Sprendimas buvo priimtas po to, kai gruodžio mėnesį centrinis bankas pirmą kartą per dvejus metus sumažino palūkanų normą, teigdamas, kad jo pastangos suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją pradeda duoti rezultatų.
„Nors pagrindinė infliacijos tendencija gruodį sumažėjo, skaičiai rodo, kad sausį infliacija kyla, kaip ir buvo prognozuota“, – teigė bankas po palūkanų normos sumažinimo 2,5 procentinio punkto.
„Griežtos pinigų politikos laikysimės tol, kol nebus pasiektas kainų stabilumas, o infliacija nepradės nuosekliai mažėti“, – pridūrė bankas.
Gruodžio mėnesį metinė infliacija Turkijoje lėtėjo septintą mėnesį iš eilės ir pasiekė 44,3 proc.
Tačiau oficialius skaičius užginčijo nepriklausomų ekonomistų grupė ENAG, kiekvieną mėnesį skelbianti savo pačios surinktus duomenis. Ji teigia, kad gruodį metinė infliacija sudarė 83,4 proc.
Nuo 2019 m. Turkijoje fiksuojama dviženklė infliacija, o milijonų žmonių gyvenimas tampa vis brangesnis.
„Mūsų piliečių finansinių sunkumų sprendimas yra mūsų pagrindinis prioritetas“, – šį mėnesį savo X paskyroje rašė ekonomikos ministras Mehmetas Simsekas ir pridūrė, kad pareigūnai „ir toliau kuo ryžtingiausiai įgyvendina dezinfliacijos programą“.
„Atsižvelgdami į ženklus, kad bazinės infliacijos spaudimas švelnėja, manome, jog politikos formuotojai, tikėtina, po kovo mėnesio posėdžio paskelbs dar vieną 250 bazinių punktų sumažinimą“, – sakė „Capital Economics“ vyriausiasis besivystančių rinkų ekonomistas Williamas Jacksonas.
„Vėliau šiais metais švelninimo ciklas veikiausiai sulėtės, o metų pabaigoje bazinė palūkanų norma sieks 30 proc.“, – prognozavo jis.
