Pasak J.Kovo, darbdaviams teks būti lankstesniems ir kūrybiškesniems, ieškant personalo valdymo sprendimų. Gali būti ypač svarbu išlaikyti jau dirbančius darbuotojus, nes užpildyti jų vietas bus itin sudėtinga, rašoma „Biuro“ pranešime žiniasklaidai.
Įgūdžių trūkumas paveiks darbo rinką
Remiantis naujausiais tyrimais, darbo rinkos spragų mastą šiuo metu dar labiau gilina sparčiai besivystanti technologijų sritis, o Lietuvoje problemą sunkina užsienio darbuotojų kvotos sumažinimas iki 24 830 vietų 2025-aisiais. Be to, tam tikrose techninėse profesijose, tokiose kaip suvirinimas, metalo apdirbimas ar mašinų operatorių darbas, jausis kvalifikuotų specialistų trūkumas.
Lietuvos darbo rinkoje pastebimos vis gilėjančios problemos, kurias lemia tai, kad mokymo programos ne visada atitinka verslo poreikius. Pasak J.Kovo, 2025 m. ši problema taps dar ryškesnė, o darbdaviams teks imtis aktyvių veiksmų: investuoti į vidinius mokymus, talentų ugdymą ir darbuotojų perkvalifikavimą.
„Darbdaviams ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad darbuotojų kvalifikacijos gerinimas taps esminiu konkurencijos veiksniu. Techninėse ir operacinėse pozicijose darbuotojų gali pritrūkti, todėl reikės stiprinti perkvalifikavimo programas arba ieškoti talentų tarp kitų industrijų specialistų“, – teigia įdarbinimo specialistas.
Sprendžiant darbo rinkos iššūkius, darbdaviams rekomenduojama orientuotis į įgūdžiais grįstą įdarbinimą – metodą, kai pagrindinis vertinimo kriterijus yra darbuotojo gebėjimai, o ne tik formali kvalifikacija.
„Darbo rinkos dinamika rodo, kad vien diplomas nebėra garantas. Įmonės vis labiau ima vertinti darbuotojų praktinius įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ši tendencija ypač taps svarbi techninėse ir IT srityse, kur technologinės inovacijos lemia aukštą konkurencijos tempą.
Dėl šios priežasties darbuotojams būtina investuoti į savo įgūdžių tobulinimą, ypač techninėse ir aukštos kvalifikacijos srityse, kurios šiuo metu tampa paklausiausiomis Lietuvoje. Be to, tobulėjant dirbtinio intelekto įrankiams, kritinis mąstymas tampa viena svarbiausių kompetencijų – tai sritis, į kurią verta investuoti“, – pabrėžia įdarbinimo specialistas.
Pasak jo, makroaplinkos neužtikrintumas ir geopolitinės rizikos taip pat paveiks atlygio augimą. „Tikėtina, kad didžiausias augimas bus pastebimas ten, kur darbuotojų trūkumas yra didžiausias – žemesnės kvalifikacijos bei itin specializuotose rolėse. Tuo tarpu konkurencingose srityse atlygio augimas sulėtės ir ims artėti prie išsivysčiusių šalių normos – apie 3 proc., palyginti su ankstesniais 10 proc. ar daugiau“, – pabrėžia J.Kovas.
Hibridinis darbas tampa nauja norma
Hibridinis darbo modelis tampa vienu iš reikšmingiausių šiuolaikinės darbo rinkos privalumų. Atlikti tyrimai atskleidžia, jog beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų pažymi, kad renkantis darbovietę hibridinis darbo modelis yra svarbus privalumas. Tuo pačiu darbdaviai turi atsižvelgti ir į pozicijas, kur hibridinis darbo modelis nėra įmanomas, o darbuotojai privalo būti darbo vietoje. Tokiose situacijose asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo poreikis tampa vis aktualesnis, todėl darbdaviams būtina ieškoti būdų, kaip šiuos lūkesčius patenkinti.
J.Kovas prognozuoja, kad darbdaviams bus svarbu užtikrinti darbuotojų gerovę, optimizuojant darbo sąlygas.
„Įmonės, kurios dabar sugeba pasiūlyti lanksčias darbo sąlygas, pastebi, kad tai ne tik pagerina darbuotojų pasitenkinimą, bet ir mažina darbuotojų kaitą. Be to, hibridinis darbo modelis leidžia pritraukti talentus iš kitų miestų ir net šalių. Todėl ateityje įmonėms, kurios atsisakys lankstaus darbo modelio, neabejotinai bus sudėtinga konkuruoti dėl geriausių specialistų“, – sako ekspertas.
