„S&P Global“ paskelbtame „HCOB Flash Eurozone“ pirkimo vadybininkų indekse (PMI) užfiksuotas 50,2 bendrosios valiutos zonos rodiklis (gruodį siekęs 49,6).
Bet koks rodiklis, didesnis už 50, rodo augimą, o mažesnis už 50 – traukimąsi.
„Pirmosios šių metų savaitės teikia vilties, – sakė Cyrusas de la Rubia, „Hamburg Commercial Bank“ vyriausiasis ekonomistas. – Privatusis sektorius po dviejų traukimosi mėnesių sugrįžo į atsargaus augimo režimą.“
„Vokietija atliko svarbų vaidmenį stiprinant euro zonos ekonomiką“, – pažymėjo C.de la Rubia, pabrėždamas, kad didžiausios euro zonos ekonomikos aktyvumas po šešių nuosmukio mėnesių šių metų pradžioje stabilizavosi.
„Tuo tarpu Prancūzijos ekonomika ir toliau traukiasi“, – pridūrė jis.
Apskritai pagerėjusi euro zonos dinamika siejama su kukliais gamybos sektoriaus pasiekimais.
„Gamybos sektorius vis dar yra recesijoje, tačiau nuosmukio tempas šiek tiek sulėtėjo“, – teigė C.de la Rubia.
Sektorius vis dar „aktyviai“ mažina darbuotojų skaičių, o naujų užsakymų skaičius taip pat vis dar mažėja, pridūrė jis.
„Kita vertus, įmonės kur kas optimistiškiau žvelgia į ateitį, jau po metų įsivaizduodamos didesnę gamybos apimtį“, – sakė C.de la Rubia.
Paslaugų sektoriaus veikla sausio mėnesį augo antrą mėnesį iš eilės, nors ir kukliai (ir šiek tiek mažiau nei gruodį).
„Pagaliau šiek tiek teigiamų žinių iš euro zonos, – pakomentavo Bertas Colijnas, ING vyriausiasis ekonomistas. – Ne kažin kas, tačiau nedidelis PMI augimas, pakėlęs lygį aukščiau 50 ribos, jau yra šis tas.“
Kita vertus, Jackas Allenas-Reynoldsas iš „Capital Economics“ teigia, kad apklausos rezultatai ir toliau „atitinka stagnuojančios ekonomikos rodiklius“.
J.Allenas-Reynoldsas prognozuoja, kad duomenys parodys, jog euro zonos ekonomika 2024 m. paskutinį ketvirtį paaugo vos 0,1 procento, pažymėdamas, kad sausio PMI skaičiai „rodo panašiai silpnus rezultatus“ ir pirmąjį 2025 m. ketvirtį.
