Vyriausybė Ekonomikos ir inovacijų (EIM) parengtą nutarimą priėmė trečiadienio posėdyje.
Švelninant buvusios Vyriausybės sprendimą, kuris eksportą oru uždraudė pilna apimtimi, kartu eksportuotojams sugriežtinami licencijavimo reikalavimai.
„(Nutarimas – ELTA) papildomai numato įgaliojimą sukurti licencijavimą kaip įrankį, kuris leistų užkardyti, matant tam tikras papildomas rizikos tendencijas, arba matant, kad kažkurios įmonės galėtų bandyti tyčia apeiti tas sankcijas. Tokiu būdu mes turime subalansuotą sprendimą, kuris užtikrina ir mūsų principinę laikyseną, ir priemonių efektyvumą su kuo mažesne žala mūsų ekonomikai“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Pagal naują tvarką eksportuotojai kas mėnesį bus įpareigoti teikti informaciją apie oru skraidintų prekių pavadinimus, kodus, kiekius, vertę, gavėjus bei galutinius naudotojus. Šiuos duomenis reikės teikti Strateginių prekių komisijai.
Į eksportuotojų sutartis su pirkėjais taip pat bus įtraukiamas draudimas reeksportuoti prekes į Rusiją.
Be to, Muitinės departamentui reikės pateikti rašytinį patvirtinimą, kad prekių gavėjams buvo pranešta apie galimą fizinį eksporto patikrinimą.
EIM taip pat įpareigojama iki liepos 1 d. įvertinti verslo pateiktą informaciją ir nustatyti, kokios prekės turi būti licencijuojamos.
Tiesa, posėdžio metu užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio siūlymu iš nutarimo išbraukta nuostata, leidžianti netaikyti apribojimų prekėms, kurios techniškai Rusijos teritorijoje gali neveikti.
„Manome, kad šitas visas nuostatas galimas bus numatyti per eksporto licencijavimo procedūras, matant su tuo susijusias rizikas“, – per posėdį kalbėjo K.Budrys.
Tuo metu po posėdžio premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priimta nauja licencijavimo tvarka perduoda atsakomybę už prekių patekimą į sankcionuojamas trečiąsias šalis patiems eksportuotojams.
„Tam, kad valstybės institucijoms nereikėtų bėgioti po visą pasaulį, mėginti nustatyti ar ištirti kur, kas ir kaip galėjo kažkokį pažeidimą padaryti. Šiuo atveju valstybė galės ir turės savo rankose instrumentą per licencijavimą, jeigu bus tokie pažeidimai nustatyti, (…) tiesiog stabdyti licenciją“, – žurnalistams sakė jis.
Anksčiau tarp svarstomų variantų buvo įvardinta ir galimybė išplėsti Trečiųjų šalių, į kurias dvejopos paskirties prekes eksportuoti leidžiama, sąrašas. Šiuo metu sąrašą sudaro šios valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Japonija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Islandija.
Iki pernai gruodžio pradžios nutarimo galiojo ribojimai tik žemės transportui, o buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas juos papildė, nuo šių metų sausio pradžios uždraudęs dvejopos paskirties prekes vežti oru.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Verslo atstovai tvirtino, kad gruodį priimtas sprendimas buvo skubotas, neišdiskutuotas ir netikėtai komplikavo įmonių, eksportuojančių prekes į Lietuvos partneres, pavyzdžiui, kituose žemynuose, darbą.
