„Jeigu dabar Lietuva suvartoja elektros metinė norma yra apie 11 teravatvalandžių, 2030 m. planuojama, kad apie 16 teravatvalandžių sunaudosim, tai grubiai padidės 4–5 teravatvalandėmis – (…) tai reiškia per metus mes įmonei, kuri statys vėjo jėgainių parką, sumokėsim per 200 mln.“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R.Žemaitaitis.
Seimas praėjusios kadencijos pabaigoje antrojo aukciono sąlygas pakeitė, nustatydamas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
Pasak „aušriečio“, tokiomis sąlygomis antras vėjo parko projektas valstybei iš viso kainuotų 4 mlrd. eurų.
„Visa tai bus imami pinigai iš vartotojų, nes tai bus per tarifą, nes tai turės tvirtinti VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – ELTA)“, – pažymėjo „Nemuno aušros“ lyderis.
Paklaustas, ar siūlo vėjo parko konkursą atšaukti iš viso, R.Žemaitaitis pabrėžė, jog projektą reikėtų keisti, koreguojant elektros pardavimo kainodarą.
„Tikrai ne. (…) Lubas nuleiskime iki 5 euro centų arba iki 4,5, atsisakykime kompensacinio mechanizmo 15 metų“, – paklaustas, ar siūlo vėjo parko konkursą atšaukti galutinai, teigė R.Žemaitaitis.
Dabartinėmis sąlygomis įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).
Kaip antradienį paskelbė Energetikos ministerija, konkursą siūloma laikinai stabdyti ir inicijuoti jo sąlygų peržiūrą. Jos tikslas – nustatyti tokias šiuo metu jau vykstančio konkurso sąlygas, kad projektas turėtų kuo mažesnį poveikį vartotojų galutinėms sąskaitoms už elektros energiją.
Tai numatantis Vyriausybės nutarimo projektas pateiktas institucijų derinimui, vėliau jam reikės pritarti Ministrų kabinetui.
Šiam priėmus sprendimą, konkurso procedūros būtų pradėtos iš naujo įstatymo numatyta tvarka ir truktų bent 180 dienų.
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas jau skelbė, kad, peržiūrėdama konkursą, ministerija svarstė kelis variantus: esamą aukcioną tęsti be pokyčių arba stabdyti iš viso, taip pat – kaip ir nuspręsta dabar, įnešti korekcijų į esamas aukciono sąlygas.
Antrąjį vėjo parko konkursą, kol bus atlikta tinkama kaštų ir naudos analizė, siūlė stabdyti ir Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.
Pirmąjį vėjo parko konkursą dar 2023 m. laimėjo valstybės energetikos grupė „Ignitis“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Antrojo parko sąlygos pakeistos, neįvykus pernai balandį pirmąkart paskelbtam šio vėjo parko konkursui.
Kaip skelbė ELTA, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antrąjį vėjo parko konkursą pakartotinai paskelbė pernai lapkričio 18 d.
Iki šiol potencialų antrojo konkurso laimėtoją buvo tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
