„Pakeitimų bus įvairių, dabar aš jų nenoriu atskleisti, nes yra nustatyta tvarka, pirmiausia su tuo turi susipažinti kolegos Seime, bet manau, kad tai atlieps visuomenės lūkesčius į šiek tiek lankstesnį reguliavimą, į lankstesnes išėjimo sąlygas ir disponavimu savo sukauptu turtu“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams pirmadienį sakė G.Paluckas.
„Privalomas įtraukimas būtų atšauktas, nes tai įrašyta į Vyriausybės programą“, – kalbėjo politikas.
Siūlymus Vyriausybės vadovas pirmiausia ketina išdiskutuoti su koalicijos partneriais, pristatyti Seimo socialdemokratų frakcijoje.
Į siūlymus, anot premjero, integruotas ir šalies vadovo Gitano Nausėdos idėja leisti gyventojams vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų, joms netaikant gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Šią savaitę bus pateikta aiški schema, įvairūs siūlomi pakeitimai, todėl dabar tikrai neimprovizuosiu“, – pridūrė G.Paluckas.
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų sistemą įtraukti darbdavius ir naikinti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą kaupiantiesiems antrojoje pakopoje, G. Paluckas tikino, kad darbdavių prisidėjimas bus skatinamas, bet ne privalomas.
„Darbdavių prisidėjimas tikrai yra skatintinas, prievolės kol kas nenumatome, bet per kolektyvius susitarimus galima susitarti tarp darbdavių ir darbuotojų. O viešasis sektorius, valstybės institucijos apskritai galėtų šį instrumentą naudoti kaip papildomą paskatą asmenims, norintiems dirbti viešo administravimo tarnyboje“, – kalbėjo premjeras, nedetalizuodamas siūlymų dėl valstybės paskatos.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
