Ekonominius ribojimus Pekinas taikyti ėmė Lietuvai dar 2021 m. leidus Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
„Čia yra tam tikras precedentas – kiek galime leisti naudoti šalims, kurios yra įsipareigojusios leisti vykdyti prekybą, taikyti tokias nerašytines ir visokias kitokias ekonominės prievartos priemones“, – „Žinių radijui“ sakė K.Budrys.
„Formuojame tam tikrą praktiką, kaip bus ateityje. Lietuvos interesas yra, kad toks elgesys nepasikartotų niekada, kad būtume apsaugoti – ir ne tik Lietuva, bet ir kitos mažos demokratijos, kitos atviros ekonomikos, kurios yra priklausomos nuo prekybos“, – tikino ministras.
Politiko teigimu, byla prieš Kiniją reikšminga tuo, kad padeda apginti taisyklėmis pagrįstą tarptautinės prekybos praktiką, neleisti įsivyrauti „laukinėms“ taisyklėms.
„Kitu atveju pabaigsime tuo, kad su autoritariniais režimais galės prekiauti tik tie, kurie turi gerus vėzdus savo rankose, t. y. stiprios ekonomikos, o demokratijos prekiaus tik su demokratijomis, nes bus skirtingi pasauliai, skirtingos taisyklės“, – akcentavo K.Budrys.
PPO bylos prieš Kiniją nagrinėjimą sustabdė 2024 m. sausį, gavusi ES kreipimąsi. Kaip yra teigęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras laikosi nuomonės, kad byla turėtų būti tęsiama.
Kaip nurodo PPO, sustabdžius bylos nagrinėjimą daugiau nei 12 mėnesių, jis yra nutraukiamas, tad Lietuva apie bylos ateitį turėtų sužinoti dar šį sausį.
Kinija teigė, kad sprendimas pavadinti naująją atstovybę Lietuvoje „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės šalies atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, 2022 m. vasarį kreipėsi į PPO dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
