Pasak ministerijos, kartu su Baltijos šalių operatoriais ir atsakingomis energetikos ministerijomis buvo įvertinta bendra energijos tiekimo situacija Baltijos šalyse ir sutarta, kad neseniai įvykęs neplanuotas Suomijos ir Estijos kabelio („EstLink-2“) pažeidimas neturi įtakos Baltijos šalių galimybėms saugiai atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų bei prisijungti prie Europos tinklo.
Analizė rodo, kad Baltijos šalys turi pakankamai pajėgumų ir išorinių jungčių, tokių kaip „EstLink-1“, „NordBalt“ ir „LitPolink“, kad galėtų sinchronizuotis su Europa nesinaudodamos „EstLink-2“ jungtimi. Pastaraisiais metais Baltijos šalių sistemoje prijungti saulės ir vėjo jėgainių projektai padidino generacijos pajėgumus. Baltijos šalys taip pat turi pakankamai dispečerinių pajėgumų.
Pasak Lietuvos energetikos ministro Žygimantas Vaičiūnas, tolimesnėje šalių darbotvarkėje – pasiruošimas sinchronizacijai ir energetinės infrastruktūros apsauga, taip pat bendradarbiavimas kitais aktualiais klausimais.
„Pasirengimo sinchronizacijai metu Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija aktyviai ir sėkmingai bendradarbiavo su Europos Komisija ir įgyvendino daug sudėtingų, o atskirais atvejais ir unikalių projektų – nuo elektros jungčių iki sinchroninių kompensatorių, todėl tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas ir toliau išliks glaudžiu bendradarbiaujant tiek energetinio saugumo, tiek atsinaujinančios energetikos plėtros srityse“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis pabrėžia, kad daug pastangų buvo įdėta užtikrinant, jog visuomenė suprastų šio žingsnio reikšmę. O Estijos klimato ministrė Yoko Alender pabrėžė, kad ruošiantis sinchronizacijai buvo išanalizuoti visi įmanomi scenarijai, tad perėjimas bus sklandus.
„Ypač intensyviai dirbome per pastaruosius metus, susitikdami su įvairiais partneriais – savivaldybėmis, civilinės saugos komisijomis, ligoninėmis, didžiaisiais energijos vartotojais, draudikais ir kitais, siekdami paaiškinti sinchronizacijos projekto esmę. Taip pat intensyviai rengėme leidinius ir vizualinę medžiagą, skirtą tiek gyventojams, tiek verslui, ruošiantis būsimai sinchronizacijai“, – sako K. Melnis.
„Perėjimas buvo kruopščiai suplanuotas, todėl neaiškumams vietos nėra. Nors techninė rizika būdinga didelėms sistemoms, ji nėra išskirtinė sinchronizacijos atveju. Kruopščiai išanalizavome visus galimus scenarijus ir esame parengę aiškius ir veiksmingus veiksmų planus. Gyventojams šis perėjimas bus nepastebimas. Metų metus trukęs pasirengimas užtikrina, kad perėjimas bus sklandus ir lengvas“, – sakė Y. Amber.
Kaip praneša Latvijos ir Estijos ministrai, artėjant numatytai sinchronizacijos datai jų šalyse pastebimas didesnis dezinformacijos kiekis. Todėl Baltijos šalių visuomenės raginama kritiškai vertinti informaciją ir nesivadovauti emocijų kupinais teiginiais bei nesidalyti nepatikrintomis naujienomis. Naujausią informaciją galima sekti atsakingų ministerijų ir perdavimo sistemos operatorių („AST“, „Elering“, „Litgrid“) interneto svetainėse bei jų socialiniuose tinkluose.
Diskusijos metu Baltijos šalių energetikos sektoriaus lyderiai taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti regioninį ir ES lygio bendradarbiavimą. Kai Baltijos šalių elektros energijos sistema bus sinchronizuota su Europa, Baltijos šalys turi būti pasirengusios bet kuriuo metu apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą. Todėl visos suinteresuotosios šalys pasirašė laišką Europos Komisijai, kuriame išdėstyta bendra Baltijos šalių pozicija dėl didesnio kritinės infrastruktūros saugumo užtikrinimo Baltijos šalyse.
ELTA primena, kad atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – Baltijos šalys planuoja vasario 9 dieną, tuomet sinchronizuosis su kontinentiniais Vakarų Europos tinklais.
Šiuo metu Lietuva elektros iš Rusijos ar Baltarusijos nebeperka, tačiau transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje
