuvos visų energetinių pajėgumų ir kone pusę (energijos – ELTA) poreikio būtų galima patenkinti pilnai vien iš mūsų pajėgumų“, – akcentavo „Ignitis“ įmonės vadovė.
ELTA primena, kad šiuo metu Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia posovietinėje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.
BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.
„Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.
